Nors valstybė jau kurį laiką skiria finansavimą daugiabučių vamzdynų atnaujimui, specialistai sako, kad esamę linkę laukti paskutinės minutės arba rimtos avarijos. Dalis gyventojų vis dar mano, kad vamzdynų keitimas - ilgas ir brangus procesas, todėl jį pradėti nesivargina tol, kol nėra būtina. Užliejimo žala gali pasiekti tūkstančius eurų, o norint suprasti vamzdynų būklę, reikia rinkti informaciją, kurią renka namo administratoriai arba prižiūrėtojai.
Vamzdynų būklės pavojai ir senųjų vamzdžių ypatumai
Neišvengiamai vamzdynai sensta, ypač įrengti Sovietų laikais, kai vamzdžių metalas ne visada buvo kokybiškas. Naujose sistemose dažniau naudojami plastikiniai vamzdžiai, kurie ilgaamžiškesni ir atsparūs korozijai. Senų vamzdžių sienelių storis plonėja, o karšto vandens vamzdynai yra ypač jautrūs dėl agresyvaus vandens. Trūkę vamzdžiai sukelia problemų tiek pačiam butui, tiek žemiau gyvenantiems gyventojams: vanduo sugadina sienas, baldus ir kt.“, - aiškino V. Lukoševičius.
Apie trečdalį visų registruojamų gyventojų turto draudžiamųjų įvykių sudaro vandens padaryti nuostoliai. Draudimo įmonės BTA duomenys rodo, kad turtinių žalų dėl vandens avarijų skaičius auga vidutiniškai po 10 proc. kasmet. Dažniausia tokio pobūdžio įvykio priežastis - būtent vandentiekio vamzdžių avarijos. „Pats vamzdžio remontas nebūna itin brangus, nes avarija dažnai įvyksta viename taške. Daugiau kainuoja pasekmės. Užliejimo vidutinė žala - iki 1000 eurų, bet esame administravę ir 70 000 eurų siekiančius nuostolius“, - teigia Mindaugas Ratkevičius.
Kaip atnaujinimas gali būti finansuojamas ir ką reikėtų žinoti?
Apie atnaujinimą galima teikti paraiškas paramai iki 80 proc. - tokią paramą skiria Aplinkos ministerija mažosios renovacijos projektams, į kurių apimtį įtraukti vamzdynų keitimai. APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūra) priima paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui nuo 2022 m. liepos 28 d. Jei paramos gavėjas yra gyventojai, parama siekia 80 proc. išlaidų; jei - šilumos tiekimo įmonė (šilumos punkto nuosavybė nėra gyventojų), - 50 proc. (Vilniaus apskrityje) arba 60 proc. (kituose Lietuvos miestuose).
Naudojantis šia parama dažnai pradžioje tvarkomas šilumos punktas, jį automatizuojant, kad būtų patogiau valdomas ir taupytų šilumos energiją. Po šių darbų laukia stovo balansavimas. Jei tai jau padaryta, galima keisti vamzdynus ir, jei reikia, įrengti termostatinius ventilius ant šildymo prietaisų. Parama gali būti teikiama blokais, tam tikromis sekcijomis ar laiptinėmis - svarbu, kad dauguma gyventojų pritartų.
Vamzdynų atnaujinimas gali būti finansuojamas tuo metu, kai gyventojai sutaria dėl darbų, o administratorius renka vamzdynų priežiūros mokestį. Jei vamzdis plyšta, jį remontuoti reikia iš sukauptų namo lėšų. Tačiau tai nėra viso vamzdyno rekonstrukcija; dauguma darbus sudaro tik laikinas lopymas, o didžiają dalį išlaidų kompensuoja valstybė.
Teisiniai ir praktiniai aspektai
Lietuvos įstatymai nenumato periodinio daugiabučių vamzdynų keitimo, nes vamzdžių eksploatacijos trukmė labai skirtinga. Pasak A. Rogožos, į šildymo ir karšto vandens vamzdynų priežiūros tvarkos apraše aprašyta, kad periodinį atnaujinimą numatyta tik pagal poreikį. Taigi vamzdynų keitimas dažnai vyksta korekcinės priežiūros arba avarijų šalinimo metu. Dėl garantijų - statybos įstatymas nustato, kad trumpiausias garantinis laikotarpis turi būti 10 metų. Geriausiu atveju vamzdžiai gali tarnauti iki 50 metų, jei laikomasi gamintojo sąlygų ir idealios eksploatacijos sąlygų.
Gyventojai, nusprendę atnaujinti vandens cirkuliavimo sistemą name, dažnai svarsto vamzdžių garantinį laikotarpį. Tačiau tiksliai laikotarpiai gali būti pateikti tik gamintojų. Dauguma gyventojų abejoja, tačiau V. Lukoševičiaus nuomone, baimės dažnai yra nepagrįstos: renovacijos darbai netrunka ilgai, o didžiąją kainos dalį gali kompensuoti valstybė. Svarbu, kad darbų metu būtų sudaryta suderinta su visais gyventojais grafikas, nes vadovavimo laikotarpiu vandens tiekimas gali būti truputį nutrauktas.
Vandens stovai nėra asmeninė nuosavybė, o bendra viso namo nuosavybė, todėl bendradarbiavimas aktualus. Daugelyje daugiabučių pirmuose aukštuose įsikuria verslai, todėl avarijos mums kelia ne tik tiesioginius nuostolius, bet ir laikino veiklos nutraukimo riziką.
Draudimo aspektai ir kaimynystės atsakomybė
Prieš draudimą daugelis Lietuvoje svarsto, ar žalas apmoka draudimas - ar kompensuojami tik konkretaus buto, ar ir kaimynų nuostoliai. M. Ratkevičius paaiškino: nuostolių atlyginimas priklauso nuo pasirinktos draudimo sąlygų. Civilinės atsakomybės draudimas, kuris atlyginą kaimynams padarytą žalą, dažnai yra svarbus pasirinkimas, nes trūkus vamzdžiui ir laiku nesuvaldžius situacijos, žala gali būti ir keliuose žemiau esančiuose butuose.
Pašnekovas pridūrė, kad esant rimtam užliejimui, žemiau gyvenančių kaimynų būstas dažnai nukenčia labiau, nei gyventojo, kurį paveikė avarija. Daugelio namų pirmuose aukštuose įsikuria verslai, todėl avarijos gali lemti laikino veiklos nutraukimo nuostolius. Todėl būtina turėti tinkamas draudimo sumas ir suprasti, kad turto draudimas suteikia ramybę - žala bus atlyginta pagal sutarties sąlygas.
Apibendrinantys praktiniai patarimai
- Reguliariai tikrinkite vamzdynų būklę į juos įtraukdami administratorius arba prižiūrėtojus.
- Laiku atlikite hidraulinę patikrą, praplausant vamzdynus ir kontroliuojant slėgį.
- Atsiminkite, kad paramos sąlygos dažnai priklauso nuo energijos efektyvumo didinimo - kreipkitės į APVA dėl galimos kompensacijos.
- Dalyvaukite sprendimuose dėl renovacijos - dauguma gyventojų turi pritarti norint pradėti darbus.
- Rinkitės Civilinės atsakomybės draudimą, įvertinkite draudimo sumas, kad pavydžiai nesugadinę kaimynams nebūtų finansinių sunkumų.
Apie renovacijos procesą ir galimas finansavimo galimybes galima apibendrinti taip: pradžioje svarbu įvertinti vamzdynų būklę ir galimas rizikas, tada siekti paramos iš APVA, o vėliau įgyvendinti darbų planą kartu su gyventojais ir administratoriumi, užtikrinant minimalius trukdžių laikotarpius.