Grindų betonavimo darbai prasideda nuo tikslaus aukščio pamatavimo. Pamatuvus aukščius lengvai nustatome kokius darbus reikia atlikti: užtiesti plėvelę, sudėti ir surišti armavimo tinklą, išvynioti grindinį šildymą ir betonuoti 5 - 7 cm. Nukasti ar dapilti smėlį, jį išlyginti ir sutankinti. Mes naudojame vibro plokštę 150 kg sutankinimo gylis iki 40 cm arba vibro koją, kurios sutankinimo gylis iki 1 metro. Pagrindą Išlyginus gruntą ar ant perdangos pirmiausiai atliekami santechnikos darbai: kanalizacija, vandens padavimo ir radiatorių vamzdeliai su apsauginiais šarvais tvirtinami prie grindų. Sumontavus santechniką, toliau atliekami elektros instaliavimo darbai. Sumontavus santechnikos ir elektros instaliaciją, atliekami smėlio lyginimo darbai. Smėlis reikia išlyginti 5 mm tikslumu. Ant lygiai išlyginto smėlio klojamas putų polistirenas, Dedant du ar daugiau putplasčio sluoksnių, reikia dėti taip, kad jie persikirstų vienas su kitu. šilumos izoliacija. Ant lygiai išlyginto smėlio dedama akmens vata. Ji turėtų būti 2 - 3 cm storio. Akmens vatą sudėjus ant smėlio sluoksnio, gaunasi labai gera garso ir smūginė izoliacija. Vatos sluoksnius, būtina juos dėti taip, kad jie persikirstų vienas su kitu. Taip padideja garso ir šilumos izoliacijos efektyvumas. Prieš betonavimą reikia pakloti garo ar paprastą plėvelę. Ji turi būti 200 mikronų storio. Armavimo tinklas dedamas ant plėvelės prieš patį betonavimą. Tinklo lapai dedami užleidžiant puse akies vienas ant kito ir surišami viela, dėl ko įgautų didžiausią armavimo poveikį. Tinklas dedamas 10, 15 ir 20 cm akimis. Grindinis šildymas tvirtinimas prie armavimo tinklo. Šildymo vamzdelį reikia išvynioti tik tose vietose, kur jūs vaikščiosite. Prieš grindinį šildymą būtina iškloti šilumos izoliaciją. Šito reikia tam, kad šilumos elementai šilumą atiduotų jūsų grindims, o ne kaimynų luboms. Grindims 6,5 - 7 cm. reikalinga hidroizoliacija. Reikalavimus. Patikimumo. Grindų betonavimas yra paprastas būdas įrengti lygias ir patikimas grindis. Net ir smulkiausios detalės lemia, ar grindys bus lygios, ar betonas suskeldės, kaip jis tarnaus ilgą laiką. Dažniausiai pasitaiko grindų betonavimas ant grunto, ant senų grindų ar perdangos ir pramoninių grindų betonavimas. Betono padavimas į objektą žarnomis gana dideliu atstumu.
Grindų šaltiniai: šilumos ir garso izoliacija
Straipsnyje bus parodoma kaip betonuojamos privataus namo grindys ant grunto įrengiant šildomas grindis. Taip pat parodysime kaip betonuojamos pramoninės grindys kurioms taikomi didžiausi reikalavimai. Privačių namų grindys dažniausiai betonuojamos smėlbetoniu. Tai greita, ekonomiška ir patikima grindų įrengimo sistema. Grindys gali būti šiltintos, su vamzdine ar kabeline šildymo sistema, paruošiamos vinilo klijavimui ar plaukiojančių grindų klojimui. Betoninių grindų trūkumas tai gana ilgas laikas reikalingas jų džiūvimui prieš klojant grindų dangą. Taip pat ilgai trunkantis drėgmės pasišalinimas iš patalpų. Kaip alternatyva grindų betonavimui gali būti sausų grindų įrengimas. Jos patrauklesnės jei tai senas objektas kuriame keičiamos tik grindys. Tada nereikės laukti mėnesio kol išdžius betonas.
Privačių namų grindų įrenginio detalės
Ant sausų grindų iš grindinių gipskartonio plokščių galima iš karto klijuoti vinilinę dangą arba kloti parketlentes, laminatą, parketą. Ant grindų pagrindo galima įrengti infraraudonųjų spindulių plėvelių šildymą. Tinkamas pagrindo betoninėms grindims paruošimas užims netgi daugiau laiko nei pats betonavimas. Naujuose namuose dažniausiai betonuojama ant grunto. Įrengiant pamatus augalinis grintas pašalinamas pamatai dažniausiai įrengiami ant sutankinto žvyro pagrindo. Prieš prededant statybos darbus į erdvę tarp pamatų supilamas žvyro sluoksnis. Žvyras tankinamas vibrovolais, gali būti kiek drėkinamas, vėl lyginama. Betonavimo darbai atliekami prieš lubų ir sienų apdailą. Tai leis paprasčiau atlikti vidaus darbus ir betonas pradžius iki grindų įrengimo darbų. Žvyro storis priklauso nuo motininio grunto sąvybių. Sutankintas žvyras išlyginamas liniuotėmis lotais. Ant žvyro gali būti klojama geotekstilė kai aplink pastatą yra gerai veikiantis drenažas. Jei drenažo nėra, verta pakloti hidroizoliacinę plėvelę - dažniausiai 200 mikronų juoda polietileno plėvelė. Ji apsaugo nuo gruntinio vandens ir neleidžia grunto dalelėms patekti į šiltinimo sluoksnį. Patalpų inžinerinių tinklų pravedimą gerokai palengvina jų pravedimas po grindimis. Kanalizacija, vandentiekis, elektros instaliacija pravedama po sutankinto žvyro sluoksniu ir išdėstoma pagal numatytas projekte vietas. Šildymo vamzdeliai klojami ant specialios izoliacinės plėvelės paklotos ant šiltinimo sluoksnio. Ant šiltinimo klojamas armavimo tinklas, prie kurio tvirtinami šildymo vamzdeliai. Vietoj tinklo taip pat gali būti naudojamos formuotos polistireninio putplasčio plokštės iš neoporo (gamintojas Šilputa). Vamzdeliai klojami spiralės arba gyvatėlės forma, laikantis tolygaus žingsnio - dažniausiai kas 10-20 cm, priklausomai nuo šiluminio poreikio. Visi kontūrai atvedami į grindinio šildymo kolektorių. Kolektorius jungia tiekimo (karšto) ir grįžtamojo (šalto) vandens kontūrus. Prieš betonavimą reikėtų sistemą užpildyti vandeniu ir atlikti slėgio bandymą - paprastai 1,5 karto didesniu slėgiu nei bus naudojamas eksploatacijoje. Ant išvedžiotų vamzdžių liejamas betono arba smėlbetonio sluoksnis, kurio storis virš vamzdžių turėtų būti ne mažesnis nei 3,5 cm. Po betonavimo reikalingas apie 4 savaičių natūralaus džiovinimo laikotarpis. Grindys dažniausiai šiltinamos EPS 70 polistireniniu putplasčiu. Jo pilnai pakanka buitinėms grindims. Skaičius reiškia, kad polistireninis putplastis gali atlaikyti 7 tonų vienam kvadratiniam metrui apkrovas. A++ namo grindų šiltinimui dažniausiai dedamas ne mažiau kaip 30 centimetrų polistireninio putplasčio sluoksnis. Dažniausiai dedamas polistireninis putplastis dviem sluoksniais: apatinis storesnis 20 cm. Po polistireniniu putplasčiu dedama polietileno plėvelė. Prieš betonavimą išklojama armatūra. Ji apsaugo nuo įtrūkimų ir sustiprina grindų struktūrą. Armatūra gali būti metalinė arba stiklo pluošto, stiklo bazalto, kompozicinė. Stiklo pluošto armatūros lengvesnės bei neveikiamos korozijos. Armatūra pakeliama nuo paviršiaus ant specialių laikiklių. Fibro pluoštas dažniausiai naudojamas ten, kur betonuojamas plonas grindų sluoksnis - iki maždaug 5-6 cm storio. Tokiu atveju armatūros tinklas dažnai fiziškai netelpa arba jo negalima tinkamai pakelti nuo pagrindo, todėl jo nauda tampa abejotina. Fibro pluoštas, tolygiai pasiskirstydamas visame betono tūryje, leidžia efektyviai kontroliuoti mikroįtrūkimų susidarymą, bei veikia kaip pagrindinis armavimo elementas. Privatiems grindų betonavimo darbams dažniausiai naudojamas vietoje objekte maišomas smėlbetonio mišinis, kurio sudėtis orientuota į pakankamą stiprį ir praktišką įrengimą. Tipinė proporcija tokio mišinio gamybai yra: 1 tona smėlio, 200 kg cemento ir apie 120 litrų vandens. Toks mišinys dažniausiai ruošiamas Putzmeister tipo įranga tiesiog statybos aikštelėje. Smėlis į objektą atvežamas biriame pavidale savikroviais sunkvežimiais. Rekomenduojama naudoti plaunamą sijotą smėlį, ypač jei siekiama geresnio sukibimo ir tvirtesnio paviršiaus. Maišymo įrenginyje smėlis, cementas ir vanduo kombinuojami ir suslėgtu oru per žarnas paduodami tiesiai į betonuojamas patalpas. Grindų betonavimas smėlbetoniu pradedamas nuo tikslaus aukščių nustatymo visose patalpose. Aukščiui pažymėti naudojami vandens gulsčiukai, o dar dažniau lazeriniai nivelyrai, leidžiantys horizontalią plokštumą perkelti aplink visą patalpos perimetrą. Prieš pilant betoną, prie sienų, kolonų ir kitų kietų elementų dažniausiai klijuojama arba pritvirtinama atskyrimo juosta - tai tamprus kraštinis barjeras, kuris leidžia betonui plėstis ir trauktis be įtampos sankaupų. Betonas pilamas nuo patalpos kraštų, formuojant išlyginimo zonas pagal pažymėtus aukščius. Perimetru išlieti juostiniai ruožai suformuoja tvirtą kontūrą, į kurį remiamasi vėliau pilant betoną į centrinę patalpos dalį. Išlietą betoną darbininkai lygina su liniuotėmis lyginimo lotais, laikydamiesi pažymėtų aukščių ir remdamiesi į jau suformuotas kraštines zonas. Po pirminio išlyginimo atliekamas tankinimas ir paviršiaus užtrynimas. Šis etapas svarbus tam, kad betono struktūra būtų vientisa, be oro tarpų, ir paviršius taptų mechaniškai atsparus. Tankinimas atliekamas naudojant specialius betonavimo batus ir plienines trintuves. Betoninių grindų užtrynimas leidžia idealiai išlyginti paviršių. Toks paviršius pilnai tinkamas plaukiojančių grindų įrengimui. Tinkamai išbetonuotos ir užtrintos grindys tampa tvirtu pagrindu tolimesniems sluoksniams: šiltinimui, grindiniam šildymui ar apdailos dangoms. Skaičiuojama, kad kiekvienam centimetrui betono storio reikia apie vienos savaitės džiūvimo, todėl standartinis 6 cm storio smėlbetonio sluoksnis visiškai išdžiūsta per 6-7 savaites. Ant išbetonuotų grindų galima montuoti beveik visas populiariausias grindų dangas, tačiau kiekviena jų turi savo reikalavimus pagrindo paruošimui, ypač jei įrengtas grindinis šildymas.
Pramoninės ir privatiosios grindys: papildomi sprendimai
Vinilas - danga, kuri ypač jautri pagrindo nelygumams. Prieš klijuojant vinilines grindis, betono paviršius turi būti visiškai lygus, šlifuotas, išglaistytas ir kruopščiai nuvalytas. Laminatas - dar viena populiari grindų danga Lietuvoje; jei po betonu įrengtas vamzdinis grindinis šildymas, reikėtų rinktis šildomoms grindims tinkamą laminatą ir naudoti šilumai laidų paklotą. Tuo tarpu, jei vamzdinis šildymas neįrengtas, infraraudonųjų spindulių šildymo plėvelė gali būti klojama tiesiai ant betono su specialiu paklotu. Parketlentės montuojamos su paklota ar klijuojamos tiesiai ant betono. Gyvenamosiose patalpose dažnai naudojamos daugiasluoksnės parketlentes, kurios mažiau reaguoja į temperatūros svyravimus. Kainos ir išlaidos priklauso nuo pasirinktos dangos ir papildomų darbų. Pramoninės grindys reikalauja laikytis griežtų technologinių procesų: tik kokybiškas betonas, kruopšti pagrindo paruošimo ir tinkamas armatūros parinkimas užtikrina ilgalaikį funkcionalumą. Taip pat pramoninėms grindims dažnai taikomi didesni reikalavimai dėl apkrovų ir kontaktų su transportu.
Grindų paruošimo ir betonavimo eiliškumas
- Audinamas aukščių niveliavimas; nustatomi būsimo grindų aukščiai ir jų atitikimas projektui.
- Pagrindo paruošimas: nukasa/ dapilti, išlyginimas, drenažo sprendimai; įrengiama hidroizoliacija, jei reikia.
- Geotekstilė arba plėvelė ant sutankinto pagrindo; įdėkite izoliacines plokštes ar kitus sprendimus pagal projektą.
- Santechnika ir elektros instaliacija išvedama pagal projektą; plėvelė virš jos apsaugo nuo drėgmės.
- Armatūra: armavimo tinklas, fibro pluoštas, plėvelė ir izoliacija paruošia pagrindą betonavimui.
- Šildymo vamzdeliai išvedžiami, klojami spirale/ar gyvatėlės formos žingsniu 10-20 cm, tvirtinami prie tinklo.
- Tilto kontūrai sujungti į grindinio šildymo kolektorius; sistemos tikrinimas su vandeniu ir slėgio bandymu.
- Lieja betoną arba smėlio betono sluoksnį, atitinkantį 3,5 cm storį virš vamzdžių.
- Pagrindinės plokštės išliks latentiniu betonui; paviršius užtrinkomas, išlygintas ir suformuojamas.
- Džiūvimo laikotarpis apie 4 savaites, tikslus priklauso nuo oro sąlygų ir storio.
Tinkamai atliktas paviršiaus užtrynimas, kombinuotas su sauso kietiklio ar skystų kietiklių technologijomis, užtikrina ilgaamžę, atsparią paviršiaus dangą. Dažnai naudojami mineraliniai paviršiaus kietikliai arba kietųjų užpildų dangos, kurios padeda užtikrinti tvirtesnį sluoksnį betone. Tačiau svarbu suprasti, kad visos dangos turi savo reikalavimus pagrindui, o vinilas reikalauja itin lygaus paviršiaus. Pramoninės grindys dažnai liejamos su gamykliniame ceche paruoštu betonu, o mišinis klasė dažniausiai C25/30, su S3 ar S4 našumu; betonas tiekiamas siurbliu ar klotuvu.
Taip pat pasitelkiama plėvelė ir tinklelis kaip apsauginiai elementai. Plastifikatoriai naudojami šildomoms grindims, mažinant vandens poreikį mišinyje. Pakaitomis su plėvele įrengiamos izoliacijos, o vėliau - grindų dangos. Kardinalūs patikimumo reikalavimai taikomi pramoninėms grindims, kur reikia didelių taškinių apkrovų atsparumo ir ilgaamžiškumo be deformacijų.
Vadovas: Kaip įrengti grindinį šildymą
Medžiagos grindų betonavimui: ką rinktis
Grindų betonavimui naudojamas betono mišinys, kurio sudėtyje yra smėlis, cementas ir vanduo. Dažnai naudojami priedai, tokie kaip plastifikatoriai, kurie pagerina mišinio elastingumą ir atsparumą įtrūkimams. Paprastai 1 m² ploto grindų betonavimui, storis apie 5 cm, reikia apie 20-25 kg cemento. Šiuolaikiniai sauso betono mišiniai leidžia atlikti darbus greičiau. Vienam 25 kg sauso cemento maišui dažnai reikia 2,5-3 litrų vandens. Paruoštas betonas sunaudojamas per 1-2 valandas. Pagrindinės medžiagos: cementas, plautas smėlis, vanduo, pluoštas (fibra), plastifikatoriai, armatūros tinklas, hidroizoliacija ir izoliacinės plokštės.
Pagrindo paruošimas ir hidroizoliacija
Pagrindas turi būti valomas, išlygintas ir paruoštas laikytis projektavimo nuostatų. Jei paviršius nelygus ar drėgnas, būtina jį išlyginti ir įrengti drėgmės izoliaciją. Užtikrinant grunto kokybę ir tinkamą drenažą, galima klojti geotekstilę, o drenažo trūkumų atveju - hidroizoliaciją. Gruntas turi būti nuvalytas nuo riebalų ir dulkių, o jei reikia - papildomai sutankintas. Įrengiama izoliacija, o virš jos - armatūra ir šildymo įranga.
Grindų betonavimo iššūkiai ir klaidos
Nepakankamai sutankintas gruntas, per daug vandens mišinyje, netinkamas sluoksnio storis ar per ankstyvas apkrovimas - dažniausios klaidos. Tinkamas pagrindas, teisingas armatūros ir šildymo įrengimo aukštis, taip pat laikymasis šiluminės izoliacijos ir hidroizoliacijos reikalavimų - būtini norint išvengti įtrūkimų ir užtikrinti ilgaamžiškumą. Vinilinės dangos ypač jautrios nelygumams, todėl paviršius turi būti idealiai lygus. Daugiau nei 20-30 cm akių tinklo, pragaištinga gali būti netinkama plokštės pakėlimas. Pramoninėms grindims būtina laikytis griežtų technologinių procesų ir naudojamų medžiagų kokybės.