Betono drėgmė blokeliuose: priežastys, pasekmės ir sprendimai

Oro sąlygos turi didelę įtaką betono kietėjimui, stiprumui ir ilgaamžiškumui. Šaltu oru betonas kietėja lėčiau, todėl jo stiprumas mažėja, o karštu oru drėgmė iš betono gali būti pašalinta per greitai, kas kelia riziką įtrūkimams ir paviršiaus defektams. Todėl būtina nuosekliai stebėti betono temperatūrą ir drėgmę, naudojant tikslus jutiklius ir laikytis rekomenduojamų ribų.

1. Betono drėkinimas ir hidratacijos šiluma

Kai užpildai, tokie kaip smėlis ir žvyras, sumaišomi su cementu ir vandeniu, kartu didėja šiluma. Šiluma, susidaranti hidratacijos metu, vadinama hidratacijos šiluma. Dėl hidratacijos jėgos betonas sukietėja ir įvairios cheminės reakcijos vyksta vienu metu, formuodamos hidratacijos produktus. Dėl šių hidratacijos produktų smėlio, žvyro ir kitų komponentų dalelės sulimpa ir sudaro betoninius blokus.

2. Penki betono šiluminės raidos etapai

Betono šiluminė raida yra sudėtingas procesas, turintis didelę įtaką betono stiprumui. Šis procesas yra padalintas į 5 etapus, kurių kiekvienas turi savitą laiko juostą ir cheminę reakciją.

1. a. Pradinė reakcija. Prasidės netrukus po vandens poveikio cementui; greitai įvyksta staigus temperatūros pakilimas, trunkantis apie 15-30 minučių, priklausomai nuo cemento tipo.
2. b. Ramybės laikotarpis. Po pradinės reakcijos hidratacija lėtėja, bus assimiliuojama cemento dalelių paviršiuose. Tai indukcinė fazė, kai būtina baigti betono transportavimą ir kloją.
3. c. Jėgos pagreičio laikotarpis. Trečiajame etape betonas stiprėja, hidratacijos šiluma didėja iki aukščiausio taško. Temperatūros ir drėgmės sąlygos stebimos jutikliais, leidžiančiais betonui tolygiai stingti.
4. d. Lėtėjimas. Ketvirtasis etapas vyksta, kai hidratacijos šiluma pasiekia apogėjų; didžioji dalis jėgų įgyta, o klojinių nuėmimas dažnai vyksta šiuo metu, kai pasiekiama reikiama stiprumo diapazoną.
5. e. Pastovi būsena. Penktasis etapas-the hidratacijos pabaiga. Šį etapą gali apimti dienos, mėnesiai ar metai, priklausomai nuo dviejų dalykų: temperatūros sumą ir cemento masės dydžio.

3. Svarba temperatūrai ir drėgmei stebėti

Kiekvienas hidratacijos etapas turi skirtingus temperatūros slenksčius. Todėl būtina nuosekliai stebėti visus etapų rodiklius. Ekstremalios oro sąlygos kelia sunkumų išlaikyti optimalią temperatūrą. Staigiai pasikeitus oro temperatūrai, betono temperatūra gali būti laikino svyravimo ir tai gali paveikti stiprumą. Standartiniai ribiniai intervalai dažnai yra 40-90 °F (4-32 °C) betono temperatūrai, o šaltuoju metų laiku rekomenduojama laikytis virš 40 °F (4 °C), o karštuoju - neviršyti 90 °F (32 °C).

Priešingu atveju hidratacija gali vykti netinkamai ir kilti problemų; šaltu oru gali kilti užšalimo grėsmė, kuris mažina stiprumą iki 50% ar daugiau. Todėl būtina taikyti prevencines priemones, grindžiamas tikslais temperatūros ir drėgmės duomenimis. Inovatyvios technologijos, kaip Hengko temperatūros ir drėgmės jutikliai, padeda rinktis tinkamus derinius, atitinkančius klientų poreikius.

4. Drėgmės požymiai ir įtrūkimų pavojus

Betono įtrūkimai gali iškilti dėl džiūvimo, temperatūros, cheminio susitraukimo bei mechaninių apkrovų. Džiūvimo susitraukimas kyla dėl vandens praradimo iš kapiliarinių ar gelio porų. Plastinis susitraukimas įvyksta prieš sukietėjimą, kai paviršiai praranda vandenį, o viduje išlieka plastiškai judrūs. Savaiminis susitraukimas atsiranda dėl drėgmės netekimo uždaroje struktūroje, sukeldamas neigiamą slėgį. Terminis (šaltojo) ir autogeninis (cheminis) susitraukimai papildomai prisideda prie įtrūkimų rizikos.

Temperatūros susitraukimo įtempiai dar labiau didėja, kai dideli kiekiai cemento masės sukelia didelę hidratacijos šilumą. Todėl svarbu naudoti cementą mažo ar vidutinio kaitrumo, pasirinkti tinkamus užpildus, o priedai kaip NOVASTAR PCE gali pagerinti tekėjimą ir sumažinti cemento kiekį be vandens sąnaudų augimo. Svarbus ir sluoksniavimas - pilkite cementą į kelias dalis, kad būtų tolygiai paskirstyta šiluma ir išvengta per didelio temperatūros gradientų.

5. Drėgmės stebėjimo ir hidroizoliacijos sprendimai

Drėgmės stebėjimas svarbus bet kurioje statybos ar rekonstrukcijos stadijoje. ASTM F2170 in situ RH matavimai suteikia tikslų santykinės drėgmės (RH) rodmenį iš pačios betono plokštės, o ne tik paviršiaus. Tai leidžia prognozuoti grindų ar plokščių ilgaamžiškumą bei galimus drėgmės susijusius gedimus. Taip pat svarbu užtikrinti, kad plokštė sulauktų tinkamos sausumo, prieš dengiant dangas ar klijus, kad išvengtumėte atsirandančių problemų vėliau.

Drėgmės prevencijai ir hidroizoliacijai siūlomos kelios kryptys: kristalinės hidroizoliacijos priedai (BETOCRETE), kurie formuoja nano kristalus betono viduje ir sumažina vandens įgeriamumą bei garų pralaidumą. Tai suteikia betono paviršiui hidrofobines savybes ir apsaugo iš vidaus nuo vandens įsiskverbimo. Hidroizoliacijos priedai gali būti naudojami tiek paviršiams, tiek įsiskverbiančiai hidroizoliacijai, o tokios priemonės kartu su tinkamais išorinių sienų garų pralaidumo sprendiniais gali reikšmingai mažinti kondensato riziką.

Grunto vandenų kontrolė taip pat yra būtina: aktyvusis drenažas, drenažiniai šuliniai ir siurbimas užtikrina, kad gruntinės įtakos drėgmei būtų sumažintos. Mūro džiovinimo sistemos ir šildymo bei vėdinimo sprendimai taip pat gali padėti pasiekti reikiamą drėgmės balansą patalpose.

6. Blokelių drėgmė ir įgertis

Akytojo betono blokeliai turi savitą drėgmės įgertį ir porų struktūrą. Įgertis priklauso nuo medžiagos poros ir daugelio kitų veiksnių, įskaitant vandens garų difuziją ir kapiliarumą. Pavyzdžiui, Aeroc blokeliai įgirs daugiau vandens per trumpą laiką, o keramzitbetonio blokeliai - mažiau. Esminis dalykas - išlikti sausiems viso gyvavimo ciklo metu, norint išvengti pelėsių, grybelio ar žalingų drėgmės srautų į vidaus apdailą.

Drėgmė turėtų būti naudojama kaip parametras, o ne tik kaip išorinis rodiklis. Svarbu atsižvelgti į išorinės apdailos garų pralaidumą, kad būtų išvengta kondensato susidarymo kontaktiniuose sluoksniuose. Talino technikos universiteto tyrimai rodo, jog tinkamai suprojektuotos šilumos izoliacijos ir tinkuojamų sistemų, kurios turi gerą garų pralaidumą, gali užkirsti kelią kondensatui, o blogias garų pralaidumo charakteristikas turinčios sistemos gali skatinti kondensaciją.

7. Praktinės rekomendacijos projektavimo ir statybos etapuose

• Rinktis mažo ar vidutinio kaitrumo cemento markę, ribojant hidratacijos šilumą ir laikantis nustatytų cemento kiekio normų.
• Naudoti aukštos kokybės užpildus ir didinti užpildų dalį, kad sumažinti cemento skiedinio santykį.
• Apsispręsti dėl hidroizoliacijos tipo: kristalinės priedai BETOCRETE, mineralinė hidroizoliacija ar skverbiamojo tipo dangos priklausomai nuo konstrukcijos konkrečių sąlygų.
• Užkirsti kelią kondensatui derinant išorinės sienos garų pralaidumą su tinko perdavimo koeficientais (µ) ir atsižvelgiant į klimato sąlygas.
• Diegti efektyvią ventiliaciją patalpose, ypač ten, kur įmanoma nuolatinė oro drėgmė arba kondensatas.
• Atliekant drėgmės matavimus naudoti in situ RH matavimus ir laikytis ASTM F2170 reikalavimų.
• Prieš dengiant grindų dangas, įsitikinti, kad betoninė plokštė atitinka „sausumo“ reikalavimus ir laikytis tinkamų džiūvimo laikotarpių.

8. Sritys, kuriose gali kilti problemos, ir rizikos valdymas

Nepakankamai išvystyta ventiliacija, kondensatas ant išorinių sienų bei kontaktinio sluoksnio sudarymas, šaltos kilmės įtrūkimai, drėgmės įtaka armatūrai - visos šios problemos kelia pavojų pastato konstrukcijoms ir vidaus klimato kokybei. Todėl būtina numatyti šias rizikas dar statybos plane: užtikrinti tinkamą sienų garų pralaidumą, naudoti tinkamas hidroizoliacijos sistemas, nustatyti šilumos laidumo koeficientus ir įrengti efektyvią ventiliaciją. Taip pat svarbu atlikti kelias drėgmės matavimo procedūras, kad būtų galima tiksliai įvertinti drėgmės lygį plokštėse ir išvengti brangių remontų ateityje.

9. Vizualizacijos ir papildomi įrankiai

Infografikos ir diagramų panaudojimas gali padėti pamatyti: koncentruotos hidratacijos šilumos išsidėstymą, kondensato formavimosi zoną tarp tinko ir šilumos izoliacijos, bei drėgmės plitimo kelius per poras.

10. Praktiniai patarimai drėgmės valdymui betone

• Naudoti adityvinius drėgmės matavimo prietaisus su RH ir temperatūros matavimu; laikytis F2170 in situ standartų.
• Pilti betoną sluoksniais ir reguliariai stebėti hidratacijos šilumos intensyvumą, kad išvengti šiluminio įtempio.
• Užpildyti sritis su mažesniu cemento kiekiu, naudoti aukštos kokybės užpildus su tinkamu dalelių dydžiu.
• Nedelsiant užkloti paviršius drėgmei sulaikyti ir išlaikyti drėgmę kontrolėje.
• Taikyti kristalizuojančius hidroizoliacijos priedus, kurie formuoja nano kristalus ir užpildo įtrūkimus iki 0,5 mm.

Įrankiai ir laikymo laikotarpiai

Naujo betono paviršiai turi kietėti ne mažiau kaip 28 paras, o kartais - iki 60 parų, priklausomai nuo aplinkos sąlygų. Prieš dažant ar lakuojant, patikrinkite, ar paviršius yra tinkamai sušarintas ir ar kalkių pienas pašalintas mechaniniu būdu. Kruopščiai nuvalykite paviršius, venkite drėgno valymo ir užtikrinkite, kad džiovintuvų laikymas nepažeistų paviršiaus.

Dažni klausimai

Ar akytbetonio blokeliai geriausiai sukoordinuoti su klimato reguliavimu? Taip - akytasis betonas turi šiluminio laidumo ir šilumos akumuliacijos pranašumų, tačiau dėl porų gebėjimo įgerti drėgmę būtina derinti sprendimus su tinkama hidroizoliacija ir ventiliacija.

tags: #betono #dregme #blokeliuose