Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, ES Žaliojo kurso kontekste cemento gamintojams vis daugiau tenka investuoti į tvarumą. Apyvartiniams taršos leidimams brangstant, tokios investicijos ne tik prisideda prie konkurencingumo išsaugojimo, bet ir užtikrina galimybes gamintojams tęsti veiklą ilguoju laikotarpiu. Tai - visai ES būdinga situacija, Lietuva - ne išimtis.
Efektyvumas, energetika ir CO₂ mažinimas - pagrindiniai tikslai
„Šiandien svarbiausia ne didinti gamybą, o mažinti anglies dioksido (CO₂) intensyvumą“, - sako akcinės bendrovės „Akmenės cemento“ generalinis direktorius Artūras Zaremba. Jo bendrovė šiai krypčiai planuoja milžiniškas, daugiau nei 700 mln. Eur investicijas, o didžiausią jų dalį - iki 600 mln. Eur - ketina skirti CO₂ surinkimo ir saugojimo technologijos (CCS) pritaikymui - tai įgalins bendrovę pereiti prie klimatui neutralios gamybos. „Akmenės cemente“ - vienintelėje cemento gamykloje Lietuvoje - dirba virš 540 žmonių, o įmonės gamybos bei pardavimų apimtys pastaruoju laikotarpiu išlieka stabilios - apie 1-1,2 mln. tonų cemento per metus. Apie 75 proc. čia pagaminamo cemento parduodama Lietuvoje.
„Artimiausiais metais reikšmingų gamybos apimčių augimo nenumatome, dabar koncentruojamės ties efektyvumo - gamybos ir energijos vartojimo - didinimu bei produkcijos kokybės auginimu. Reguliacinė aplinka dabar tokia, kad tvarumas turi aiškią ekonominę logiką. Tad mums svarbu surasti optimalų santykį tarp investicijų, atskirų technologinių sprendimų ir to, kada juos diegsime“, - teigia A. Zaremba. Norima, kad „Akmenės cementas“ po 2035 m. taptų klimatui neutraliu gamintoju.
Technologiniai iššūkiai cemento sektoriuje
Lyginant su kitais sektoriais, emisijų mažinimas cemento gamybos sektoriuje yra ne tik finansinis, bet ir technologinis iššūkis. Esminė problema ta, kad šiuo metu neįmanoma išvengti cemento gamybos metu susidarančių emisijų. Tik trečdalis išmetamo CO₂ susidaro deginant kurą. Likę du trečdaliai - procesinės emisijos, kurios susidaro kalcinuojant kalkakmenį. Kadangi be šio proceso negalima pagaminti klinkerio, CCS technologija tampa būtina sąlyga, leidžiančia surinkti, skystinti ir perduoti CO₂ tolimesniam saugojimui, taip emisijoms nepatenkant į atmosferą.
„Cemento pramonėje turime ribas, kiek galime pasiekti vien efektyvumu ar kuro pakeitimu. Didžiausia emisijų dalis susidaro gamybos procese, todėl CO₂ sugaudymas mums yra ne papildoma iniciatyva, o būtina sąlyga, kad galėtume tęsti veiklą konkurencingai ir atitikti griežtėjančius tvarumo reikalavimus“, - sako A. Zaremba. 2024 m. bendras „Akmenės cemento“ CO₂ emisijų kiekis siekė apie 870 tūkst. tonų. Panašus emisijų kiekis išliko ir pernai, jis artimiausiais metais tikėtina nedidės.
Nuosekli modernizacija ir pirmosios CCS grandies kūrimas
„Akmenės cementas“ jau daugiau kaip dešimt metų vykdo technologines transformacijas. Pamatas decarbonizacijai buvo įdiegtas 2014 m., kai pastatyta nauja sausojo būdo klinkerio gamybos linija. 2024 m. įvesta alternatyvaus kuro priėmimo, sandėliavimo ir dozavimo infrastruktūra leidžia iki 80-90 proc. iškastinio kuro pakeisti alternatyviuoju, pagamintu iš nebeperdirbamų mišrių atliekų, taip sumažinant emisijas apie trečdalį iš degimo. Visa tai atsiejo apie 30 mln. Eur.
Panašių projektų įmonėje buvo ne vienas, tačiau didžiausia potenciali investicija numatoma į CO₂ surinkimo gamyklą. Kad CCS vertės grandinę užtikrintų visos bendrovės asociacijų projektas, įsteigtas CCS Baltic konsorciumas: jame dalyvauja „Akmenės cementas“ kartu su Lietuvos ir Latvijos partneriais, taip pat energetikos įmonės bei laivybos kompanijos. Konsorciumas užtikrins visą CCS vertės grandinę - nuo CO₂ sugaudymo iki perklavimo į laivus ir ilgalaikio saugojimo po Šiaurės jūros dugnu.
„Tai bus pirmoji tokio tipo infrastruktūra Baltijos šalyse. Ji sukurs sąlygas sparčiai Lietuvos, o taip pat ir Latvijos, pramonių dekarbonizacijai. Pirminiuose etapuose dirbsime su cemento gamintojais, tačiau numatyta galimybė vėliau prisijungti ir kitoms pramonės bendrovėms“, - sako „KN Energies“ Naujų energijos šaltinių vadovė Rūta Tumėnienė. Šiemet „KN Energies“ kartu su partneriais atliks CO₂ perkrovos terminalo Klaipėdoje statybos ir veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) analizę bei prieš-projektinių sprendinių studiją (FEED). Šie darbai padės parengti CO₂ terminalo ir visos CCS vertės grandinės sprendinius galutiniams investiciniams sprendimams.
„Kelią į Klaipėdos uostą „Akmenės cementas“ atrado jau anksčiau - čia veikiantis cemento terminalas leido išauginti eksportą. Jei niekas nesikeis, iš Naujosios Akmenės į Klaipėdą keliaus ir sugautas bei suskystintas CO₂. Tai bus naudinga tiek Naujosios Akmenės cemento gamyklai, tiek Klaipėdos uostui, tiek ir Lietuvai, nes žalioji transformacija bus „sukabinta“ su ekonominiu konkurencingumu“, - teigia A. Zaremba.
Tarptautinė patirtis ir panaudojimas Šiaurės jūros talpyklose
CCS technologija nėra nauja - ji taikoma kelis dešimtmečius. Pirmasis projektas „Sleipner“ pradėtas 1996 m. Norvegijoje, CO₂ saugomas Šiaurės jūros dugne. Projekto architektūra iš dalies sutampa su „Northern Lights“ projektu, kuris pradėtas operuoti pernai - tarptautinis CCS projektas bendros Norvegijos vyriausybės ir energetikos milžinės iniciatyva.
AB „KN Energies“ yra tarptautinė energijos terminalų operatorė, užtikrinanti saugius skystųjų energijos produktų srautus Baltijos jūros regione. Ji valdo kelis skystųjų energijos produktų terminalus Lietuvoje ir užsienyje, teikia eksploatavimo paslaugas ir plėtoja tvarią energetiką visame pasaulyje.
- CCS Baltic - Baltijos regiono pirmoji bendro intereso projekto (PCI) iniciatyva.
- Infrastruktūra apima CO₂ surinkimą, transportavimą, skystinimą ir saugojimą po Šiaurės jūros dugnu.
- Projekto tikslas - klimato neutralios cemento gamybos plėtra Europoje.
Kalbant apie istorinį kontekstą, Akmenės cementas pradėta statyti 1947 m., o pirmosios klinkerio degimo krosnys sukosi 1952 m. Rugsėjo 20 d. pradėjo suktis pirmoji klinkerio degimo krosnis; 1953 m. pastatyta antroji, o vėliau - trečios ir ketvirtosios linijos. 1996 m. keturių krosnių kompleksas buvo uždarytas kaip ekonomiškai neefektyvus. Ši istorija iliustruoja intensyvią modernizaciją, kurios tikslas - mažinti CO₂ ir didinti efektyvumą.
MECACLAY projektas: dekarbonizacija mechanochemiškai aktyvuojant molį
AB „Akmenės cementas“ įgyvendina ES finansuojamą MECACLAY projektą, kurio tikslas - transformuoti cemento gamybą į mažo CO₂ emisijų procesą naudojant mechanochemiškai aktyvuojantį molį. Naujai diegiama technologija mažins energijos sąnaudas, CO₂ emisijas ir leis naudoti platesnį vietinių žaliavų spektrą. Planuojama pradėti statybas 2028 m., o gamybą - 2030 m. Projekto bendra investicija siekia apie 100 mln. Eur, iš jų ES finansavimas iki 29,58 mln. Eur. MECACLAY prisidės prie klimatui neutralios cemento pramonės kūrimo Europoje.
Gegužės 6 d. buvo iškilminga kapsulės įkasimo ceremonija Naujojoje Akmenėje - tai ženklas, kad projektas juda į priekį. Tuo pačiu cemtas žiūkį - IBAU Hamburg ir partneriai kuria bendrąjį EPC projektą su akcentu į dekarbonizaciją.
Apibendrinimas: ateities kryptys ir poveikis regionui
CCS Baltic strategija ir MECACLAY projektas sukuria sąlygas Baltijos regionui vystyti tvarias cemento technologijas, plėsti eksportą ir skatinti ekonominį augimą Lietuvoje bei Latvijoje. Abiejų projektų tikslas - sumažinti CO₂ emisijas, užtikrinti energetinį saugumą ir pastebimai pagerinti aplinkos apsaugą, kartu išlaikant konkurencingumą rinkoje.