Betono drėgmės būklė yra vienas lemiamų veiksnių, nulemiąs dangų, lakų ir grindų dangų ilgaamžiškumą bei klijavimo kokybę. Prieš pradedant lakuoti, dažyti ar klijuoti parketą ant betono, būtina įvertinti betono paviršiaus ir vidinę drėgmę, užtikrinti tinkamą paruošimą ir atitikimą standartams.
Betono drėgmės reikalavimai ir normos
Betono absoliutus drėgnumas turi būti ne daugiau kaip 4 %. (Santykinis betono drėgnumas turi būti ne daugiau kaip 97%).
Dažomo betono sudėtyje negali būti priedų, turinčių neigiamos įtakos dažymo kokybei (pvz. silikonai, silikatai). Dažomo betono sudėtyje negali būti keitiklių priedų, turinčių neigiamos įtakos dažymo kokybei. Nežinomos sudėties betonuojamiems paviršiams, o taip pat naudojant anksčiau nepatikrintus keitiklius-priedus, reikia atlikti lakavimo - dažymo testą nedideliame plote, ir nustatyti sukibimą bei kitus lakavimo - dažymo kokybės rodiklius.
Vienas iš dažniausiai pasitaikančių betono paviršiaus drėgmės šaltinių yra gruntiniai vandenys. Todėl reikia įsitikinti hidroizoliacijos patikimumu po betono pamatu. Jei po betonu yra hidroizoliacija (bent plėvelė), kuri apsaugo nuo iš grunto kylančios drėgmės, tai ta likutinė drėgmė 4-4,5 % nėra baisi; parketą drąsiai galima klijuoti. Jeigu hidroizoliacijos nėra, tada bėda.
Standartai, reglamentuojantys betono paviršiaus apsaugą ir matavimus
Standartas EN 1504-2, Europos standartas, apibrėžia gaminių ir sistemų, naudojamų betono paviršių apsaugai, apibrėžimo reikalavimus, įvertina jo eksploatacines savybes, saugą ir tinkamumą, įskaitant ilgaamžiškumo aspektus, ir padidina betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų ilgaamžiškumą. Paviršiaus apsaugos produktų ir sistemų naudojimas betoninėse konstrukcijose tampa vis dažnesnis.
Pastatų grindų sistemos, kurios nėra skirtos išsaugoti ar atkurti betoninės konstrukcijos vientisumą, yra įtrauktos į EN 13813 standartą. Gaminiai ir sistemos, atitinkančios EN 1504-2 standartą, taip pat turi atitikti EN 13813 standarto reikalavimus, kai naudojami grindų dangose su didele mechanine apkrova.
Naujasis betono pramonės matavimo standartas yra ASTM F2170 standartinis bandymo metodas, aprašytas atliekant betono santykinės drėgmės bandymą vietoje.
Betono paviršiaus paruošimas prieš matavimus ir dangų dengimą
Betonas turi būti švarus, nedulkėtas ir be šiukšlių, susidariusių dėl abrazyvinio valymo. Dulkes šalinti rekomenduojama šepetėliu, o po to paviršių nuvalyti pramoniniu dulkių siurbliu. Nerekomenduojamas drėgnas valymas, nes po jo reikia 24 valandas džiovinti paviršių.
Betonas turi būti švarus, nedulkėtas ir be šiukšlių, susidariusių dėl abrazyvinio valymo. Ruošiant betoninius paviršius, eksploatuojamus didelių temperatūros pokyčių sąlygomis, būtina įrengti taip vadinamas „temperatūrines siūles“, neleidžiančias dangai suskilinėti. “Plastinis distanceris”- elastinga polietileno virvė siūlių ir įtrūkimų sandarinimui naudojamas ir kaip savotiškas hermetiko gylio ribotuvas.
Naujo betono paruošimas
Naujo betono paviršiai turi kietėti ne mažiau kaip 28 paras, prieš juos lakuojant arba dažant. Kai kuriais atvejais (žemesnė temperatūra, labai storas naujo betono pagrindas, dideli drėgmės svyravimai), reikia laukti iki 60 parų. Reikia pašalinti kalkių pieną (pageidautina mechaniniu būdu): rotacine šlifavimo mašina, naudojant abrazyvines medžiagas, kurių grūdėtumo numeris 16 arba 36, arba smėliasrove, naudojant gamtinį smėlį arba kvarcą).
1.1. Naujo betono paviršiaus ėsdinimas rūgštimi efektyviai pašalina kalkių pieną. Tačiau po ėsdinimo rūgštimi būtina kruopščiai nuplauti betono paviršių vandeniu, o po to jį gerai išdžiovinti. Jei vis dėlto buvo nuspręsta naują betono paviršių ėsdinti rūgštimi, tuomet rekomenduojama naudoti druskos rūgštį, atskiestą iki 10÷15% koncentracijos. Rekomenduojama išeiga 0,5 litro/m2. Betoninio paviršiaus apdorojimo rūgštimi metu atsiranda oro burbuliukai. Reakcija trunka apie 5 min.
1.2. Praktiniais sumetimais rekomenduojama įsitikinti, ar betoninis paviršius nesuteptas tokiais teršalais, kaip bitumo, lakų ar dažų dėmės, tepalai ir kt. medžiagos, kurios gali užteršti naują betoną statybos darbų atlikimo metu. Šiuos vietos nešvarumus reikia pašalinti mechaniniais būdais.
Seno betono paruošimas
„Senas betonas“ turi būti geros būklės, t.y. jame neturi būti atvirų įtrūkimų ir stambių porų. Esami bei betono valymo metu atsiradę įtrūkimai išskylės turi būti užglaistyti specialiais polimeriniais mišiniais. Gilūs įtrūkimai prieš glaistant turi būti „atidaryti“ kampiniu šlifavimo prietaisu juos praplatinant ne mažiau kaip iki 4-5 mm pločio. Nerekomenduojama naudoti glaistymo mišinių cemento pagrindu, nes jų mechaninis atsparumas plonuose sluoksniuose yra nepakankamas.
Degalų ir tepalų pėdsakus reikia pašalinti garo su plovikliu srove; taip pat galima gramdyti, naudojant karštą natrio hidroksido mišinį ar kitas tam skirtas priemones. Gyvulinės ir augalinės kilmės riebalų dėmių pėdsakus taip pat reikia visiškai pašalinti. Skirtingai nei degalų ir tepalų dėmes, šiuos nešvarumus yra ypač sunku išvalyti garo srove arba išplauti natrio hidroksidu. Jei riebalai jau įsigėrė į betoną, tuomet patikimiausias paviršių paruošimo būdas yra mechaninis užteršto betono sluoksnio pašalinimas.
Betono drėgmės matavimo metodai
Yra įvairių betono drėgmės matavimo metodų. Paprasčiausia betono drėgnumą išmatuoti drėgmės matavimo prietaisu. Neardomieji elektroniniai prietaisai matuoja betono elektrinę varžą kartu su betonu. Dėl savo konstrukcijos šiuos skaitiklius gali paveikti kitos plokštės sąlygos, pvz., betono armatūros medžiagų sudėtis ir pokyčiai. Toks taškinis elektroninis matuoklis rodo „pieno riebumą“; drėgmę tiksliai galima išmatuoti tik karbidiniu CE matuokliu, paėmus mėginį iš giliau.
Bevandenio kalcio chlorido bandymas apima druskos svorio matavimą ir drėgmės surinkimą nuo betono paviršiaus dėl kapsuliavimo srities. Jie matuoja drėgmę betono paviršiuje. Jas veikia išorinės sąlygos.
Atliekant santykinės drėgmės bandymą „in situ” metodu (ASTM F2170), betono plokštėje reikia išgręžti skylę, į kurią įdedamas skylės įdėklas ir santykinės drėgmės jutiklis. Naujasis betono pramonės matavimo standartas yra ASTM F2170 standartinis bandymo metodas, aprašytas atliekant betono santykinės drėgmės bandymą vietoje.
Aplinkos sąlygos gali sukelti rasos taško problemas, dėl kurių ant betono plokštės paviršiaus gali susidaryti kondensatas, o tai lemia aukštus varžos rodmenis. Norint tiksliai įvertinti su drėgme susijusias problemas betoninėje perdangoje, gali prireikti kelių bandymų metodų.
Praktinis pavyzdys ir patarimai
Problema: turimas pramoninis betonas (plokštuminis pamatas 30/37 stiprumo klasės). Pamatas betonuotas prieš metus, tačiau matuoklyje drėgnumą rodo apie 4-4,5 %. Šildymas įjungtas jau mėnesį, paduodamo šildymui vandens temperatūra 25-30 °C ribose, kartu pajungti du galingi drėgmės surinkėjai. Drėgmė matuojant drėgnomačiu, per šį laikotarpį praktiškai nesikeičia.
Įdomu, kad prieš dvi savaites ibetonuotas dušo padas iš smėlbetonio rodo 1,7 %, o netoli jos, žiemą cemento mišiniu užpilta anga, rodo 1,9 %, ir vos tik paslinkus matuoklį ant pramoninių grindų, drėgmė kyla iki 4,5 %. Skamba nelogiškai, kai viskas taip šalia vienas kito.
Patarimas: tas taškinis elektroninis matuoklis rodo „pieno riebumą“, drėgmę tiksliai galima išmatuoti tik karbidiniu CE matuokliu, paėmus mėginį iš giliau. Bet šiuo atveju Jums nieko ir matuoti nereikia, jeigu po betonu yra hidroizoliacija (bent plėvelė), kuri apsaugo nuo iš grunto kylančios drėgmės - ta likutinė drėgmė 4-4,5 proc. nėra baisi. Parketą drąsiai galite klijuoti. Jeigu hidroizoliacijos nėra, tada bėda.
Taip pat reikia turėti omenyje, kad betono drėgnumą reikia nustatyti planuojamomis lietų, grindų temperatūros ir drėgmės sąlygomis. Pavyzdžiui, atliekant bandymus šildomose patalpose (esant padidintai temperatūrai ir sumažintai oro drėgmei), galima nustatyti drėgmę betone, tuo tarpu nesant šildymo (esant žemesnei temperatūrai ir didesnei oro drėgmei) bandymų metu gali būti nenustatyta perteklinė drėgmė betone dėl žemo vandens garų slėgio.
Matavimo metodų palyginimas (lentelė)
| Metodas | Matuojama | Pliusai | Minusai |
|---|---|---|---|
| Neardomasis elektroninis (taškinis) | Betono paviršiaus elektrinė varža (proporcinga drėgmei) | Greitas, neardomas | Įtakoja armatūra, paviršius, rodo „pieno riebumą“ |
| Karbidinis (karbido CE) | Absoliutus drėgnumas (paėmus mėginį) | Tikslus, giluminis | Destruktyvus (reikalauja mėginio) |
| Bevandenio CaCl2 (kalcio chloridas) | Vandens garų emisija nuo paviršiaus | Standartizuotas, praktiškas | Matuoja paviršių, veikia aplinkos sąlygos |
| ASTM F2170 (RH in situ) | Santykinė drėgmė betono viduje | Tikslus vietoje, matuoja vidaus RH | Reikalauja gręžti skylę ir inštaliuoti jutiklį |
Papildomi pastabos dėl praktikos
- Prieš dengiant betoną grindų plokštėmis, klijais ar kitomis dangomis, ji turi atitikti grindų dangos gamintojo rekomenduojamus „sausumo” reikalavimus.
- Norint tiksliai įvertinti su drėgme susijusias problemas betoninėje perdangoje, gali prireikti kelių bandymų metodų.
- Jei įtariate, kad paviršiuje yra užteršimų (degalai, tepalai, riebalai), būtina juos pašalinti tinkamais metodais arba mechaniniu būdu pašalinti užterštą sluoksnį.
- Atliekant dažymo testą ar lakavimo-dažymo bandymą, rekomenduojama atlikti nedidelį bandymą vietoje, norint nustatyti sukibimą bei kitus kokybės rodiklius.
- Paviršius turi būti mechaniškai tvirtas ir nesideformuoti, veikiant mechaninėms apkrovoms iki 25 MPa (250 kg/cm2). Betono atsparumas turi būti ne mažiau 2 N/mm2 (matuojant trūkimo metodu).
Jei kyla abejonių dėl matavimo rezultatų (pvz., skirtingi rodmenys šalia vienas kito), rekomenduojama atlikti papildomus, patikimesnius bandymus: karbidinį drėgmės analizės bandymą arba ASTM F2170 ant betono vidinės santykinės drėgmės. Taip pat patikrinkite, ar yra hidroizoliacija po betonu ir vertinkite drėgmę esant prognozuojamoms eksploatacijos sąlygoms.
Paviršiaus apsaugos sistemos - polimerinės dangos, organiniai silicio junginiai ir kt. - skirtos neleisti prasiskverbti agressyvioms medžiagoms ir reguliuoti betono drėgmę bei atsparumą chemikalams. Tačiau rinkoje esančios paviršiaus apsaugos medžiagos turi stipriąsias ir silpnąsias puses, todėl prieš naudojant reikia atlikti tinkamus bandymus.