Betono paviršiaus paruošimas ir apdirbimas yra esminiai etapai, užtikrinantys dangos ilgaamžiškumą, atsparumą ir estetiką. Nuo tinkamo paruošimo priklauso galutinio rezultato kokybė, todėl svarbu žinoti įvairius metodus ir jų taikymą.
Betono paruošimo pagrindai
Betono paviršius turi būti švarus, nedulkėtas ir be šiukšlių, susidariusių dėl abrazyvinio valymo. Dulkes šalinti rekomenduojama šepetėliu, o po to paviršių nuvalyti pramoniniu dulkių siurbliu. Nerekomenduojamas drėgnas valymas, nes po jo reikia 24 valandas džiovinti paviršių.
Betono absoliutus drėgnumas turi būti ne daugiau kaip 4 %. (Santykinis betono drėgnumas turi būti ne daugiau kaip 97%). Vienas iš dažniausiai pasitaikančių betono paviršiaus drėgmės šaltinių yra gruntiniai vandenys. Todėl reikia įsitikinti hidroizoliacijos patikimumu po betono pamatu.
Statybinėje praktikoje plačiai paplitęs betono drėgmės patikrinimo metodas yra nedidelio paviršiaus ploto apklijavimas polietileno plėvele (ne mažiau kaip 10 μm storio, maždaug 1 m x 1 m dydžio plėvelės atraiža lipnia juosta priklijuojama pagal perimetrą vienai parai). Jei vidinėje plėvelės pusėje susikaupia drėgmės kondensatas arba betonas patamsėja, tai liudija apie paviršiaus drėgnumą. Tokiu atveju betono dažyti negalima.
Reikia turėti omenyje, kad betono drėgnumą reikia nustatyti planuojamomis lietų grindų temperatūros ir drėgmės sąlygomis. Pavyzdžiui, atliekant bandymus šildomose patalpose (esant padidintai temperatūrai ir sumažintai oro drėgmei), galima nustatyti drėgmę betone, tuo tarpu nesant šildymo (esant žemesnei temperatūrai ir didesnei oro drėgmei) bandymų metu gali būti nenustatyta perteklinė drėgmė betone dėl žemo vandens garų slėgio.
Paviršius turi būti mechaniškai tvirtas ir nesideformuoti, veikiant mechaninėms apkrovoms iki 25 MPa (250 kg/cm2). Betono atsparumas turi būti ne mažiau 2 N/mm2 (matuojant trūkimo metodu).
Dažomo betono sudėtyje negalima būti keitiklių priedų, turinčių neigiamos įtakos dažymo kokybei. Nežinomos sudėties betonuojamiems paviršiams, o taip pat naudojant anksčiau nepatikrintus keitiklius-priedus, reikia atlikti lakavimo - dažymo testą nedideliame plote, ir nustatyti sukibimą bei kitus lakavimo - dažymo kokybės rodiklius.
Ruošiant betoninius paviršius, eksploatuojamus didelių temperatūros pokyčių sąlygomis, būtina įrengti taip vadinamas „temperatūrines siūles“, neleidžiančias dangai suskilinėti. Vienas iš „temperatūrinių siūlių“ įrengimo variantų parodytas 1 pav.
Naujo betono paruošimas
Naujo betono paviršiai turi kietėti ne mažiau kaip 28 paras, prieš juos lakuojant arba dažant. Kai kuriais atvejais (žemesnė temperatūra, labai storas naujo betono pagrindas, dideli drėgmės svyravimai), reikia laukti iki 60 parų.
Reikia pašalinti kalkių pieną (pageidautina mechaniniu būdu): rotacine šlifavimo mašina, naudojant abrazyvines medžiagas, kurių grūdėtumo numeris 16 arba 36, arba smėliasrove, naudojant gamtinį smėlį arba kvarcą. Kartais naudojamas ėsdinimo rūgštimi būdas nerekomenduojamas dėl žemiau aprašytų priežasčių.
ėsdinimas rūgštimi
Naujo betono paviršiaus ėsdinimas rūgštimi efektyviai pašalina kalkių pieną. Tačiau po ėsdinimo rūgštimi būtina kruopščiai nuplauti betono paviršių vandeniu, o po to jį išdžiovinti. Kiti ėsdinimo rūgštimi trūkumai: galimas korozinis rūgšties poveikis plieno armatūrai ir kitoms plieninėms konstrukcijoms. Operatoriui būtina dėvėti apsaugos priemones. Jei vis dėlto buvo nuspręsta, naudoti druskos rūgštį 10÷15% koncentracijos. Rekomenduojama išeiga 0,5 litro/m2. Pašaliniai teršalai: įsitikinti, ar paviršius nesuteptas tepalais, bitumu ar dažais, tai šalinama mechaniniais būdais.
Senas betonas
„Senas betonas“ turi būti geros būklės, be atvirų įtrūkimų. Esami įtrūkimai ir skylės užglaistomi specialiais polimeriniais mišinių. Gilūs įtrūkimai turi būti „atidaryti“ kampiniu šlifavimo prietaisu. Nerekomenduojama naudoti cemento pagrindu glaisto mišinių.
Pašaliniai teršalai sename betone: degalų ir tepalų pėdsakus pašalinti garo su plovikliu srove ar karštu natrio hidroksido mišiniu; ypatingai sunku su riebalais, kai jie įsigėrė į betoną. Jei riebalai įsigėrė giliau - mechaninis užteršto betono sluoksnio pašalinimas yra patikimiausias sprendimas.
Mechaninis betono apdirbimas
Tinkamai atliktas betono poliravimas pagerina visas betono savybes. Mechaninis betono poliravimas naudoja įvairias abrazyvines priemones, sukietina paviršių ir užtikrina lygų, blizgų paviršių. Dažniausiai apdirbamas paviršius - betoninės grindys. Poliruotas paviršius blizga ir gerai atspindi šviesą, todėl tinkamas interjerui su šviesos atspindžiais. Gruodama pabrėžti, kad kietesnis betonas geriau poliruojasi, o itin minkštų paviršių poliravimas nėra rekomenduojamas.
Poliruotas betonas suteikia interjerui solidumo bei prabangos įspūdį, o grindims suteikia atsparumą taršai ir mechaniniam poveikiui. Mikro trūkumai ar įtrūkimai gali būti šalinami poliruojant ir naudojant tinkamus remonto mišinius. Atlikus poliravimą, paviršius gali būti papildomai apsaugotas specialiomis medžiagomis.
Betono šlifavimas ir apdirbamumo koncepcija
Betono apdirbamumas - pagrindinė sąvoka, nurodanti, kaip lengvai šviežiai sumaišytas betonas gali būti dedamas, sutvirtinamas ir užbaigiamas nepažeidžiant jo homogeniškumo. Apdirbamumas tiesiogiai veikia galutinį betono stiprumą, ilgaamžiškumą ir paviršiaus apdailą.
Veiksniai, turintys įtakos betono apdirbamumui: w/c santykis, agregatų dydis ir forma, priedai. Kietas užpildas pagerina apdirbamumą, o lygaus paviršiaus užpildai (natūralūs akmenys) palengvina šlifavimą. Priedai, tokie kaip plastifikatoriai, gali pagerinti apdirbamumą nepakenkdami stiprumui.
Betono mišinių kategorijos pagal tinkamumo lygį: Neapdorojamas betonas, Vidutinio apdirbimo betonas, Labai darbingas betonas. Šie rodikliai padeda parinkti tinkamą medžiagų bei darbų eigą konkrečioms statyboms.
Betono paviršių apdailos metodai
Betono paviršių apdirbimas apima įvairius metodus, kurie gali būti naudojami tiek naujam, tiek senam betonui. Šlifavimas ir poliravimas yra populiarių metodų grupė.
Šlifavimas gali būti drėgnas arba sausas. Drėgnas šlifavimas - naudinga patalpose, vanduo sumažina dulkių kiekį ir sumažina abrazyvo kaitimą. Sausas šlifavimas reikalauja daugiau laiko dėl dulkių gausos. Po šlifavimo dažnai impregnuojamas pagrindas impregnantu, kuris didina atsparumą.
Kietų užpildų liejami skiediniai naudojami kaip galutinis dėvimas sluoksnis didelių apkrovų grindims pagal DIN 1100. Danga atspari benzino, alyvų, tirpiklių, šalčio-šilumos ciklams bei ledo tirpikliams; yra nepralaidi vandeniui, neslidi ir elektrai izoliuoja. Instaliavimo metodai: „Šlapias ant šlapio“ arba „Šlapias ant sauso“. Dangos storis dažnai prasideda nuo 10 mm, priklausomai nuo eksploatacijos.
Pagal DIN EN 13 318 tokios dangos klasifikuojamos pagal atsparumą dilimui. Dangos pasirinkimas - priklauso nuo spalvų ir atsparumo lygio. Vienas iš didžiausių privalumų - sukuriamas visiškai naujas apsauginis sluoksnis ant betoninio pagrindo paviršiaus, kuris yra nepralaidus ir atsparus aplinkos poveikiui. Tačiau trūkumų yra, nes minimalus dangos storis yra 10 mm ir reikia cementinio skiedinių pompos su automatiniu vandens dozavimu.
Kaip poliruoti betonines grindis 3 žingsniais - trumpas vaizdo įrašas. Lietuvoje vis plačiau taikomi surenkamojo betono gaminiai su specialiais paviršiaus reikalavimais pastatų fasadų ar interjero įrengimui. Standartas „LST 2015. Surenkamieji betoniniai gaminiai. Paviršiaus išvaizdos charakteristikos ir jų tikrinimo metodai“ taikomas paviršiaus kokybei įvertinti.
How to Pour & Finish Concrete (Hi Resolution)
Dažymo ir spalvų technikos
Poliruotame betone dažnai naudojami spalvinimo metodai: dažai (epoksidiniai dažai) arba „tonavimas“ - spalva įsigeria į betoną, o paviršius poliruojamas jau dažytas. Spalvų įgaunamas atspalvis priklauso nuo betono struktūros ir tekstūros. Marmuro efektas dažomas švelnia poliravimo technika. Tokia sistema išlaiko natūralią betono tekstūrą, bet suteikia papildomą estetinę išvaizdą.
Poliruotų betoninių grindų pritaikymas interjerui yra universalus: jos tinka tiek šildomoms grindims, tiek modernioms erdėms. Betoninės grindys turi būti atsparios dėvėjimuisi, o nedideli įtrūkimai ar ploštelės gali būti palyginti suremonti su specialiais mišinių spalvomis. Ilgainiui poliruotų grindų savybės gerėja, ypač kai naudojamas kietas betonas.
Betono šlifavimo praktika
Betono šlifavimas iki akmenukų (Terazza tipo) suteikia pilką, tolygų ir natūralų išvaizdą. Šios dangos yra idealiai tinkamos industrinėms grindims, kur reikia didelio atsparumo dėvėjimuisi ir atsparumo aplinkos poveikiui. Sprendimai plačiai pritaikomi pramoniniuose objektuose, kur grindys atlaiko dideles apkrovas ir intensyvų judėjimą.
- Paruošimas - paviršiaus švarinimas, drėgnos ar sausos šlifavimo procedūros.
- Šlifavimas - grubus iki smulkaus grūdėjimo spiralėje.
- Poliravimas ir impregnacija - užbaigimo stadija, atsparumo didinimas.