Lietuvos apeliacinis teismas rugsėjo 29 dieną paskelbė, kad savivaldybė pažeidė gyventojų, turėjusių pirmumo teisę įsigyti turtą, teises.
Teismas paliko galioti 2019 metų liepą Vilniaus apygardos teismo priimtą nutartį - teismas panaikino savivaldybės ir bendrovės 2015 metais pasirašytą sandorį, pritaikė restituciją - savivaldybė atgauna pastato dalį, o įmonė - sumokėtus 16,5 tūkst. eurų.
Teisme gyventojai siekė, kad aukcione parduotas ūkinis pastatas Subačiaus g. 12 būtų pripažintas gyvenamųjų namų priklausiniu, kurį jie turi teisę privatizuoti pirmi, taip pat pripažinti negaliojančiu jo pardavimo sandorį.
Aukcione savivaldybė pardavė didžiąją dalį ūkinio pastato bei dalį sklypo.
Ieškinys dėl nuomos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo
Uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Iksados“ gamybinis ir techninis centras patikslintu ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu ieškovės ir atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas) 2008 m. gegužės 30 d. nuomos sutarties Nr. 35-32 nutraukimą ir priteisti iš atsakovo 100 000 Eur netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą, taip pat 201 138,21 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimą, 16 002,57 Eur kompensacinių palūkanų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas.
Ieškovė nurodė, kad UAB „Iksados“ gamybinis ir techninis centras bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas sudarė 2008 m. gegužės 30 d. nuomos sutartį dėl 5 gaisrinių automobilinių kombinuoto judesio kopėčių „Iveco Magirus DLK 37 CS“ ant bazinės važiuoklės „Iveco Eurocargo 160E30“ (toliau - kopėčios). Taip pat šalys sudarė 2018 m. liepos 5 d. papildomą susitarimą pratęsti Nuomos sutartį joje nustatytomis sąlygomis iki 2024 m. Atsakovas 2019 m. vasario 7 d. raštu nuo 2019 m. vasario 11 d. nutraukė Nuomos sutartį.
Nuomos sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas grąžins ieškovei suremontuotas, techniškai tvarkingas, sukomplektuotas ir natūralų nusidėvėjimą atitinkančias kopėčias. Tretieji asmenys nustatė kopėčių techninės būklės trūkumus. Atsakovas savo sąskaita nepašalino kopėčių techninių trūkumų ir nekompensavo ieškovei padarytos žalos.
Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas atsiliepimu prašė patikslintą ieškinį atmesti, o priešieškiniu prašė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento UAB „Iksados“ gamybinio ir techninio centro bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento sudarytą 2018 m. liepos 5 d. papildomą susitarimą.
Atsakovas nurodė, kad kopėčios buvo 2019 m. gegužės 22 d. perduotos ieškovei ir jų grąžinimo metu ir perdavimo-priėmimo akte ieškovė nereiškė pretenzijų ir (ar) reikalavimų dėl kopėčių būklės (kokybės), taigi, sutiko, jog kopėčių būklė atitiko Nuomos sutarties reikalavimus.
Apeliacinio teismo sprendimas
Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 4 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą ir 2021 m. spalio 5 d. papildomą sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą. Priešieškinį tenkino - pripažino niekiniu negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2018 m. liepos 5 d. papildomą susitarimą; ieškinį patenkino iš dalies - priteisė ieškovei iš atsakovo 100 474,12 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimą, 7 756,10 Eur kompensacines palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (100 474,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismu, kad skelbime apie pirkimą nustatyta sąlyga „<...> nuomos sutartis gali būti pratęsta. Galimų pratęsimų skaičius: 1; pratęsiamų prekių ar paslaugų pirkimo sutarčių atveju - numatoma tolesnių sutarčių trukmė: mėnesių: šešiasdešimt (nuo sutarties sudarymo)“ yra neimperatyvi, ar kad joje aiškiai neįvardyta, jog sutartis gali būti pratęsta ne daugiau negu vieną kartą ar tik vieną kartą. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad tokią skelbimo sąlygą reikia aiškinti kaip imperatyviąją viešojo pirkimo sąlygą.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad Nuomos sutartis galėjo būti sudaryta 60 mėn. (penkeriems metams) su galimybe ją vieną kartą pratęsti 60 mėn.
Teisėjų kolegija pripažino nepagrįsta pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad Nuomos sutarties termino pakeitimas yra neesminis. Papildomu sutarimu šalys nustatė naują sąlygą, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų dalyvių pasiūlymus ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų, todėl atsakovas šioje situacijoje turėjo organizuoti naują viešųjų pirkimų procedūrą.
Šalims sudarius 2018 m. liepos 5 d. papildomą susitarimą, pasikeitė ekonominė pirkimo sutarties pusiausvyra taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje, padidėjo pirkimo sutarties apimtis. Nors šalys pakeitė (pratęsė 5 m.) tik Nuomos sutarties terminą, kitų šios sutarties sąlygų nekeitė, ieškovė, kaip ir bet kuris kitas viešo konkurso dalyvis, Nuomos sutarties sudarymo metu turėjo suprasti, kad sutartis negali būti antrą kartą pratęsta ir vykdoma joje įtvirtintomis sąlygomis. Atsakovas (perkančioji organizacija) neužtikrino, kad, vykdant pirkimą, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų.
Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Nuomos sutarties 48 punkte įtvirtintas vienintelis vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas, t. y. sutartis gali būti nutraukta bet kurios iš šalių valia, apie tai prieš 30 kalendorinių dienų iki Nuomos sutarties nutraukimo informuojant kitą šios sutarties šalį, jeigu kita šalis padarė esminį šios sutarties pažeidimą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų pažeidusi Nuomos sutartį, tačiau toks šalių susitarimas negali paneigti specialiajame įstatyme įtvirtintos šalies teisės ir pareigos vienašališkai nutraukti sutartį nesant esminio sutarties pažeidimo.
Šiuo atveju perkančioji organizacija (atsakovas) nesilaikė reikalavimo apie pirkimo sutarties (papildomo susitarimo dėl pirkimo (nuomos) sutarties termino pratęsimo) nutraukimą pranešti pirkėjui iš anksto (prieš 30 d.). Tačiau vienašalio Nuomos sutarties nutraukimo procedūros nesilaikymas yra nereikšmingas ir neturi įtakos atsakovo įvykdyto vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumui, nes: 1) kopėčios (Nuomos sutarties dalykas) ieškovei grąžintos (2019 m. gegužės 22 d.) praėjus daugiau negu 90 d. nuo Nuomos sutarties nutraukimo (2019 m. vasario 11 d.); 2) apie tai, kad 2018 m. liepos 5 d. papildomas susitarimas, kuriuo antrą kartą pratęstas nuomos terminas, gali prieštarauti viešųjų pirkimų teisės normoms ir atsakovas gali imtis veiksmų Nuomos sutarčiai nutraukti, ieškovė sužinojo gavusi atsakovo 2018 m. lapkričio 14 d. raštą. Taigi, ieškovė turėjo daugiau negu 2 mėn. galimai nuomos teisinių santykių pabaigai ir dėl to jai kilsiantiems padariniams įvertinti; 3) 2018 m. liepos 5 d. papildomas susitarimas dėl nuomos termino pratęsimo yra niekinis ir negaliojantis sandoris, todėl negalėjo sukelti teisinių padarinių nuo pat jo sudarymo momento. Šalys negali patvirtinti absoliučiai negaliojančios (niekinės) sutarties. Tai reiškia, kad Nuomos sutartis, atsižvelgus į 2013 m. liepos 5 d. papildomą susitarimą, kuriuo nuomos terminas pratęstas 60 mėn., pasibaigė suėjus jos galiojimo terminui 2018 m.
Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad ieškovė turi teisę reikalauti, jog atsakovas sumokėtų nuomos mokestį iki kopėčių grąžinimo ieškovei dienos (2019 m. gegužės 22 d.), nes pasibaigus nuomos teisiniams santykiams daiktai nuomotojai nebuvo grąžinti.
Ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo teisėjų kolegija vertino kaip nepagrįstą, kadangi ieškovė, dalyvaudama viešajame pirkime, žinojo Nuomos sutarties sudarymo sąlygas, taip pat tai, kad Nuomos sutartis galės būti pratęsta tik vieną kartą 60 mėn., dėl to negalėjo pagrįstai tikėtis pratęsti Nuomos sutartį antrą kartą ir gauti pajamų už kopėčių nuomą.
Nuostolių atlyginimas už sugadintą turtą
Pasisakydama dėl ieškovės nuostolių, susijusių su išlaidomis grąžinto nuomos dalyko trūkumams pašalinti, teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog Nuomos sutarties sąlygas parengė atsakovas, pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.193 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.
Atsakovas Nuomos sutarties 42, 43 punktuose įsipareigojo savo iniciatyva ir lėšomis perduoti daiktus suremontuotus, techniškai tvarkingus, tokios komplektacijos, kaip Nuomos sutarties pasirašymo dieną, kartu su visais pagerinimais, kurie negali būti atskirti nuo daiktų (automobilių) nepadarius jiems žalos, ir tokios būklės, kuri atitinka natūralų jų nusidėvėjimą. Jeigu grąžinamų daiktų būklė neatitinka sutartyje nurodytų reikalavimų, atsakovas įsipareigojo savo sąskaita pašalinti defektus, atsiradusius dėl jo kaltės, ir atlyginti išlaidas nepriklausomam ekspertui, kuris savo raštiškoje ataskaitoje patvirtino, kad daiktų defektai viršija normalų nusidėvėjimo lygį.
Teisėjų kolegija vertino, kad kopėčių perdavimo-priėmimo aktų pasirašymas savaime nepatvirtina, jog įvykdyti visi įsipareigojimai pagal Nuomos sutartį ir sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad sąmata - tinkamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti. Sąmatoje įvardyti daiktų (kopėčių, įrangos, transporto priemonių) techniniai trūkumai, jų remonto kainos, kurių atsakovas neginčijo, neteikė teismui kitų rašytinių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas aplinkybes.
Tačiau ieškovės pateiktų duomenų nepakanka daiktų (automobilių) nusidėvėjimo lygiui įvertinti pagal Nuomos sutarties 42 ir 43 punktus. Ieškovės pateiktose rašytiniuose įrodymuose apskaičiuoti ieškovės patirti nuostoliai dėl kopėčių įrangos apgadinimų, bet neįvertintas automobilių nusidėvėjimo lygis, neatsižvelgta į ilgą nuomos laikotarpį (naudotos nuo 2008 m., beveik 11 m.). Be to, kopėčios naudotos gaisrams gesinti.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovė reiškia reikalavimą atlyginti jai grąžintų automobilių (kopėčių) remonto išlaidas, todėl būtent ieškovė turėjo pareigą ne tik pateikti Nuomos dalyko sugadinimų fakto įrodymus (iš dalies šią procesinę pareigą ieškovė įvykdė, pateikdama antstolės D. M. 2019 m. balandžio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su priedais), išlaidų sugadinimams pašalinti dydį pagrindžiančius įrodymus (išlaidų sąmatas), bet ir pasitelkto nepriklausomo eksperto ar specialisto įvertinimą dėl nuomos dalyko nusidėvėjimo lygio, neatitinkančio buvusių jo eksploatavimo sąlygų. Kitaip tariant, įrodinėdama nuostolių, patirtų dėl jai sugrąžinto nuomos dalyko trūkumų ištaisymo, faktą bei dydį ieškovė turėjo įrodyti ne bet kokias nuomos objekto trūkumams ištaisyti reikalingas išlaidas, bet tik tas išlaidas, kurios reikalingos ištaisyti trūkumams, nepriskirtiniems tokioje specifinėje veikloje naudotų daiktų normaliam nusidėvėjimui.
Nuo 2009 metų įmonė Akcinė bendrovė "Palemono keramika" dalyvavo 13 bylų (skaičiuojamos tik viešai skelbtos aukštesnės instancijos teismų bylos). Bylų tipai: 13 civilinė.
Vilniaus valdžia neteisėtai pardavė ūkinį pastatą Subačiaus gatvėje bendrovei „Vilniaus betono demontavimo technika“, nutarė teismas.
Pasak teismo, savivaldybė nurodė, kad toks prašymas galėtų būti svarstomas, jei gyventojai pateiktų trūkstamus dokumentus ir pageidaujamo privatizuoti objekto duomenis. Tai reiškia, kad egzistavo asmenys, kurie turėjo teisę turtą įsigyti pirmiau ir tokiu būdu savivaldybė pažeidė jų teises.