Kvalifikuotas matininkas pažymi pastatą geografinėje informacinėje sistemoje (GIS), pateikia pastato ašių pažymėjimo aktą. Pažymimos inžinerinių tinklų atvadų taškų koordinatės, aukščiai. Pagal pagrindo ir inžinerinių tinklų atvadų išdėstymo planą nurodytose vietose įrengiami nurodyto aukščio inžinerinių tinklų stovai. Jeigu teritorijoje nėra inžinerinių tinklų arba jie bus statomi vėliau, nurodytų atvadų įrengimas atliekamas apie 1-2 m atstumu už pastato pagrindo ribos. Renkantis pamatų tipą reikia atkreipti dėmesį į grunto savybes ir antžeminės pastato dalies apkrovas, gruntinio vandens lygį, nes nuo to priklauso, kokį pamatų tipą reikėtų pasirinkti. Taip pat reikia įvertinti grunto pobūdį (ar molis, žvyras, smėlis, durpės ar mišrus gruntas), gruntinio vandens lygį, grunto įšalo gylį, reljefą ir grunto plėtimosi savybes. Grunto plėtimasis - tai jo judėjimas šąlant ir atšylant. Renkantis pamatų tipą taip pat reikia atsižvelgti į gruntinio vandens lygį: jeigu gruntinis vanduo slūgso negiliai, kapiliarinė drėgmė lengvai pasiekia paviršių.
Pamatų tipai ir pagrindinės rekomendacijos
Juostiniai pamatai įrengiami aplink viso namo perimetrą, įskaitant laikančias vidines sienas. Juostiniai pamatai yra tvirti ir stabilūs, atlaiko dideles apkrovas, todėl jie dažnai pasirenkami, kai planuojamas rūsys. Plokštiniai pamatai laikomi vieni iš ilgiausiai tarnaujančių ir dažnai naudojamų mūrinių namų statybose; jų įrengimas gali būti greitesnis, todėl jie ypač tinka naujesniems projektuose. Poliniai pamatai naudojami pelkėtuose gruntuose arba kai gruntiniai šlidiniai keliai riboja trumpesnio pamatų įrengimo galimybes. Jie užtikrina gerą laukų apkrovų perdavimą į giliau esančias gruntines sluoksnes, tačiau dažnai jų įrengimo kaina aukštesnė už juostinių pamatų ar plokštuminių variantų.
- Grindų tipai ir jų pasirinkimas: Juostiniai pamatai - populiarus sprendimas, kai laikomas gruntas sparčiai atsparus deformacijoms. Plokštuminiai pamatai - efektyvus sprendimas, kai gruntas silpnas arba drėgnas; su šilumine izoliacija grindų sluoksniu bei vestivais. Poliniai pamatai - išskirtinai naudingi molingų ar drėgnių gruntų sąlygomis, taip pat kai statoma ant silpnojo grunto ar kai norima išvengti rūsių.
- Gruntas ir jo įtaka pamatų pasirinkimui: uolėtas ar pusiau akmenuotas gruntas turi gerą laikomąją galią, o smėlingas, dumblinis ar molingas dirvožemis prireikia atitinkamo pamatų tipo, atsižvelgiant į gruntinio vandens lygį ir įšalo gylį.
- Betono klasė: dažnai C16/20 klasės betonas naudojamas individualiuose namuose, bet konstruktyvinis projektas gali nurodyti kitą, labiau optimizuotą klasę.
- Įšalo gylis: orientacinis Lietuvoje - apie 1,2 m, atsižvelgiant į vietovę. Pamatų pado gylis turi būti žemiau įšalo ribos.
Pamatų įrengimo technika ir hidroizoliacija
Pamatai turi būti hidroizoluoti ir su drenažo sistema, ypač kai dirvose yra drėgmės ar vandenys. Hidroizoliacijos poreikį dažnai užtikrina tepamos mastikos arba modernesnės bituminės dangos, o drenažo sistema su geotekstile ir perforuotais vamzdžiais užtikrina vandens nuvedimą nuo pamato. Drenažo tranšėjos turi būti žemiau įšalo gylio, o tranšėjos dugnas - su smėliu ir žvyru, uždengtas geotekstile.
Plokštuminiai pamatai dažnai sušiltinami iš apačios arba iš abiejų pusių EPS plokštėmis, kad būtų sumažinti šilumos tiltų praradimai. Rostverko plokštėms dažnai naudojami putų plokščių klodai su armavimo tinklais; tarp rostverko ir žemės dedamas šilumos izoliacijos sluoksnis. Grunto tyrimai ir projektavimas yra esminis žingsnis, kurio metu nustatoma, ar pamatų tipas turi būti seklusis, gilus ar polinis, ir kokios yra apkrovos.
Kaip skaičiuoti betoną pamatams
Norint apskaičiuoti betono kiekį pamatams, pirmiausia reikia išsiaiškinti pamato tūrį kubiniais metrais, atsižvelgiant į pasirinkto tipo pamatų matmenis. Juostiniams pamatsams tinka aukštis: požeminės dalies gylis plius rūsio aukštis; plokštiniams pamatsams - namo ilgis × plotis × pastato storis. Stulpiniai pamatai - skaičiavimai priklauso nuo stulpų skaičiaus ir jų skersmens; apskaičiuojamas betono tūris vienam stulpui, tada priderinamas visam plotui.
Taip pat svarbu apskaičiuoti cemento, smėlio, skaldos ir vandens kiekius. Pavyzdžiui, 10x10 m namo plokštinio pagrindo gyliui ir 1,7 m gyliu plokštė su 0,5 m storio ir 62 m ilgiu gali pareikalauti apie 53 m³ betono. Cemento poreikis vienam kubiniam metrui M300 betono siekia apie 382 kg, o lizdą gali kompensuoti papildomi priedai užšalimo ir temperatūrų reguliavimui. Jei betonui gaminti naudojamas vietoje maišymas, galima naudoti apie 320 kg cemento vienam kubiniam metrui, tačiau patikimesnis ir rekomenduojamas kelias - užsakyti betoną iš mazgo su transporteriu.
Betono fasadų ir įdomiosios informacijos
Betono klojinių tipai skiriasi: plokštuminiai pamatai dažnai naudoja plokštes ar „lego“ tipo konstrukcijas; juostiniai pamatai - dažnai liejami tiesiai tranšėjos dugne arba užpildomos blokais. Hidroizoliacija ir šilumos izoliavimas užtikrina patvarumą, o rostverko formavimas su polistirolo blokeliais dažnai įeina į projektą. Taip pat kai kuriuose projektuose naudojami ICF termo blokeliai iš EPS, kuriais formuojamas pamatų blokų lovis su išorės ir vidaus sienelių atspalviais, užtikrinančiais geras šilumos charakteristikas.
Dėl kokių situacijų pasirinkti kokius pamatų tipus
- Jei gruntas yra tvirtas ir stabilus, juostiniai monolitiniai arba surenkami pamatų tipai gali būti optimalūs, ypač su rūsiu.
- Jei gruntinis vanduo yra arti paviršiaus arba gruntai yra silpni, plokštuminiai pamatai su šilumine izoliacija ir drenažo sistema gali būti tinkamesnis sprendimas.
- Molinga, drėgna ar kilsni gruntai dažnai verčia naudoti polinius pamatus ar plokštuminius sprendimus su papildomu šilumos izoliacijos sluoksniu.
Skirtingų pamatų įrengimo etapai gali būti šie: grunto tyrimai, projektavimas ir įrengimas, kurio metu būtina užtikrinti hidroizoliaciją, drenažą, tinkamą armatūros išdėstymą ir teisingą betono kietėjimą. Inžineriniai geologiniai tyrimai nustato grunto storį, silpnojo sluoksnio storį ir grunto kilsnumą, kurie lemia pamatų tipo pasirinkimą. Pamatų projektą visada turi parengti kvalifikuotas konstruktorius, remiantis geologijos ataskaita bei statinio apkrovomis.
Pradedančiųjų vadovas betonavimui šaltuoju metų laiku | Betono konstrukcijos
Nišos detalės: specifikacijos ir praktiniai patarimai
Kiekvienas pamatas turi savo specifinį hidroizoliacijos ir šiluminio izoliavimo sprendimą. Juostinių pamatų įrengimo metu reikalingas tikslingas tranšėjos gylis, geotekstilės sluoksnis, skaldos/piešėlio pagalvė, bei tvirtinimas. Plokštuminiai pamatai - kai gruntas silpnas, jie teikia puikų šilumos izoliacijos lygį ir sumažina šilumos tiltelius. Grunto tyrimai yra pagrindas koreguoti projektą: įgiję žinias apie gruntą, inžinieriai gali sumažinti riziką dėl sumažėjusios ar didėjančios pradinės apkrovos.
Betono kokybė - svarbiausias prioritetas. Konstruktoriai dažnai rekomenduoja naudoti tik patikimus betoninius mazgus, o visus brėžinius - darbo projekto brėžinius, kuriais vadovaujasi statyba. Taip pat būtina užtikrinti, kad pamatų kietėjimas įvyktų tinkamu režimu, o temperatūra užtikrinta virš +5 °C, ypač kai oro temperatūra žemesnė nei -3 laipsniai. Jei reikia, galima naudoti specialius priedus, kurie pagerina betono atsparumą šalčiui ir sumažina hidratacijos temperatūrą.
tags: #betono #pamatu #fiksatoriai