Monolitinių, gelžbetoninių mūrinių konstrukcijų fizinių savybių atstatymas ir stiprinimas. Kaip ir dauguma statybinių medžiagų betonas ir gelžbetonis senėja ir praranda savo savybes dėl jį supančios aplinkos įtakos. Eksploatacijos metu betono ir gelžbetonio konstrukcijas veikia įvairūs fizikiniai - mechaniniai ir cheminiai veiksniai. Betono atsparumas agresyvios aplinkos poveikiams lemia konstrukcijų ilgaamžiškumą. Paviršinių betono sluoksnių eroziją (mechaninį ardymą) dėl vėjo ar kritulių poveikio gali sukelti pavojingą betono pleišėjimą. Dažnai betono erozija ir jo struktūriniai pokyčiai - korozija - vyksta vienu metu. Betone gali prasidėti mechaninė ir cheminė korozija.
Filtruojantis vandeniui per betoną iš cementinio akmens gali būti išplaunamos kalkės (tuomet betono paviršiuje matyti baltos apnašos). Šios mechaninės betono korozijos padarinys - mažėjantis medžiagos stiprumas. Kartu su šia korozija priklausomai nuo drėgnų ir sausringų periodų trukmės kaitos vyksta ir betono karbonizacija, kuri spartėja didėjant oro temperatūrai, o kai temperatūra yra neigiama - karbonizacija nevyksta. Betono karbonizacija yra labai lėtas procesas, jo greitis gali siekti iki 1 mm per metus. Mechaninio stiprumo požiūriu betono tai yra nekenksminga, nes betonui karbonizuojantis, jo stiprumas didėja. Tačiau padidina betono traukimąsi ir mažina karbonizuoto sluoksnio šarmingumą.
Priklausomai nuo mąsto, armatūros korozija tampa matoma rūdžių išplovimo pavidalu ant betono paviršiaus arba dengiamojo betono atskilimo. Rūdžių išplovos ant gelžbetonio paviršiaus yra pirmasis matomas ženklas. Susidarius rūdims (geležies hidroksidui), plieno tūris padidėja 2,3 karto.
Pamatų, mūro ir paviršiaus stiprinimo sprendimai
Pamatų stiprinimas. Pamatų stiprinimo darbai injektuojant mineralinėmis ar cheminėmis medžiagomis gruntą po esamais pamatais.
Mūro stiprinimas. Trūkių mūrinėse sienose injektavimas cementiniais arba kalkiniais injektavimo mišiniais.
Norminė dokumentacija ir standartai. 2017-02-21 07:41 „Norminė dokumentacija yra svarbi gamybos proceso dalis. Be norminės dokumentacijos vartotojas su produkto gamintoju negalėtų sušisšnekėti“, - sakė prof. dr. Gintautas Skripkiūnas, VGTU Statybinių medžiagų katedros vedėjas, kalbėdamas konferencijoje „Betonas ir gelžbetonis. Dabartis ir ateitis“.
Lietuvos standartizacija. Šiuo metu Lietuvos betono ir gelžbetoninių konstrukcijų gamybos srityje, kaip ir kitose pramonės šakose, naudojami Europos standartai, tačiau kai kuriais atvejais galimi ir nacionaliniai. LST 1974 teikia papildomas aplinkos poveikio klasės. Taip pat pateikiami šarminių korozijos prevencijos reikalavimai ir nors šalies specifikos.
TK19 „Betonas ir gelžbetonis“ veikia kaip techninis komitetas, jungiantis gamintojus, laboratorijas, mokslo įstaigas ir valdžios institucijas. Betono kokybės vertinimas atliekamas pagal STR reglamentus, o sertifikavimas - 1+ sistema su dviem akredituotomis įstaigomis ir keliolika laboratorijų.
Be to, įsigalioja nuolatinės diskusijos dėl aplinkos poveikio bandymų metodų atnaujinimo, ypač dėl šalčio, nelaidumo vandeniui ir šarminės korozijos prevencijos.
Betono paviršiaus dengimo ir apsaugos technologijos
Betono paviršiaus paruošimas ir dangų tipai. Prieš pradedant betono paviršiaus dengimo darbus būtinas kruopštus pagrindo paruošimas: nuvalomi dulkių, purvo likučiai, taisomi defektai, užtikrinamas lygus ir švarus pagrindas. Paviršiaus kokybė lemia grindų ilgaamžiškumą, lygumą, tvirtumą ir atsparumą.
Betoninių grindų sprendimai. Lietuvoje grindų įrengimą reglamentuoja STR 2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“. Gamybos, pramonės, komercinės, transporto ir sandėliavimo objektams taikomi skirtingi dangų tipai, atsižvelgiant į apkrovas, cheminį poveikį ir temperatūrų svyravimus.
Betono paviršiaus apdailos technologijos. Neapdorotos, poliruotos, impregnuotos, dekoratyvinės grindys. Impregnatų ir nanotechnologijų taikymas mažina dulkėtumą, didina atsparumą dėvėjimuisi. Poliuretaninės, epoksidinės, akrilinės dangos užtikrina cheminį atsparumą, atsparumą trinčiai ir estetinį vaizdą.
Mineraliniai kietikliai „šlapias ant šlapio“ technologija, naudojant skirtingus priedus, užtikrina vienodą sukietėjimą ir tvirtą paviršių. Atskirai išryškinama, kad intensyvus porų formavimą galima sumažinti su tinkama skverbtimi ir tankinimu, o klojinių skydų kokybė bei tepalo kokybė turi didelę įtaką paviršiaus kokybei.
Klojinių paviršiai ir paviršiaus defektai
Klojinių skydų paviršiaus kokybė ir tepalai įtakoja paviršiaus kokybę. Drenažiniai skydai, įdėklai ir tarpai leidžia orui ir vandeniui palikti skaidriai, mažinant paviršiaus oro poras. Polietileno plėvelė naudojama horizontaliai ar vertikaliai dengiant paviršių. Vertikaliai dengiant per keliasdešimt minučių būtina, kad paviršius tvirtai sukietėtų, o plėvelė būtų tvirtai prispausta.
Be to, paviršiaus kokybė priklauso nuo klojinių tepalo pasirinkimo. Augalinės kilmės tepaluose yra didesnė drėkinimo galimybė, o taip pat gali būti skirtumo tarp plėvelės formavimosi ir pritaikymo paviršiui.
Gydymas paviršiaus defektams. Pagrindiniai defektai - poros, spalvos netolygumas, nelygumai, netikslūs sutankinimai. Reikšmingas dėmesys skiriamas epizodams dėl paviršiaus kokybės, o sprendimai siūlomi dažnai su PLANITOP FINE FINISH ir COLORITE BETON naudojimu.
Betono kietėjimo priežiūra ir praktiniai patarimai
Priežiūros svarba. Kietėjantis betonas privalo būti tinkamai prižiūrimas. Priežiūra turi būti pradėta iš karto pabaigus apdailą. Temperatūra, vėjas ir oro drėgmė turi įtakos kietėjimo procesui.
Drėgmės išlaikymas ir drėgnoji priežiūra. Kaip optimalus metodas - periodiškai purkšti vandeniu; naudoti uždengimus bei užklojimus, siekiant išlaikyti drėgmę. Jei įmanoma - naudoti vandens rezervuarus, užtvaras ir tuo pačiu metu riboti vėją.
Pasirinkę kietėjimo priemones, būtina laikytis rekomenduojamų laikų: esant tinkamam vandens ir cemento santykiui (apie 0,5) - priežiūra pratęsiama bent 14 parų. Dengdami plėvele, naudokite polietileną 125 mikronų storio, užtikrinant, kad plėvelė būtų prispausta prie kraštų.
Nesuderinamosios medžiagos. Membraninės priemonės sukuria plėvelę ant paviršiaus, kuri turi būti pašalinta prieš klojant dailinimo ar impregnavimo medžiagas. Membranos nesukuria plėvelės, o sukuria drėgmei nepralaidžią kapiliarinę konstrukciją viduje, kuri stabdo drėgmės garavimą.
Paviršiaus eksponavimas ir architektūrinės išvaizdos gerinimas
Eksponuojamas betonas ir paviršiaus problemos. Dažnai matomi defektai dėl netinkamos klojinių paviršiaus kokybės ar projektavimo klaidų. Lietuvos kontekste paviršiaus kokybės vertinimas dažnai grindžiamas GOST, LST ir tarptautiniais reglamentais, tačiau siekiama sukurti naujas rekomendacijas, kurios apimtų paviršiaus kokybės standartizavimą ir klasifikavimą.
MAPEI sprendimai paviršiaus kokybei. PLANITOP FINE FINISH naudojamas poroms ir kavernoms glaistyti, COLORITE BETON - pusiau skaidrūs akriliniai dažai paviršiaus apsaugai ir spalvos išlyginimui, užtikrinant vientisą eksponuojamo betono vaizdą. Taip pat minimos priemonės, kurios pagerina atspindinčias savybes ir atsparumą CO2, SO2 ir UV spinduliavimui.
Klojinių kokybė. Svarbu kruopščiai išvalyti tepalo perteklių, naudoti drenuojamus klojinio skydus ir įdedėklus su 5 mm tarpu, kad išskirtinai būtų išleidžiamas oras ir vanduo. Taip užtikrinama tolygesnė betoninė paviršiaus struktūra ir sumažinamas paviršinių oro porų skaičius.
Specialios papildomos medžiagos ir sistemos
Hidroizoliacija laikoma vienu iš svarbiausių betoninių konstrukcijų apsaugos elementų. Kristalinės hidroizoliacijos technologijos užkertančios kapiliarinį vandens įsiskverbimą ir mikroįtrūkimų plitus apsaugo nuo CO2, chloridų ir drėgmės. Tokios technologijos gali būti integruotos kaip betono priedas arba kaip atskiros dangos.
Kompozitinės anglies pluošto (CFRP) stiprinimo sistemos - CARBOPLATE ir MAPEWRAP - naudojamos konstrukcijų papildomam stiprinimui, ypač kai reikia papildomo atsparumo mechaniniams poveikiams.
Vaizdinės priemonės ir papildomi duomenys
tags: #betono #pavirsiaus #sutvirtinimas