Visame pasaulyje chemijos bei statybinių medžiagų gamybos pramonė stengiasi patenkinti vis griežtesnius užsakovų, statybininkų, statybinių reglamentų, standartų bei kitų norminių dokumentų reikalavimus. Šiuo metu jau plačiai naudojamas priedas betonui, su kurio pagalba galima išspręsti ne vieną, o kelias dažniausiai kylančias problemas. Šis priedas įmaišomas į betono mišinių jo gamybos metu. Jo sudėtyje yra portlandcemento, labai smulkaus kvarcinio smėlio ir aktyvių cheminių elementų. Šie aktyvūs chemikalai esant drėgnai terpei reaguoja su betone susidarančiais tirpiais cemento hidratacijos produktais.
Kristalinė hidroizoliacija ir ilgaamžiškumas
Šis priedas padidina ilgaamžiškumą, kadangi padaro betoną nelaidžiu savo vientisos struktūros ir apsauginių sąvybių dėka, taip ilgą laiką išlaikant estetinę išvaizdą. Neleisdamas prasiskverbti agresyvioms medžiagoms, jis padeda išspręsti sulfatinės ir šarminės betono korozijos bei karbonizacijos keliamas problemas. Tai taip pat padidina betone esančios armatūros apsaugą nuo korozijos: padaro betoną visiškai nelaidų vandeniui ir agresyvioms cheminėms medžiagoms visame tūryje.
Dėl susidariusios kristalinės struktūros, betonas tampa nelaidus ir atsparus cheminiam poveikiui. Siekiant įrodyti medžiagos cheminį atsparumą, pastoviai vykdomi bandymai tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse. Japoniijoje bei JAV buvo vykdomi bandymai, siekiant nustatyti atsparumą cheminei korozijai, betonui kontaktuojant su įvairiomis agresyviomis cheminėmis medžiagomis. Šiuo priedu modifikuotas betonas pastoviai bandomas su sieros rūgštimi, amonio sulfatu bei kitomis šarminėmis ar rūgštinėmis medžiagomis, bei įvairiomis druskomis.
Temperatūros kontrolė ir statybos tempo optimizavimas
Kaip minėta, dėl susidariusios kristalinės struktūros, betonas tampa nelaidus ir atsparus cheminiam poveikiui. Kadangi šis priedas betone suformuoja tolygią kristalinę struktūrą, užkemšančią betono poras, pro kurias galėtų prasiskverbti vanduo ar garai, betonas visiškai nepraleidžia vandens. Jis tampa atsparus ir hidrostatiniam slėgiui. Būtent ši hidroizoliacinė savybė apsaugo betoną ir nuo agresyvios cheminės aplinkos poveikio, kadangi neleidžia į betona įsiskverbti skystoms medžiagoms. Taip pat, bandymais įrodyta, kad temperatūros kontrolė įmanoma nemažinant cemento kiekio betone ir išlaikant bei net pagerinant kokybines savybes; cheminiai aktyvūs komponentai sulėtina hidratacijos procesą, taip sumažinant išsiskiriančios temperatūros kiekį.
Atsparumas užšalimo-atšilimo ciklams ir struktūriniai privalumai
Atsparumas užšalimo-atšilimo ciklams priklauso nuo betone susidariusių uždarų porų kiekio. Dėl kristalinės struktūros, naudojant šį priedą, betonas tampa atsparus šiems ciklams. Atlikus bandymus nustatyta, kad betonas, kurio sudėtyje yra minėto priedo, atlaiko daugiau kaip 300 užšalimo-atšilimo ciklų. Taip pat, kai kietėjančiam betonui kyla mikroplyšių dėl temperatūrinių deformacijų, šio priedo dėka jie užkemšami, o poros užpildomos. Taigi toks betonas gali būti veikiamas didesnių apkrovų nei paprastas betonas. Jei pasikeičia eksploatacijos metu apkrovos, Xypex aktyvūs chemikalai užsandarina mikrotrūkius nauja kristaline struktūra.
Praktiniai įrodymo šaltiniai ir panaudojimas pasaulyje
Visos aukščiau išvardintos priedo savybės buvo nustatytos, atliekant bandymus laboratorijose. Tačiau geriausias įrodymas, kad šie rezultatai teisingi - tai platus šio priedo naudojimas visame pasaulyje jau daugiau negu 30 metų. Vienas žinomiausių objektų, kuriam buvo keliamas ilgaamžiškumo reikalavimas, tai Panamos kanalas. Tiek Lietuvoje, tiek Europos valstybėse, JAV bei visame pasaulyje šis priedas naudojamas hidroelektrinėse, vandens valymo, atliekų apdirbimo bei nuotekų valymo įrenginiuose. Taigi, dauguma specialistų jau žino, kad galima rasti vieną universalų ir patikimą sprendimo variantą iškylančioms problemoms. Renkantis produktą reikėtų atsižvelgti į jo panaudojimo galimybes. Visa naudinga informacija pateikiama žemiau esančioje lentelėje.
Kietėjančio betono priežiūra ir sprendimai
Sumaišius cementą su vandeniu prasideda hidratacijos reakcija, kurios metu, cementui reaguojant su vandeniu, formuojasi kalcio silikatai - betono tešla pradeda kietėti. Kietėjančio betono priežiūros metu yra kontroliuojamas drėgmės kiekis ir jos garavimo greitis. Betono, kuriam buvo atlikta standartus atitinkanti priežiūra jo kietėjimo metu, stipris yra 50% didesnis nei betono, kuriam nebuvo atlikta standartus atitinkanti priežiūra. Norint pasiekti užsibrėžtas betono stiprio ir atsparumo charakteristikas - tinkama kietėjančio betono priežiūra yra privaloma. Kietėjančio betono priežiūrą reikia pradėti iš karto pabaigus betono apdailą. Betono kietėjimui ir priežiūros pradžiai įtakos turi temperatūra, vėjas ir oro drėgmė.
- Drėgmės ant betono paviršiaus išlaikymas.
- Sulaikant kaip įmanoma daugiau drėgmės betono mišinio viduje.
- Kietėjančio betono priežiūra naudojant vandenį - šis būdas, jei yra tinkamai atliekamas viso proceso metu, yra pats efektyviausias.
Lygiems, horizontaliems paviršiams prižiūrėti kietėjimo metu galima sukurti vandens patvankas - dirbtinas užtvankas aplink betono perimetrą, kurios neleidžia vandeniui nutekėti. Tam gali būti naudojamas smėlis, žemė ar pats betonas. Vandens liejimas ant betono taip pat yra geras būdas užtikrinti tinkamą kietėjančio betono priežiūrą. Šis procesas yra atliekamas periodiškai - siekiant užtikrinti, kad betonas neišdžiūtų bent jau pirmas 7 paras. Patogiau naudoti vamzdelių ar žarnų sistemas, kurios pastoviai purškia vandenį ant betono paviršiaus. Betono paviršiaus dengimas drėgmę kaupiančiais užklotais turi būti atliekamas iškart, kai betonas pakankamai sukietėja, tam kad nepažeisti betono paviršiaus. Labai svarbu, kad visas betono paviršius būtų sandariai uždengtas, įskaitant briaunas. Uždengti dembliai turi būti pastoviai drėkinami tam, kad betono paviršius visada galėtų įgerti drėgmės. Šis metodas taip pat reikalauja papildomų medžiagų bei daug priežiūros, todėl gali būti nepraktiškas didesniuose betonavimo projektuose. Esant optimaliam vandens ir cemento santykiui (apie 0,5) - kietėjančio betono priežiūra turi būti atliekama bent 14 parų. Tai reiškia, kad pasirinkus bet kurį kietėjančio betono priežiūros būdą vandeniu, procesas turės būti vykdomas ir prižiūrimas bent 14 dienų.
Kietėjančio betono priežiūra naudojant polietileno plėvelę. Horizontalus dengimas polietileno plėvele. Tai paprastas būdas sulaikyti drėgmę betono paviršiuje jo kietėjimo metu. Tam naudojama 125-mikronų polietileno plėvele. Nepatartina naudoti ant spalvoto ar raštuoto betono, kadangi dengiant galima sugadinti spalvą bei raštą. Svarbu, kad betono paviršiaus kraštuose plėvelė būtų gerai prispausta, kitaip po ja gali skverbtis vėjas, kuris greitai išdžiovintų betono paviršių. Jei dengiama juostomis - privaloma jas sandariai suklijuoti lipnia juosta. Vertikalus dengimas plėvele turi būti atliekamas kuo greičiau - nuo formų nuėmimo praėjus ne daugiau kaip 30 minučių. Jei betono paviršius turi specialią apdailą - plėvelė dengta ant sukonstruotų rėmų, kad ji nesiliestų prie paviršiaus. Naudojant rėmus nereikia laukti betono paviršiaus sutvirtėjimo - galima dėti apsaugą iškart pabaigus paviršiaus apdailą. Tačiau papildomų rėmų konstrukcijos ir dengimas dar labiau pailgina statybos darbus bei padidina sąnaudas. Dengiant betoną plėvele yra sugaištama daugiau laiko.
Su priemone SINAK S-102 - visi darbai atliekami per keletą valandų, papildoma priežiūra nereikalinga. Kietėjančio betono priežiūra naudojant specialias medžiagas. Pagrindinis šio metodo pranašumas prieš vandens ar vandens sulaikymo metodus yra tas, kad nereikia atlikti papildomos priežiūros. Membraną kuriančios medžiagos. Taikant ši metodą, betono paviršius yra nupurškiamas specialiomis medžiagomis, kuriose yra dervų, vaško arba gumos. Išgaravus tirpikliui, betono paviršius pasidengia plona plėvele, kuri užkerta kelią drėgmės garavimui. Pagrindinis šio metodo minusas yra susiformavusi plėvelė, prie kurios nelimpa kitos apdailos, remonto, impregnavimo medžiagos. Membranos nesukuriančios medžiagos. Taikant ši metodą, betono paviršius yra nupurškiamas specialiomis medžiagomis (pvz. šios medžiagos sukuria drėgmei nepralaidžią kapiliarinę struktūrą betono viduje ir greitai sustabdo drėgmės garavimą. Apdorojus betoną tokia medžiaga - jos pašalinti yra neįmanoma. Pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų metodų yra susidariusi plėvelė ant betono paviršiaus. Membranos nekuriančios medžiagos apsauginį barjerą sukuria pačiame betono viduje. Jei plėvelė yra suformuota ant paviršiaus, prieš klojant kitas medžiagas ją reikia pašalinti (šlifuoti, smėliuoti, gremžti ar nuplauti). Dėl to kyla statybos darbas ir laikas. Be to, reikalinga papildoma įranga ir medžiagos.
Jei kietėjimo metu betonui leidžiama per anksti išdžiūti ar drėgmės kiekis yra nepakankamas (mažiau negu 80% RH) - hidratacijos reakcija nutrūksta. Dalis cemento lieka nesureagavusio ir betonas nepasiekia optimalių savybių. Jei grunto paviršius yra įšalęs, padengtas ledu ar sniegu, betonavimas negalimas. Išėjus pašalui iš grunto, jis suslūgsta, o kartu ir betonas, kuriam sėdant atsiranda įtampos, sukeliančios trūkius. Plastiškas betonas užšąla prie -4°C aplinkos temperatūros ir tada netenka daugiau nei 50% projektinio stiprio. Todėl labai svarbu apsaugoti plastišką betoną nuo užšalimo iki betonas pasiekia 3,5 MPa stiprį. Ypatingai svarbu laikyti dar plastišką betoną šiltesnėje aplinkoje, minimum +10°C. Norint išlaikyti plastišką betoną kaip minimum +10°C temperatūros, rekomenduojama naudoti šildytuvus. Tačiau neteisingai naudojant šildytuvus gali kilti nuostoliai, pvz., naudojant kurą deginančius šildytuvus būtina gera ventiliacija. Taip pat būtina užtikrinti, kad statybinės medžiagos bei priemonės būtų šiltos. Žiemos mėnesiais dienos trumpos, todėl planuoti darbai reikia dienos šviesoje - tai užtikrina ne tik šviesą, bet ir šiltesnę aplinką.
Kietėjančio betono priežiūros klaidos ir plyšių remonto įvairovė
Neprofesionaliai atlikta kietėjančio betono priežiūra gali lemti paviršiaus defektus. Plyšiai gali būti plastinio suslūgimo, terminiai, susitraukimo, konstrukciniai ar chemizuoti. Dauguma plyšių remontui naudojamų medžiagų priklauso polimerų kainynui: pirmojo tipo polimerai - latekso pagrindu modifikuoti cementiniai mišiniai, SBR arba akrilo lateksai. Antruoju atveju taikomi polimeriniai rišikliai atskiriems plotams remontuoti ir plyšiams injekuoti; dažniausiai naudojama epoksidinė derva, kuri aukštai adhezija ir šlytis uždaro plieno armatūrai šarminį išorę. Trečiasis tipas - elastomeras, dažnai poliuretanas, kuris gali kompensuoti deformacijas. Jei plyšys yra konstrukcinis ir atlaiko laikančiąją galybę, rekomenduojama naudoti cementinius skiedinius arba injekcijas; jeigu plyšys nėra konstrukcinis, priimama sprendimas, atsižvelgiant į jo gyvybingumą - „gyvus“ plyšius reikia gydyti minkštomis, elastingomis medžiagomis, o „negyvus“ - standžiomis medžiagomis. Inžinieriai pataria injekuoti nuo apačios į viršų vertikaliems plyšiams ir naudoti gravitacijos jėgą horizontaliems.
Arti nuosavybės buvo betonų gamykla, gigantas, atsakingas už daugelį medžiagos, naudojamos kelių, pastatų ir kitų konstrukcijų gamybą. Neigiamasis puslapis yra tas, kad paprastas betonas gali atrodyti kaip kas nors nusivylimąs. Čia ir pasirodo betono spalvotojai! Taigi, prieš pradėdami paaiškinti, koks yra betono spalvotojas, leiskite jums pasakyti, kad betono spalvotojai yra specialios medžiagos, kurios difunduoja spalvas į betoną, padarant jį gražesnį. Pagrindiniuose yra du betono spalvotojų tipai: integraliniai ir paviršinio veikimo. Integraliniai spalvotojai sumaišomi su betonu prieš jo išleidimą; paviršinio veikimo - išmetami ant betono paviršiaus po solidavimo proceso. Pasirenkant atsižvelkite į kelis svarbius momentus: pigmentai iš geležies oksido suteikia spalvą, matą, atsparumą UV ir kt.
Spalvotų betonų praktikoje dažnai naudojamos tiek dekoratyvinės, tiek interjero/eksterjero dangos - nuo grindų iki sienų. Taip pat aptariamos impregnavimo, poliruotų paviršių, mikrocemento, purškiamų cementų ir granitų technikos. Tačiau kalbant apie spalvą sustingusiam betonui svarbu suprasti, kad spalva priklauso nuo cemento tipo, užpildų ir paviršiaus apdirbimo. Šiuolaikinės technologijos leidžia betoną nuspalvinti įvairiais pigmentais, o spalvotas betonas dažnai naudojamas grindims, stalviršiams, sienoms, laiptams ar dekoratyviniams elementams. Spalvos imitacijai naudojamos skirtingos dangos ir technikos, įskaitant dekoratyvinį betoną, purškiamą cementą ir granitą, kurie leidžia sukurti įvairius tonų efektus.
Praktiniai patarimai spalvingam betonui
- Pertvarkykite pagrindinę betono spalvą prieš pigmento įteisinimą - tai įtakoja galutinį efektą.
- Eksperimentuokite su pigmento kiekiu ir metodo - purškimo, dengimo ar impregnavimo technikomis.
- Prieš įterpiant pigmentą, užtikrinkite, kad paviršius būtų švarus ir skaidrus.
- Rinkitės pigmentus, kurie nėra jautrūs saulės šviesai ir gali išlaikyti intensyvumą.
Betono spalvos imitacijai ir norimam atspalviui išgauti naudojamos įvairios medžiagos ir apdailos technikos. Dekoratyvinis betonas, mikrocementas, purškiamas cementas ar granitas - dalis priemonių, kurių pagalba galima gauti betono dangos imitaciją. Sprendimai Dekoratyvinis betonas ir panašios dangos padeda sukurti betono paviršiaus imitaciją skirtingais tonais. Spalvų pavyzdžiai ir realių dangų paletės padeda lengviau pasirinkti, o rezultatai priklauso nuo cemento, užpildų ir paviršiaus apdirbimo.
Išvados: spalvotas betonas kaip dizaino ir inžinerijos derinys
Natūraliai pilka spalva betonui suteikia universalumą, derinant su įvairiais stiliais. Spalvotas betonas tampa interjero dizaino dalimi - grindys, stalviršiai, sienos, kūrenamos sienos ar net baldai gali būti legvai išlieti ar padengti specialiomis dangomis. Sveikintina - integruoti dekoratyvinę betoną į gyvenamąją aplinką, kur spalva sustingusio betono gali būti sklandžiai prisitaikyta prie šiltų tonų ir jaukumo kūrimo. Spalvotojo betono pasirinkimas priklauso nuo projekto poreikių, aplinkos sąlygų ir norimo estetikos tikslų, todėl svarbu dirbti su patikimais gamintojais ir techniniais duomenimis.
tags: #betono #spalva #kai #jis #sustingsta