Kietų užpildų liejimo skiediniai ir jų paviršiai pagal DIN 1100: savybės, naudojimo metodai ir kokybės reikalavimai

Kietų užpildų liejami skiediniai yra naudojami kaip galutinis dėvimas sluoksnis industrinėms, didelių apkrovų grindims, pagal DIN 1100. Galutinis rezultatas naudojant šią dangos sistemą yra ypač kietos bei tankios industrinės grindys, kurios turi ypač gerą atsparumą dilimui ir kitiems aplinkos veiksniams. Korodur kietų užpildų liejami skiediniai yra atsparūs: benzinui, mineralinei alyvai, tirpikliams, šalčio-šilumos ciklams bei ledo tirpikliams. Tokia gindų danga gali atlaikyti didžiausias dėvėjimosi apkrovas, yra nepralaidi vandeniui, neslidi bei elektrostatiška.

Yra du dangos instaliavimo metodai: 1) „šlapias ant šlapio“ - kai danga instaliuojama ant šviežiai išpildo betoninio pagrindo; 2) „šlapias ant sauso“ - kai danga instaliuojama ant sauso betoninio pagrindo, kartu su specialiu Korodur gruntu liejamiems skiediniams. Dangos storis, priklausomai nuo planuojamos eksploatacijos prasideda nuo 10 mm. Pagrindiniai šios dangos privalumai: sukuriamas visiškai naujas apsauginis sluoksnis ant betoninio pagrindo paviršiaus, kuris yra nepralaidus, neįgeriantis, atsparus aplinkos poveikiui bei intensyviai eksploatuacijai; dinaminiai smugiai yra apsaugojami per visą dangos storį; pagal DIN EN 13 318 - tokios dangos yra klasifikuojamos ir standartizuojamos pagal atsparumą dilimui, pasirinkus tam tikrą atsparumo grupę - rezultatai yra garantuoti, nes dangos storis yra pakankamas ir nėra rizikos jai susimaišyti su betoniniu pagrindu (taip yra naudojant sausus pabarstus); galima pasirinkti įvaiarias spalvas bei dangos atsparumo lygius.

Instaliavimo ypatumai ir eksploatacinių charakteristikų sąrašas

Pagrindiniai šios dangos minusai: kadangi minimalus dangos storis yra 10 mm, medžiagų išeiga prastesnė nei naudojant sausus kietiklius (pabarstus). Instaliavimui reikalinga cementinių skiedinių sumaišymo pompa su automatiniu vandens dozavimu.

Žurnalo „Statyba ir architektūra“ 2022 m. sausio-vasario numeryje rašėme apie tam tikras betono kaip architektūros priemonės naudojimo specifikas - įprastinių ir lygių paviršių su specialiais reikalavimais leistinus nuokrypius, kurie pateikti Lietuvos standarte (LST 2015:2020 „Surenkamieji betoniniai gaminiai. Paviršiaus išvaizdos charakteristikos ir jų tikrinimo metodai“).

Paviršiaus charakteristikos ir kokybės reikalavimai

Įvairių paviršiaus charakteristikų sąrašas apima: įduba, gumbas, griovelis, rumbas ir pakopinis nevientisumas - šie požymiai priskiriami prie paviršiaus charakteristikų ir turi būti įvertinti tam tikrais matavimo metodais. Kai paviršius apibūdinamas vizualiai vertinant struktūrą, tekstūrą ar spalvų variaciją, kalbama apie paviršiaus charakteristikas, kurių negalima pamatuoti pagal standarte paviršiaus kategorijai ar nuokrypiams keliamus reikalavimus. Paviršiaus struktūra apibūdinama dviem būdais - lytėjimu ir apžiūrint. Vertindami lytėjimu, braukdami pirštais per paviršių, patiriame pojūtį ir identifikuojame lygumą, grublėtumą, šiurkštumą ar raštą. Paviršiaus tekstūra vertinama vizualiai - didesniu nei 20 m atstumu.

Spalvų variacijų įvairovė - tai betono tonų skirtumai tame pačiame ar keliuose gaminiuose. Taip pat gali būti matomi paviršiaus vizualiniai pokyčiai eksploatacijos metu. Kas liečia paviršiaus defektus, formos įspaudas, sandūros įspaudus ir plyšius, standarte EN 1992-1-1 nurodyti reikalavimai nustato rizikas ir tolerancijas. Plyšiai gali atsirasti dėl cheminio ar plastinio susitraukimo; kai plyšiai virš armavimo, jų valdymas tampa svarbus veiksnys kokybei. Remontuojant būtina suderinti spalvas ir tekstūras su klientu, ypač specialiuose paviršiuose, kur keliami papildomi reikalavimai.

Smulkūs proceso aspektai: kietėjimo priežiūra

Tinkamai prižiūrint kietėjantį betoną, užtikrinama, kad drėgmė išsilaikytų kuo ilgiau ir betonas pasiektų optimalias savybes. Bendros gairės dėl kietėjimo priežiūros pateikiamos ir LST 2015:2020 standarte. Kietėjančio betono priežiūra turi būti pradėta iš karto pabaigus betono apdailą. Kietėjimo metu būtina palaikyti tinkamą drėgmės lygį ir temperatūrą, nes tai įtakoja betono stiprumą. Du pagrindiniai metodai - drėgmės išlaikymas iš išorės ir vandens sulaikymas.

Drėgmės išlaikymas ant paviršiaus gali būti įgyvendinamas vartojant vandens užklotus ar specialias priemones, o sulaikymas gali būti atliekamas įvairiais būdais: vandens liejimo sistema ar plėvelės dengimas. Horizontalus ir verticalus polietileno plėvelės dengimo metodai apima skirtingus uždarymo laiko reikalavimus: horizontalus dengimas taikomas, kai paviršius dar nėra visiškai sukietėjęs; vertikalus - praėjus trumpesniam laikui po formų nuėmimo, tačiau paviršius turi būti pakankamai kietas, kad plėvelė neišslystų.

Papildomos priemonės kietėjimo laikotarpiu apima membranų naudojimą - medžiagos, kurių pagalba į paviršių suformuojama plėvelė, užkertanti drėgmei garuoti. Kita alternatyva - membranos nesukuriantys dažnai yra naudojami, kai tikslas - drėgmės barjeras į vidų; svarbu, kad plėvelė nebūtų praryti kitų dangų, jas gali tekti pašalinti prieš kitų dangų montavimą. Kietėjimo laikotarpiu būtina užtikrinti nuolatinę priežiūrą ir išlaikyti iki 14 paras, kai naudojama vandens sulaikymo technika, kai santykis vanduo-cementas yra apie 0,5.

Kitos priemonės ir praktiniai patarimai

Membranos sukuriančios medžiagos sugeneruoja plėvelę ant paviršiaus; membranos nesukuriantys metodai sukuria apsauginį barjerą iš vidaus. Jei plėvelė turi būti pašalinta prieš kitas dangas, ją reikia šlifuoti ar nuplauti, o tai didina laiką ir sąnaudas. Esant optimalioms sąlygoms, kietėjimo prižiūra vandeniu gali būti taikoma bent 14 parų. Literatūroje bei standartų nuorodose pateikiama išsami informacija apie paviršiaus išvaizdos charakteristikas, kurių laikytis būtina siekiant užtikrinti aukštą kokybę. Tai apima paviršiaus išvaizdą, tekstūrą, spalvą bei nuokrypių kriterijus.

Praktiški patarimai Lietuvoje kontekste

LST 2015:2020 Standartas suteikia gairias dėl paviršiaus išvaizdos charakteristikų ir jų tikrinimo metodų, kuris itin svarbus statybiniams projektams Lietuvoje. KTU Statybos ir architektūros fakulteto darbas parodė, kad Lietuvoje vis plačiau taikomi surenkamieji betono gaminiai su specialiais paviršiaus reikalavimais fasadams ar interjero įrengimui. Dėl to svarbu pasirinkti tinkamą dangos storį ir motyvuotos priemonės, kurios užtikrins ilgaamžiškumą ir estetinę kokybę. Taip pat būtina atsižvelgti į vietos klimato sąlygas, kai pasirenkama dangos konstrukcija ir kietėjimo režimai.

Sumaišius cementą su vandeniu prasideda hidratacijos reakcija, kurios metu, cementui reaguojant su vandeniu, formuojasi kalcio silikatai - betono tešla pradeda kietėti. Kietėjančio betono priežiūra yra būtina laikantis tinkamų žingsnių, kad pasiektume norimą stiprumą ir atsparumą. Daugiau informacijos apie standartinius reikalavimus ir praktikas rasite standartuose bei reglamentuose, įskaitant LST 2015:2020 ir DIN EN 13 318.

Įvairių paviršių atitiktys ir jų įvertinimo metodai susideda iš sudedamųjų dalių, kuriuos galima tiksliai įvertinti tik laikantis standartų. Todėl svarbu rinktis produktus, laikytis nurodymų dėl storio, užpildų ir priemonių, bei sekti gamintojo rekomendacijas, siekiant užtikrinti maksimalų atsparumą ir ilgaamžiškumą.

tags: #betono #pavirsiu #kategorija