Šis sakingas, maloniai stipraus kvapo ir kartoko, aštraus skonio biologiškai aktyvus produktas savo savybes išsaugo net iki 10 metų. Jo spalva - nuo gelsvos iki tamsiai rudos, pilkos ar žalsvos. Kuo pikis senesnis, tuo spalva tamsesnė. Bitės pikį renka nuo medžių lipnių pumpurų, ūglių ir naudoja jį avilio plyšiams klijuoti, medui akiuoti, gendantiems svetimkūniams, kurių negali pašalinti iš avilio, balzamuoti, mat pikis nepraleidžia oro ir drėgmės.
Dėl tų pačių konservuojančių savybių jis neleidžia gesti bičių produktams (pvz., bičių pieneliui), dygti į avilį suneštoms žiedadulkėms. Be to, bitės pikiu dezinfekuoja korių akutes ir taip apsisaugo nuo ligų. Viena bičių šeima per dieną į avilį atneša 1 g pikio, o per metus - iki 150-200 g. Deja, mūsų šalies vaistų pramonėje bei medicinos praktikoje pikis naudojamas mažai.
Kambario temperatūroje kietas pikis, pašildytas iki 30-40 °C, tampa lipnus ir plastiškas, 80-104 °C temperatūroje - lydosi. Spirite bei eteryje jis tirpsta gerai, augalinės ir riebalinės kilmės riebaluose - vidutiniškai, o vandenyje - prastai. Geriau tirpsta pašildytuose tirpikliuose. Pikio veikimo spektras yra gana platus: jis kovoja su grybeliais, virusais, pasižymi priešuždegiminiu, vietiniu anestezuojančiu, antioksidaciniu ir biostimuliuojančiu požymiais.
Tai žinoma jau seniai. Jau žiloje senovėje žmonės žinojo, kad pikis šalina blogą kvapą, mažina ar visai nuslopina skausmą ir patinimą (paburkimą), padeda žaizdoms gyti. Liaudies medicinoje daugiausia jį vartojo kaip išorinį vaistą. Votims gydyti bičių pikį pašildydavo iki suminkštėjimo, išplodavo plonu sluoksniu ir, uždėję ant nesveikos vietos, aprišdavo. Toks šildantis tvarstis mažina uždegimo skausmą ir patinimą, skatina pūlių sekreciją ir pažeistų audinių gijimą.
Jei votis nedidelė, užtenka vienos procedūros. Jei uždegimas išplitęs ir pasiekęs gilesnius audinius, tvarstis su pikiu dedamas dar du tris kartus kas antrą dieną. Tam pačiam tikslui ruošdavo ir tepalą, kurį, užteptą ant storos drobulės, pridėdavo ant voties, aprišdavo storesniu audiniu. Toks tepalas kai kur gaminamas ir dabar. Riebalai kaitinami tiek, kad nenusiplikinant galima būtų laikyti pirštą, tada įdedamas pikis ir maišoma, kol pasidaro vientisa masė. 0,5 l aliejaus arba 400-500 g riebalų imama 100 g bičių pikio. Toks tepalas laikomas tamsioje, vėsioje vietoje.
Natūraliu bičių pikiu taip pat gydytos karpos, nuospaudos, pikio sviestu - tuberkuliozė, degtinėje ištirpintu pikiu - nesveikos dantenos ir t. t. Bičių pikis naudotas ne tik liaudies medicinoje, bet ir kitiems tikslams. Egipte pikis su medumi naudotas mirusiesiems balzamuoti, pikio sakai - smuikų ir itin brangių baldų lakų gamybai. Kaimo žmonės žinojo, kad karvės pienas ir sviestas su pikio priedu ilgiau būna tinkami vartoti.
Šiuolaikinės medicinos požiūris ir klinikiniai taikymai
Puikus šiuolaikinės medicinos papildas - Šiuolaikinė medicina tikina, kad, taikant bičių pikio preparatus kompleksiškai su kitomis terapijos priemonėmis, pasiekiama gerų rezultatų, įvairių ligų gydymo kursas kartais sutrumpėja net perpus, greičiau pasveikstama. Geriant pikio preparatus, nesunaikinama naudinga skrandžio bei žarnyno mikroflora. Medicinos praktikoje bičių pikis taikomas plaučių tuberkuliozei gydyti, otorinolaringologijoje, gastroenterologijoje, oftalmologijoje, stomatologijoje, chirurgijoje, urologijoje, ginekologijoje ir proktologijoje. Pikiu sėkmingai gydomi nušalimai, nudegimai, spinduliavimo pakenkimai, virusinės infekcijos, širdies bei kraujagyslių ligos, prostata, trofinės žaizdos. Beje, kaip ir kiti bičių produktai, pikis vartojamas ne tik susirgus, bet ir profilaktiškai, sveikatai stiprinti. Taigi bičių pikio panaudojimo medicinoje galimybės išties plačios.
Aptarsime kai kurias:
- Natūralaus bičių pikio inhaliacijomis efektyviai gydomos viršutinių kvėpavimo takų ligos. Procedūrai imama 30-50 g pikio, kuris supilamas į sausą mažą arbatinuką. Ant uždengto arbatinuko snapelio užmaunamas čiulptukas bei įstatomas piltuvėlis. Arbatinukas dedamas į puoduką vandens vonelę, kad 2/3 būtų apsemta; dangtis su skyle, plyšeliai apkamšomi. Kai vanduo užverda ir pikis ištirpsta, pradedama inhaliacijos procedūra. Kvėpuojama 10-15 min, du kartus per dieną. Inhaliuojamo pikio keisti nereikia bent porą savaičių.
- Tirpalai: spiritinis pikio tirpalas - triskart per dieną, 30 min. prieš valgį, po 30 lašų 30 proc. tirpalo su vandeniu, pienu ar medumi. Kursas 1-2 mėnesiai. Taip pat 20 proc. aliejinis pikio tirpalas nosiai.
- Gydomosios indikacijos: faringitas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, tulžies pūslės ir kepenų ligos, bronchų uždegimai, trofinės žaizdos, oda (grynųjų tirpalų ir tepalų derinimas).
Pikis - senėjimo priešas. Antioksidacinį bičių pikio poveikį lemia oksideceninė rūgštis, kuri yra vienas iš svarbiausių jo sudėtinių komponentų. Todėl reguliarus pikio vartojimas gali prisidėti prie organizmo atsparumo oksidaciniams stresams.
Kintančios rekomendacijos ir atsargumo priemonės: tinkamai surinktas ir laikomas pikis yra biologiškai aktyvi medžiaga, todėl būtina paisyti dozių ir gydymo specialistų nurodymų. Negalima namų sąlygomis ruošti pikio aerozolio ar vidiniam vartojimui skirto vaisto be gydytojo konsultacijos. Plauti pikio negalima: pašalinės priemaišos turi būti mechaniškai išrinktos, o išdžiovintas pikis lieka švarus, tačiau jo gydomosios savybės mažėja.
Receptai su bičių pikiu (pateikti skirtingomis gydymo formomis)
- Propolio tepalas žaizdoms: 1 dalis propolio ir 10 dalių spirito, antpilu suvilgyta žaizda apgaubta ir užklijuota laikoma kol gijasi.
- Nudegimams ir nušalimams: 15 g smulkinto propolio sumaišyti su 85 g vazelino ir tepti kas 2 dienas.
- Stomatitui skalavimui: 1,5 ml spiritinio propolio antpilo į 0,5 stiklinės virinto vandens; 4 kartus per dieną skalauti burną.
- Nuospaudoms: susmulkintas propolis 96 proc. spirite (1:1) su salicilo rūgštimi, tepti nuospaudas, laikyti 3 dienas.
- Anginai - kramtyti 5-7 g pikio per dieną; jei kokybiškas pikis, poveikis per 2 dienas.
- Dantų skausmui: 40 g pikio su 100 g 70 proc. spirito, laikyti 7-10 dienų, filtruoti ir užlašinti ant skaudamo danties.
- Nosis sergant slogos forma: 20 g pikio su sviesto arba aliejaus ir tamponais į nosį, du kartus per dieną.
Taip pat yra receptų, kur bičių pienelis, medus, ajero šaknys ar spirito tirpalai derinami su pikiu, kad gydytų skrandžio opas, gastritą, parodontozę, burnos gleivinės uždegimus ir pan. Receptai yra įvairūs ir pritaikomi pagal konkrečias ligas bei paciento jautrumą.