Pamato įrengimas yra vienas iš svarbiausių ir pirmųjų darbų statybos procese, kuris nulemia namo stabilumą, ilgaamžiškumą ir atsparumą aplinkos poveikiui. Pamatų pasirinkimas ir įrengimo technologija priklauso nuo daugelio faktorių - nuo pastato dydžio ir konstrukcijos iki sklypo grunto savybių ir klimato sąlygų. Būtina atlikti grunto tyrimus, kad būtų galima nuspręsti, kuris pamatų tipas yra tinkamiausias projektui.
Grunto tyrimai
Pamatų įrengimas prasideda nuo geologinių grunto tyrimų, kurių metu tikrinamos grunto savybės būtent tame žemės plote, kurį vėliau užims pamatų perimetras. Patikimas tvirtas gruntas yra svarbus tuo, kad visa pastato apkrova per pamatus pasiskirstys žemiau esančiam gruntui. Tyrimų metu nustatoma: Grunto tipas - molingas, smėlis ar kitas. Žemės įšalo gylis. Gruntinių vandenų lygis - jeigu jis labai arti paviršiaus, toks gruntas daugiau “judės”.
Gruntas skirstomas į dvi pagrindines grupes: besiplečiančius ir nesiplečiančius. Besiplečiantiems gruntams priskiriami molingi, smėlingi (smulkaus ir dulkinio smėlio), stabiablokiai gruntai, kuriuose yra daugiau kaip 15 proc. molio priemaišų. Smulkaus smėlio drėgnas gruntas vadinamas plaukiojančiu ir ant tokio statyti negalima. Stambiablokiai gruntai su smėlio priemaišomis, stambaus ir vidutinio stambumo žvyringas smėlis, kuriame nėra molio priemaišų, priskiriami prie nesiplečiančių. Uolinius gruntus, kurie yra ypač tvirti, nesispaudžia, atsparūs vandeniui ir šalčiui, neišplaunami ir nesiplečiantys, mūsų kraštuose rasti labai retai.
Smėlio gruntus sudaro dalelytės nuo 0,1 iki 2 mm. Jie skirstomi į žvirgždėtus, stambius, vidutinio stambumo ir dulkinius. Molinguose gruntuose (smėlio ir molio mišinys) yra labai smulkių dalelyčių (mažiau negu 0,005 mm), kurios turi daugybę kapiliarių, todėl lengvai sugeria vandenį.
Jei gruntas linkęs plėstis, po pamatais teks įrengti išlyginamąją aikštelę. Abiem atvejais namo pagrindas neturėtų būti didesnis kaip 8x8 metrų. Jei gruntas vidutinio ar didelio plėtimosi, sienos galės būti tik medinės. Rastinį namą bus galima statyti tik naudojant blokus su monolitiniu pagrindu.
Juostiniai pamatai atlaikys plytinę apdailą ar dujų silikato blokelių sienas. Kokie bus juostiniai pamatai, priklauso nuo grunto plėtimosi. Jei gruntas labai plečiasi, galima naudoti tik monolitinį gelžbetonį arba tarpusavyje tvirtai sujungtus gelžbetoninius blokus. Jei vidutiniškai - monolitinį betoną arba sumūrytus betoninius blokus, jei silpnai - monolitinį betoną, laisvai sudėtus blokus, butonobetoną arba cementinį gruntą. Jei gruntas plečiasi vidutiniškai arba labai, juostiniai pamatai turi sudaryti vientisą tvirtą rėmą. Taip pat reikia įvertinti gruntinio vandens lygį, nes jam kylant grunto plėtimasis stiprėja.
Jei gruntas nesiplečiantis, galima kloti pigiausius mažai įgilintus pamatus - stulpinius. Sienojai privalo būti tik mediniai.
Besiplečiantiems gruntams priskiriami molingi, smėlingi (smulkaus ir dulkinio smėlio), stabiablokiai gruntai, kuriuose yra daugiau kaip 15 proc. molio priemaišų. Smulkaus smėlio drėgnas gruntas vadinamas plaukiojančiu ir ant tokio statyti negalima.
Jei planuojama trisluoksnė apdailos plytomis apmūryta siena, į liejamų pamatų vidų galima įmontuoti šiltinimo medžiagą - termoizoliacines plokštes, kurios turi būti toje pačioje vertikalioje plokštumoje, kaip ir trisluoksnės sienos izoliacinė medžiaga.
Pamatų tipų pasirinkimas
Atlikus grunto tyrimus, galima nuspręsti, kuris pamatų tipas yra tinkamiausias projektui. Pamatų rūšys yra įvairios: dažniausiai naudojami yra juostiniai, gręžtiniai arba plokštuminiai pamatai.
Juostiniai pamatai
Pradžioje vyksta pamatų duobės kasimo darbai. Iškasamas gylis ir plotas formuojami pagal suprojektuotus pamatų matmenis. Sustiprinant, sutvirtinant ir suskirstant gruntą po būsimais pamatais neretai naudojama geotekstilė. Pamatų įrengimui tinkamas geotekstilės tankis - 250-300 g/m². Ant suplukto grunto kloja polistireninio putplasčio plokščių sluoksnį.
Prasideda klojinių montavimas, į kurių sudarytą ertmę bus pilamas betonas, formuojant monolitinį juostinį pamatą. Laikinus klojinius kai kur primityviai sukala iš šiurkščių medinių lentų. Nuo tokių lentų betono paviršius lieka grublėtas, jį reikės papildomai šlifuoti ir lyginti.
Klojinių vidinėje ertmėje montuojama reikiamo skersmens armatūra. Į klojinių suformuotas ertmes pilamas betonas. Betono klasė pamatams C16/20 yra dažniausias variantas nuosavų namų kategorijoje. Kitais atvejais sprendimą naudoti tinkamesnę betono klasę projekte priima ekspertas.
Svarbu palaikyti pilamo betono temperatūrą, neleidžiant jai nukristi žemiau +5º C. Betonas klojiniuose neturi būti pernelyg laisvai - jį sutankina, siekiant išvengti neužsipildžiusių tuštumų.
Surenkami juostiniai pamatai panašūs į monolitinius pamatus, tačiau skiriasi viena esmine savybe - jiems įrengti nereikia montuoti klojinių, tik iškasti tranšėją ir jos dugne pakloti pagrindą - pagalvę.
Poliniai pamatai
Gręžtiniai poliai savo pavadinimą gavo dėl to, kad jų įrengimui grunte iš pradžių daromi 30-40 cm skersmens gręžiniai 1-2,5 m žingsniu tarp jų centrų. Gręžiniai daromi pagal planuojamo pamato perimetrą.
Polius sustiprina armuojančiu karkasu. Visų įrengtų gręžtinių polių antžemines dalis pagal perimetrą tarpusavyje sujungia rostverku - konstrukcija iš tuščiavidurių forminių blokelių arba gelžbetoninio žiedo. Rostverko dugne kloja putų polistirolo plokštes, armuoja ir užpildo vidinę ertmę betonu.
Jeigu įrengiami gręžtiniai poliniai pamatai arba CFA tipo poliniai pamatai, jų rostverkui formuoti puikiai tinka tuščiaviduriai GKG 3 pamatiniai blokeliai. Tuščiavidurių GKG 3 pamatų blokelių sienelių stipris lenkiant - 5 N/kv.mm.
Gręžtinių polinių pamatų įrengimą ir rostverko montavimą labai palengvina polistireninis U formos šiltinamasis klojinys.
Plokštuminiai pamatai
Plokštuminiai pamatai daug šiltesni nei tradiciniai, itin tinkami statant ant silpnų gruntų. Plokštuminiame pamate tolygiai pasiskirsto namo apkrovos visame pamato plote.
Plokštuminis pamatas yra gelžbetoninis monolitas, galintis atlaikyti labai dideles apkrovas. Plokštuminis pamatas įrengiamas nuėmus viršutinį dirvožemio sluoksnį ir jį išlyginus. Ant grunto pilamas projekte numatytas žvyro sluoksnis ir sutankinamas.
Daugeliu atvejų iš karto atvedamos inžinerinės komunikacijos, kurių įvadai iškeliami numatytose namo vietose. Ant žvyro sudedamos kietos 200-300 EPS polistireninio putplasčio plokštės.
Kai plokštės paklojamos, ant jų sumontuojama armatūra. Perimetru įrengiamas sustiprintas armatūrinis rėmas. Gali būti naudojama metalo, kompozitinių medžiagų armatūra. Inžinerines komunikacijas galima pravesti betonuojamame sluoksnyje.
Monolitinio gelžbetoninio plokštuminio pamato plokštės visiškai atskiria pamatą nuo grunto. Tai užtikrina itin geras plokštuminio pamato šilumos izoliacines savybes, eliminuoja šilumos tiltelius, kurių sunku išvengti įrengiant tradicinius pamatus.
Plokštuminiai pamatai pranašesni už kitus pamatų tipus - gręžtinius, juostinius, monolitinius, nes jie yra daug šiltesni, itin tinkami statant ant silpnų gruntų, o namo apkrovos juose tolygiai pasiskirsto visame plote.
Sklypo paruošimas ir pamatų žymėjimas
Pamatų įrengimo procesas prasideda nuo sklypo paruošimo ir pamatų vietos žymėjimo. Šis etapas yra svarbus siekiant tiksliai išlaikyti konstrukcijos planą ir užtikrinti, kad pamatai bus sumontuoti teisingoje vietoje bei laikantis statybos reglamentų. Sklypas paruošiamas lyginant paviršių, pašalinant augalinį sluoksnį ir atliekant žemės darbus, kad būtų paruošta patikima pagrindo zona.
Pamatų betonavimas
Betonuojant pamatus, itin svarbu užtikrinti tinkamą medžiagų kokybę ir laikytis technologinių reikalavimų. Betonas turi būti tinkamai paruoštas, kad užtikrintų tvirtumą ir ilgaamžiškumą, todėl dažnai pasirenkamas specialiai pamatus stiprinantis betono mišinys. Pamatų betonavimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į oro sąlygas, kad būtų išvengta įtrūkimų ar kitų deformacijų. Baigus betonavimą, pamatai turi būti palikti stingimui. Šis procesas gali trukti kelias savaites, priklausomai nuo betono tipo ir aplinkos sąlygų.
Jei planuojate savo jėgomis įrengti gręžtinius pamatus, atminkite pagrindinius principus: gręžinių gylis, diametras ir atstumas tarp pamatų polių priklauso nuo grunto sąlygų. Dažnai gruntas po juodžemio sluoksniu būna smėlis su šlynu.
Ar pamatams galima naudoti akmenis, plytas ir pan.? Liejant pamatus tarp pamatų klojinių galima dėti akmenis, kad reikėtų mažiau betono.
Drenažo sistemos įrengimas
Drėgname sklype, kokių Lietuvoje dažnai pasitaiko, teks papildomai pasirūpinti pamatų drenažo sistemos įrengimu dar iki užpylimo žeme. Drenažinės tranšėjos gylis turėtų būti 20 cm žemiau grunto įšalo gylio. Pvz., jeigu sklypo grunto įšalo gylis siekia 1,2 m, reiškia tranšėją reikia kasti iki 1,4 m gylio.
Į tranšėjos dugną supila stambios frakcijos smėlio ir žvyro sluoksnį (5-10 cm) ir sutankina. Tranšėjos dugną ir sieneles galima apkloti geotekstile (drenažui rekomenduojama 200 ir 250 markės geotekstilė). Jos kraštus laikinai užfiksuoja tranšėjos viršuje.
Jeigu naudojama geotekstilė - ant jos užpilamas žvyro sluoksnis (5-10 cm storio). Ant žvyro klojami perforuoti drenažiniai vamzdžiai (gofruoti arba lygiasieniai). Rekomenduojamas atstumas nuo pamato sienos iki vamzdžio - 20-30 cm.
Klojant vamzdžius, jų posūkio vietose įrengiamos atšakos, skirtos sujungimui su kontroliniais šulinėliais. Kontroliniai šulinėliai montuojami iš platesnio skersmens plastikinių vamzdžių. Jų paskirtis - užduoti drenuojamo vandens kryptį ir valyti drenažo sistemą nuo užteršimų.
Apie 5 m atstumu nuo pastato reikia iškasti vandens kolektoriaus duobę. Į ją bus nukreipiamas visas vanduo ir drėgmė iš drenažinių vamzdžių. Duobės sienelės ir dugnas apklojami geotekstile, užpilami žvyro sluoksniu. Į dugną stačiai nuleidžiamas didelis kubilas iš PVC.
Paklotus vamzdžius iš visų pusių užpila žvyro sluoksniu (10-20 cm). Užpylus vamzdžius žvyru visa sistema “suvystoma” likusiais laisvais geotekstilės kraštais su užlaidais.
Ar kiekvienam namui reikia įrengti pamatų drenažą ir kada jis turėtų būti daromas? Prieš darant pamatus norime išsitirti gruntą, kad žinotume, kokių pamatų reikės.
Pamatų hidroizoliacija
Pamatams neišvengiamai tenka atlaikyti neigiamus požeminės drėgmės ir atmosferinių kritulių poveikius. Norint išvengti betono irimo būtina pasirūpinti pamatų hidroizoliacija dar prieš užkasimą. Vienas iš tradicinių ir populiarių būdų yra tepamosios bituminės mastikos sluoksnis ant pamatų betono vertikalaus ir horizontalaus paviršiaus. Deja, senosios bituminės mastikos nepasižymi ilgalaikiu sandarumu.
Kaip izoliuoti pamatus nuo drėgmės? Pamatai iš betoninių blokų, kuo juos reikia nutepti, kad nebūtų plyšelių. Ar verta naudoti drenažinę pamatų membraną?
Galimos pamatų problemos ir jų sprendimo būdai
Betoniniuose pamatuose neretai atsiranda plyšių ir įskilimų. Tai nutinka ir seniems, ir visai naujiems pamatams. Kur priežastis ir kaip išvengti pamatų įtrūkių? Gruntiniai vandenys yra per aukštai. Žiemą užšalę vandenys virsta ledu, todėl jų apimtis padidėja keliais procentais. Jeigu pamatai stovi negiliai, žiemą gruntas išstums juos, o pavasarį - atvirkščiai. Viena namo dalis kils ar leisis greičiau už kitą dalį.
Aptikus pirmą plyšį pamatuose neverta panikuoti, nes visai gali būti, kad tai tik pavienis paviršinis plyšelis, kuris nesiplės ateityje. Stebėjimui užtepkite ant plyšio lopą iš statybinio gipso mišinio. Stebėkite lopą. Jeigu ilgą laiką jis neplyšta ir neskyla - reiškia, pamato plyšelis nepavojingas, paviršinis.
Pamatų stiprinimas: Juostiniai pamatai (blokelių pamatai): Kas pusę metro pamatuose horizontaliai išgręžiamos 15 mm skersmens angos. Negilūs pamatai: Tokius pamatus stiprina plečiant ir įgilinant. Gilieji (poliniai) pamatai: Jie sustiprinami transformuojant į juostinius pamatus.
Kokie galimi problemos sprendimo variantai, jei tikriausiai sėda pamatai? Namas pastatytas prieš tris metus, namas 2 aukštų, 250 kv. m. Pamatų tipas: vientisinis (nepolinis).
Jei pamatai kiek aukštoki, aukščiausia vieta pamatų viduje ir iš lauko pusės - 1.4 metro, ar galima privežti vidų pilną smėlio ir taip palikti per žiemą? Ar neišstums man pamatų į išorę? Žemėje pamatų gylis 1.5 metro.
Juostiniai pamatai padaryti spalio mėnesį, į žemę įleisti 1,20 m, virš žemės iškilę apie 1m. Kai kurias būsimo namo dalis, nespėjau pilnai užpildyti smėliu, nes pradėjo šalti. Ar neiškilnos šaltis pamatų, ar nesulaužys ir ką dar galėčiau padaryti kad taip neatsitiktų?
Pirmus metus juostinius pamatus išpyliau molingame grunte ir palikau žiemoti. Pavasarį nebuvo jokių įtrūkimų. Antrais metais išpylus pamatus iki viršaus ir palikus juos žiemoti šį pavasarį radau keliose vietose įskylimus. Kaip šią problemą išspręsti, ar galiu statyti toliau ar papildomai kažką reikia daryti? Pamatų gylis dabar apie 1m, kai juos apšiltinsiu ir užpilsiu juodžemiu, jų gylis sieks 1,2-1,3 m. Klausimas ką dabar turiu daryti?
Norėčiau pasiteirauti dėl pamatų remonto. Pamatai yra seno namo ir vietomis aptrupėję, kaip reikėtų tokius pamatus tvarkyti? Ar užtenka nukasti žemes, nuvalyti ir su cemento ir žvyro mišiniu nutinkuoti? Ar reikia dėl sukibimo kažką tepti?
Karkasinio namo pamatų ypatumai
Karkasinio namo statyba prasideda nuo gero planavimo. Prieš bet kokį projektavimą būtina atlikti grunto tyrimus, kurie padeda nustatyti, kokio tipo pamatai tiks jūsų atveju. Taip pat svarbu įvertinti sklypo reljefą, saulės kryptis, vėjų zonas, atstumus iki kaimynų, kad namas būtų ne tik pagal taisykles, bet ir patogus gyventi.
Nors karkasinis namas yra lengvesnis už mūrinį, tvirti pamatai jam vis tiek būtini - ypač Lietuvos klimato sąlygomis, kur svarbu apsauga nuo šalčio, drėgmės ir dirvožemio judėjimo. Dėl mažesnio svorio karkasiniams namams dažnai tinka ekonomiškesni sprendimai, palyginti su mūrinių pastatų pamatais. Dažniausiai naudojami: Gręžtiniai pamatai su rostverku - vienas populiariausių pasirinkimų. Jie tinka įvairiems gruntams, yra pigesni, greitai įrengiami ir leidžia išlaikyti konstrukcijos stabilumą. Juostiniai pamatai - naudojami, kai gruntas stabilus ir reikalinga vientisa atrama po visomis sienomis. Plokštuminiai pamatai (monolitinė plokštė) - puikus sprendimas A++ klasės namams.
Įrengiant pamatus itin svarbus horizontalaus paviršiaus lygumas, nes karkaso konstrukcija reikalauja preciziškumo - kiekvienas milimetras turi reikšmės. Ne mažiau svarbi ir hidroizoliacija - ją reikia įrengti iškart po pamatų užpylimo, kad medinė konstrukcija būtų apsaugota nuo drėgmės kilimo iš grunto. Taip pat šiame etape būtina numatyti visų komunikacijų įvadus - elektros, vandens, kanalizacijos.
Ar reikalingi poliai vidinėms namo ne kapitalinėms sienoms? Gal užtektų tik šiek tiek įgilinti rostverką. Ir ar reikia šiltinti vidinį rostverką?
Statybininkai siūlo po rostverku, vietoje polistirolo pilti smėlį. Kokia nuomonė apie tai? Ką pilti po rostverku? Geriau smėlis ar polistirolas?
Karkasiniam namui 100m2. Ar plokštuminiai pamatai vis vien savo energetiniu taupumu lenktų juostinius ir polinius pamatus? Ar įrengiant plokštuminius pamatus mažam plotui, kvadratinis metras kainuotų daugiau, nei didesnio ploto namo? Kokia galėtų būti orientacinė plokštuminio pamato su medžiagomis ir darbų įrengimo kaina?
Karkasinio namo statyba prasideda nuo gero planavimo. Prieš bet kokį projektavimą būtina atlikti grunto tyrimus, kurie padeda nustatyti, kokio tipo pamatai tiks jūsų atveju. Taip pat svarbu įvertinti sklypo reljefą, saulės kryptis, vėjų zonas, atstumus iki kaimynų, kad namas būtų ne tik pagal taisykles, bet ir patogus gyventi.
Nors karkasinis namas yra lengvesnis už mūrinį, tvirti pamatai jam vis tiek būtini - ypač Lietuvos klimato sąlygomis, kur svarbu apsauga nuo šalčio, drėgmės ir dirvožemio judėjimo. Dėl mažesnio svorio karkasiniams namams dažnai tinka ekonomiškesni sprendimai, palyginti su mūrinių pastatų pamatais.
Dažniausiai naudojami: Gręžtiniai pamatai su rostverku - vienas populiariausių pasirinkimų. Jie tinka įvairiems gruntams, yra pigesni, greitai įrengiami ir leidžia išlaikyti konstrukcijos stabilumą. Juostiniai pamatai - naudojami, kai gruntas stabilus ir reikalinga vientisa atrama po visomis sienomis. Plokštuminiai pamatai (monolitinė plokštė) - puikus sprendimas A++ klasės namams.
Įrengiant pamatus itin svarbus horizontalaus paviršiaus lygumas, nes karkaso konstrukcija reikalauja preciziškumo - kiekvienas milimetras turi reikšmės. Ne mažiau svarbi ir hidroizoliacija - ją reikia įrengti iškart po pamatų užpylimo, kad medinė konstrukcija būtų apsaugota nuo drėgmės kilimo iš grunto. Taip pat šiame etape būtina numatyti visų komunikacijų įvadus - elektros, vandens, kanalizacijos.
Kokius pamatus rekomenduotumėte daryti - juostinius ar gręžtinius? Kokie šių pamatų privalumai ir trūkumai?
Geologinis grunto tyrimas nedarytas. Pamatai suprojektuoti karkasiniam namui, bet mano nuomone gręžtiniai poliai yra per tankūs. O rostverkas 30 cm storio, nors manau karkasiniam užtektų 25. Norėčiau sutaupyti pinigų ir atstumus tarp polių pasididinti. Kokį atstumą galima daryti tarp gręžtinių polių?
Ar galima daryti plokštuminius pamatus, jei sklypas yra žemoje vietoje, jį sukelti reikia apie 1,5 metro (privežčiau grunto ir jį sutankinčiau vibro plokšte). Ruošiuosi statyti vieno aukšto namą. Sienos Fibo 250 pločio, apdaila tinkas ir klinkerio plytelės, perdanga medinė, stogas Ranilla skarda. Gal rinktis kitokius pamatus? Kokius?
Patarimai renkantis sklypą
Renkantis aikštelę statyboms, vertėtų rinktis vietą su nesiplečiančiu arba mažiausiai besiplečiančiu gruntu. Jis peršalimo lygyje, kuriame bus klojami pamatai, yra vienalytis. Prieš klojant pamatus reikėtų paruošti pagalvę iš nesiplečiančio grunto (smėlio, žvirgždėto smėlio ir pan.). Pagalvė drėgname grunte veiks kaip drenažas. Virš pamatų ir hidroizoliacijos, kuri saugo pamatus nuo kapiliarinės drėgmės, eina ne žemesnis kaip 0,5 m cokolis. Nulinį ciklą užbaigia aplink visą namą einanti maždaug 1,5 m pločio su nuolydžiu į lauko pusę apygrinda, sauganti pamatus nuo kritulių ir gruntinių vandenų. Apygrindą sudaro trys sluoksniai: minkštas suplūktas molis, skalda arba skaldytos plytos ir cementas arba asfaltas.
Nelygus sklypo reljefas reiškia, kad namą reikės projektuoti laiptuotą, su pusaukščiais, tai brangina namo statybą, gali tekti atvežti papildomai žemių, daryti atramines sienutes, laiptukus ir t.t. Aukštas gruntinis vanduo: Reikės daryti vienus iš brangiausių injekcinius polius, arba spraustinius polius pamatams (kurių negalima įrengti jei šalia yra kaimynų įrengti namai), papildoma hidroizoliacija po visu namu. Privažiavimas prie sklypo iš pietinės pusės: Jei namą statysite šalia kelio, likusi sklypo dalis bus šešėlyje, terasa ir langai į kiemą šiaurinėje pusėje, kas žiemą padidins šildymo sąnaudas. Komunikacijos toli arba jų nėra: Neprivestas vanduo, gali tekti daryti gręžinį. Nuotekoms - vietinę nuotekų sistemą, kas kartais būna gana sudėtinga, be to tai gali sudarkyti gerbūvį, nekalbant apie papildomas nemažas išlaidas. Nėra šalia elektros reikiamo galingumo. Namui reikia ne mažiau 7-9 kW. Molingas gruntas nepralaidus vandeniui: Problemos su nuotekų bei lietaus sistemos vandens nuvedimu.
Koks pamato gylis vieno aukšto namui?
Vieni sako, kad pamatai turi būti po žemėmis 1,20m, o kiti, kad užtenka pusės metro ir apšiltinti. Kaip būtų geriau?
Pamatų kainos
Kokia būtų namo pamatų kaina už m3? Pamatai gręžtiniai, 3,5 m gylio, iš viso 50 vnt. Norėčiau paprašyti paskaičiuoti visą pamatų įrengimo kainą.
Domina 1 metro kaina juostinių pamatų įrengimo, su jūsų (ir be) medžiagomis. Bendras ilgis pamatų apie 78 m.
Kiek kainuotų, 16 000 x 8 100, (stačiakampis ~131 m2) plokštuminio pamato padarymas, pagal projekto kūrėjo paruoštus brėžinius? Ar jie tinkami įrenginėti mūsų lietuviškoje žemėje? Kokie jų trūkumai?
Kokia būtų gręžtinių pamatų kaina? Projekte suskaičiavau 57 gręžtinius polius, 10 metrų gylio, sakau gal tiek daug nereikia? Gal yra kitoks pamatų sprendimas.
Kokia būtų tokių (plokštuminių) pamatų kaina, įskaitant vandentiekį, kanalizaciją ir drenažą apie pamatą? Namas bus vieno aukšto su paaukštinta mansarda. Užstatymo plotas 100 m2.
Pamatų medžiagos ir darbai
Koks turi būti gręžinių gylis, diametras, bei atstumas tarp pamatų polių? Gruntas - po juodžemio sluoksniu smėlis su šlynu.
Kokia būtų namo pamatų kaina už m3? Pamatai gręžtiniai, 3,5 m gylio, iš viso 50 vnt. Norėčiau paprašyti paskaičiuoti visą pamatų įrengimo kainą.
Kiek kainuotų, 16 000 x 8 100, (stačiakampis ~131 m2) plokštuminio pamato padarymas, pagal projekto kūrėjo paruoštus brėžinius? Ar jie tinkami įrenginėti mūsų lietuviškoje žemėje? Kokie jų trūkumai?
Kokia būtų gręžtinių pamatų kaina? Projekte suskaičiavau 57 gręžtinius polius, 10 metrų gylio, sakau gal tiek daug nereikia? Gal yra kitoks pamatų sprendimas.
Kokia būtų tokių (plokštuminių) pamatų kaina, įskaitant vandentiekį, kanalizaciją ir drenažą apie pamatą? Namas bus vieno aukšto su paaukštinta mansarda. Užstatymo plotas 100 m2.
Kada galima statyti namą ant išliėtų pamatų?
Kiek laiko turi pastovėti išlieti pamatai, kad galima būtų statyti rąstinį namą?
Ar galima dar šiais metais išsibetonuoti pamatus namui? Pamatai būtų gręžtiniai. Ar jau ne per vėlu? Gal geriau palaukti kitų metų? Kokiu metų laiku geriausia betonuoti pamatus?
Planuoju namą 10x10 m 2 aukštų iš silikatinių blokelių, norėčiau paklausti, kokius man derėtų pasirinkti pamatinius blokus? Noriu, kad pamatai būtų truputėlį žemiau užšalimo zonos ir ant pagalvių. Ką ir kokios klasės rekomenduotumėte?
Padaryti juostiniai pamatai (1,5 m nuo žemės paviršiaus), viduje liko griovys, stogo nėra, pamatai bus paliekami per žiema ir grindys daromos tik vasara. Klausimas ar reikia vibruoti viduje esantį gruntą užpilant griovį viduje žvyrų/smėliu, ar jis per žiema natūraliai susigulės?
Pamatų ilgaamžiškumas ir priežiūra
Noriu pasiteirauti dėl polistireninio putplasčio ilgaamžiškumo plokštuminiuose pamatuose. Kaip yra su polisterolo dūlėjimu į kurį yra liejamas pamatas, ar jis nesunyks, nesudūlės per ilgą laiką?
Ruošiuosi šiltinti pamatus, reikia patarimo. Žadu klijuot eps100 100 mm. Prisiklausiau visokių kalbų, kad reikia klijuoti xps ekstrudinį. Koks skirtumas ir kas geriau. Ar eps100 100 mm ar xps ekstrudinį 50mm? Ir iš tų dviejų variantų, kieno geresnė šiluminė varža? Pamatai iš Haus blokelių, 30 cm.
Planuoju gręžiant skyles poliams, įstatyti tūtas. Tai apsaugotų išgręžtą vietą nuo byrančio grunto, nes trambuojant poliaus dugną, statant į duobę armatūros karkasą, pilant skiedinį, pribyra žemių. Ar galima? Ir ar galima palikti tūtas?
Nusamdžiau įmonę įrengti gręžtinius pamatus. Rostverkas 25/50. poliai 30 diametras 2 metru gylis kas 2 metrus. Armatūra suvirintas karkasas. Pilant rostverką pradžioje maišė maišykle vietoje smėli su cementu(proporcijų nežinau), po to atvežė iš betono centro. Atvežtinis betonas buvo su priedu nuo šalčio, maišė be priedo naktį temp. buvo žemiau -5. Rankinis maišymas vietomis iki 20 cm. Po mėnesio skiriasi tiek spalva, tiek tvirtumas. Ar tai stipriai įtakoja pamato tvirtumą?
Kokie pamatai - monolitiniai ar surenkami - juostiniai pigiau ir geriau įrenginėti?
Ar galima į iškastus pamatus pilti ne tik betolo masę, bet įleisti nereikalingus senus balkoninius blokus, arba nuo buvusio grindinio numuštus betono luitus?
Kaip teisingai apšiltinti monolitinį pamatą? Sienos - keramzito blokelių (20 cm), planuoju klijuoti 15 cm putų polistirolo sluoksnį.
Pamatus apšiltinome ekstrudiniu polistiroliu ir nuarmavome "Knauf". Kada galime pamatus dažyti? Kokiai temperatūrai esant reiki...
Ar galima daryti plokštuminius pamatus, jei sklypas yra žemoje vietoje, jį sukelti reikia apie 1,5 metro (privežčiau grunto ir jį sutankinčiau vibro plokšte). Ruošiuosi statyti vieno aukšto namą. Sienos Fibo 250 pločio, apdaila tinkas ir klinkerio plytelės, perdanga medinė, stogas Ranilla skarda. Gal rinktis kitokius pamatus? Kokius?
Man padarė gręžtinius pamatus, namas yra vieno aukšto plius mansarda. Firma nedarė jokių tyrimų, sakė, kad išgręžė 1.40 m ir to turi užtekti tokiam namui. Pas mane gruntas - molis. Skiedinį maišė vietoje, tas mane neramina tai pat, be to jie pamatus padarė siauresnius negu projekte, kadangi sakiau kad iš išorės dėsiu putoplastą. Sakykite ar galiu pasitikėti tokiais pamatais?
Juostiniai pamatai padaryti spalio mėnesį, į žemę įleisti 1,20 m, virš žemės iškilę apie 1m. Kai kurias būsimo namo dalis, nespėjau pilnai užpildyti smėliu, nes pradėjo šalti. Noriu paklausti, ar neiškilnos šaltis pamatų, ar nesulaužys ir ką dar galėčiau padaryti kad taip neatsitiktų?
Ar tikrai darant plokštuminius pamatus, lyginant su rostverkiniais, gaunasi brangiau? Ar verta primokėti už plokštuminius, ar geriau rostverkas ir atskirai kitas pridėtines išlaidas ir darbus susikontraktuoti? Plokštuminių pamatų orientacinė kaina apie 120-130 EUR/kv.m, tačiau gauni grindų šildymą, grindis paruoštas praktiškai plytelių klijavimui, nuotekas, elektrą suvedžiotą.
Statant A+ klasės vieno aukšto mūrinį namą ir įrengiant polinius pamatus, koks gali būti minimalus rostverko aukštis?
Planuoju greitu metu darytis pamatus. Esu susidomėjęs pamatais iš HAUS blokelių. Internete labai mažai nuomonių žmonių apie tokius pamatus, gal čia sužinosiu daug daugiau. Domina kaip yra patvarūs tokie pamatai, nes namas bus dviejų aukštų.
Ruošiuosi statyti namą su plokštuminiais pamatais. Namas bus vieno aukšto su paaukštinta mansarda. Užstatymo plotas 100 m2. Kokia būtų tokių pamatų kaina, įskaitant vandentiekį, kanalizaciją ir drenažą apie pamatą?
Planuoju namą 10x10 m 2 aukštų iš silikatinių blokelių, norėčiau paklausti, kokius man derėtų pasirinkti pamatinius blokus? Noriu, kad pamatai būtų truputėlį žemiau užšalimo zonos ir ant pagalvių. Ką ir kokios klasės rekomenduotumėte?
Ar galima dar šiais metais išsibetonuoti pamatus namui? Pamatai būtų gręžtiniai. Ar jau ne per vėlu? Gal geriau palaukti kitų metų? Kokiu metų laiku geriausia betonuoti pamatus?
Planuoju statyti namą, gruntas - smėlis. Patarkite, iš ko galima padaryti pamatus? Girdėjau, kad pamatams naudojamos plokštės, kokie dar yra variantai?
Noriu dar šį rudeni pasidaryti namui pamatus iš pamatų blokų arba lietus, bet statybos vieta gana žema ir iškasus pamatų duobę iš karto renkasi į ją vanduo. Kaip tinkamiausiai elgtis.
Norėjau pasiteirauti dėl augalinio sluoksnio nuėmimo, ar nuimti reikia tik kur bus pamatai ar daug daugiau?
Gerbiami ekspertai, noriu pradėti statyti namą ant plokštuminių pamatų pagal izodom 2000 technologiją. Atrodo viskas paprasta ir aišku pagal pateiktas rekomendacijas interneto svetainėje, bet realybėje viskas šiek tiek atrodo kitaip. Mano sklypas yra paaukštintas molingu gruntu apie 1 metrą. Po tuo užpiltu gruntu yra apie 30-40 cm juodžemio. Maža to, natūralus sklypo paviršius po užpiltu gruntu turi nemažą nuolydį. Per visą sklypo plotį t.y. 30 metrų sklypas pažemėja daugiau nei 1 metru. Kaip tokiame sklype įrengti gerą...
Ar galima į iškastus pamatus pilti ne tik betolo masę, bet įleisti nereikalingus senus balkoninius blokus, arba nuo buvusio grindinio numuštus betono luitus?
Kokie pamatai geresni - poliniai ar juostiniai? Kokie jų privalumai ir trūkumai?
Mano konstruktoriai nusprendė, kad turi būti spraustiniai poliai. Bet nemanau, kad tokio tipo ten jų reikia. Gal žinote gerų firmų? Ir ar gręžtiniai, spraustiniai poliai, juostiniai pamatai labai ženkliai skiriasi kainose?
Norėčiau sužinoti, ar būtina kaip nors sutvirtinti senos sodybos pamatus jei jie yra įgilinti tik apie 30 cm, planuoju namą paaukštint ir pakeisti stogo konstrukciją ir dangą.
Sveiki. Nusipirkau senos statybos namą. Name yra gan didelis rūsys (ne po visu namu), kuriame norėčiau įsirengti katilinę, san. mazgą, t.t. Bėda tame, kad rūsys užpiltas smėliu. Praeitas šeimininkas sakė, jog rūsio metu kaupdavosi vanduo. Už kelių metrų nuo namo yra šulinys ir matosi, kad gruntinio vandens lygis gan aukštai, net ir dabar panašiame aukštyje, kuriame turėtų būti rūsio grindys, pavasarį greičiausiai dar aukščiau. Kokie galimi problemos sprendimai? Hidroizoliacija padėtų tik iš dalies, nes iš lauko pamatai...
Žadu kloti juostinius pamatus 1,2m gylio, ar galima užpilti juostinį pamatą, palikti išlindusius armatūros strypus ir ant viršaus išlieti rostverką ir jo armatūrą surišti su juostinio pamato? Ar būtina viską lieti vienu metu? Taip pat, ar geras variantas parinktas? Gruntas: 40cm juodžemio, daugiau tik smėlis, truputi vietomis plaukiantis, paviršutinis vanduo pradeda kauptis 1m gylyje. Kločiau 40cm pločio juostinį pamatą 1,2m gylio, o rostverką 30cm pločio, aukštis 60cm+
Norėčiau pasiteirauti apie pamatus karkasiniam vieno aukšto namui. Kadangi, tai pirmas namas, norėčiau paklausti, kokius pamatus geriausia būtų pasirinkti, kokia būtų preliminari kaina, kiek laiko pamatai turėtų išgulėti ir kokiu metų laiku liejami pamatai? Namas iki 80 m2, gruntas molis.
Kokio storio (skersmens) turi būti armatūros karkasai - 10 mm, 12 mm ar 16 mm? Kokį tinklą kloti (plokštuminiai pamatai) grindims (akies dydis) 20x20, 15x15 ar 10x10 betonavimui? Ar tiks plokštuminiai pamatai durpingai žemei? Kokį polistirolą kloti ir kokio storio? Namukas vieno aukšto, karkasinis, 6x12, medinukas.
Kokie pamatai - monolitiniai ar surenkami - juostiniai pigiau ir geriau įrenginėti?
Darysiu gręžtinius pamatus ir trisluoksnį rostverką su 12cm ekstrudiniu polistirenu. Rostverkas 70 cm aukščio iš kurių apie 50 cm po žeme. Ar reikia po rostverku ir iš išorės dėti apšiltinimą, jei taip tai kas geriausiai tiktų.
Kokie pamatai geriau daryti namo rūsiui, monolitinius ar iš surenkamų betoninių blokų? Namo sienos bus mūrijamos iš keraminių blokelių, o namo stogas - keraminių čerpių.
Planuoju statyti namą, gruntas - smėlis. Patarkite, iš ko galima padaryti pamatus? Girdėjau, kad pamatams naudojamos plokštės, kokie dar yra variantai?
Norėčiau pasiteirauti dėl pamatų remonto. Pamatai yra seno namo ir vietomis aptrupėję, kaip reikėtų tokius pamatus tvarkyti? Ar užtenka nukasti žemes, nuvalyti ir su cemento ir žvyro mišiniu nutinkuoti? Ar reikia dėl sukibimo kažką tepti?
Ar pamatus galima naudoti akmenis, plytas ir pan.? Ar liejant pamatus tarp pamatų klojinius galima dėti akmenis, kad reikėtų mažiau betono.