Grindų betonavimo įmonės dažnai susiduria su jungiamosiomis ir temperatūrinėmis siūlėmis, kurių sandarinimas yra sunki techninė problema. Dauguma naudojamų sandarinimo priemonių neatlaiko didelių mechaninių apkrovų. Labai dažnai neatlaiko net garantinio laikotarpio. Dažniausiai tokioms siūlėms sandarinti naudojami poliuretaniniai sandarikliai ir tai sukelia problemas. Jų deformacijos koeficientai nepakankami, todėl laikui bėgant ir esant dideliai mechaninei apkrovai jie trūkinėja, siūlės atsiveria ir sandariklis iškrenta, ištrupa. Otos gamintojas siūlo naudoti silikoninį specialiai pramoninių grindų siūlėms sukurtą sandariklį Ottoseal S34.
„Ottoseal S34“ grindų siūlių silikonas pasižymi labai geru cheminiu atsparumu. Jis yra atsparus karščiui iki 265 laipsnių ir yra ypač elastingas, todėl atlaiko dideles apkrovas. Esant grindims iš natūralaus akmens, kad nesusidarytų panašios į riebalus dėmės, siūloma naudoti Ottoseal S70 arba Ottoseal S140 sandariklius. Dėl natūralaus akmens struktūros, akmens poros nėra uždaros, todėl paprastas sandariklis jas užpildo ir susidaro dėmės.
Siūlės hermetiko storis “t“ turi būti 0,8 - 1,0 siūlės pločio “b“. Esant betoniniam / akmeniniam, dengtam plokštėmis, dirbtiniu arba natūraliu akmeniu, užlietam (betonu, asfaltu) paviršiui, pvz. klojinio elementų kraštai turi būti apsaugoti nuo pažeidimų. Pavyzdžiui, darant betoninio ar akmeninio paviršiaus nuožulas. Taip pat galima naudoti apsauginius kampus, ypač kai siūlės plotis didesnis, ar daug važinėjama sunkiu transportu su kietais ratais (pvz.). Siūlės plotis turi būti ne didesnis kaip 20 mm. Siūlės gylis turi būti toks, kad sandariklis ir užpildanti medžiaga būtų panaudojami atitinkamai sandariklio gamintojo instrukcijoms.
Jungiamieji paviršiai turi būti pakankamai tvirti, kieti ir atlaikantys apkrovas, o taip pat švarūs ir neapdirbti (pvz.: nedažyti, nelakuoti, neimpregnuoti), kad nebūtų įtakojami sandariklio sukibimas ir kietėjimas. Siūlininkas turi prašyti raštiškos instrukcijos ar / ir išsiaiškinti kokiais atvejais siūlės kraštus reikia papildomai apdirbti. Pažeidžiamas siūlės vietas dengiantis gruntas turi būti pakankamai lygus ir sukietėjęs. Porėtas užsandarintas paviršius (pvz. betonas) turi būti pakankamai atsparus įtrūkimams.
Draudžiama leisti drėgmei patekti į statybinę medžiagą: dar Vitruvijus savo kūrinyje „De Architectura Libri Decem“ aprašė natūralių aliejų naudojimą, siekiant padaryti skiedinį nepralaidų vandeniui. Šiandien šią funkciją atlieka modernios apsauginės medžiagos, kurių veiksmingumą ir ilgaamžiškumą užtikrina aukštos kokybės veikliosios ir rišamosios medžiagos.
Dengiamosios medžiagos ir impregnantai sudaro apsauginį sluoksnį, atliekantį skirtingas funkcijas. Be apsaugos nuo kenksmingų medžiagų, pvz., druskos arba CO₂ įsiskverbimo į betoną ir su tuo susijusio drėgmės balanso reguliavimo bei padidėjusios elektrinės varžos, taip pat gali padidėti fizikinis pasipriešinimas. Be to, atsiranda galimybė naudoti standžią arba lanksčią įtrūkimų dangą bei didžiulė dizaino įvairovė su patikrintomis paviršiaus apsaugos sistemomis nuo OS 1 iki OS 5a.
Hidroizoliacinis impregnavimas vandeniui atspariam paviršiui sukurti. Poros ne užpildomos, bet tik padengiamos. Aukštos kokybės impregnavimas ir standus arba įtrūkimus padengiantis Remmers produkto sluoksnis padidina apsaugą nuo drėgmės įsiskverbimo, CO² ir plieną veikiančių druskų patekimo į betono krašto zoną. Betoninės grindys - tai ilgaamžis ir praktiškas sprendimas tiek vidaus patalpose, tiek lauke, neturintis alternatyvų.
Visa kokybiškų grindų esmė slypi tame, kaip jos išbetonuotos: kaip parinkta betono sudėtis, kaip paruoštas pagrindas, kaip betonas liejamas, tankinamas, kietinamas, kaip įrengtos deformacinės ir temperatūrinės siūlės, kaip apdorotas paviršius ir t.t.
Pramoninių grindų projektavimas ir kokybės užtikrinimas
Pramoninių grindų betonavimo svarba ir ypatumai: Ne veltui sakoma, kad velnias slypi detalėse. Tai galioja visiems statybos darbams, o ypač grindų betonavimui. Apie tai rašomos disertacijos ir rengiamos technologijos. Todėl svarbu kreiptis į specialistus, kurie turi didelę patirtį, yra įsigilinę į savo darbą ir jį išmano. Pasirinkus profesionalus, turinčius moderniausią betonavimo įrangą, galima pasiekti nepriekaištingą kokybę.
Pasirinkus betono sudėtį ir užpildus atsakingai, galima užtikrinti ilgaamžes pramoninių grindų charakteristikas. Betoninių grindų kokybę lemia keturi tarpusavyje susiję veiksniai: Projekto techninis - technologinis lygis, optimali betono sudėtis, laikymasis technologinių procesų, kietėjimo sąlygų užtikrinimas ir eksploatavimo sąlygų laikymasis. Projektui būtina įtraukti galimybę koreguoti sudėtis dėl medžiagų tiekimo ar kritinių sąlygų pokyčių.
Betono komponentai ir poreikiai
Betonas yra pagrindinė pramoninių grindų medžiaga ir nuo jo kokybės bei sudėties priklauso rezultatas. Pagrindinės betono sudedamosios dalys: cementas, smėlio-žvyro užpildai, vanduo ir įvairūs priedai. Betono mišinys įgauna reikiamas savybes hidratacijos proceso metu. Betono gamyba reglamentuojama LST EN 206-1:2002 standarto. Grindų betonui naudojami cementiniai mišiniai, klasifikuojami pagal stiprumą, užpildus, atsparumą šalčiui, dilimui ir kt. Minimalus grindims reikalingas betono stiprumas dažnai prasideda nuo C20/25 ir didesnės klasės, priklausomai nuo apkrovų.
Sandarių grindinių sistemų kokybę daug lemia užpildai ir priedai. Užpildai klasifikuojami pagal medžiagas ir frakcijas; dažniausiai naudojami smėlis ir žvyras. Priedai - plastifikatoriai, superplastikliai, orą siurbiantys priedai, stabilizatoriai, lėtikliai, putokšliai ir kt. Tinkamas priedų pasirinkimas ir dozavimas lemia šviežio betono darnią savybę, stiprumą ir atsparumą.
Specialistai pabrėžia, kad transportuojant betono mišinius su plastifikatoriais ir superplastikliais, reikia tiksliai skaičiuoti laiką ir dozuoti medžiagas vietoje. Tad pramoninių grindų projektavimas ir įgyvendinimas - sudėtingas, vienu metu reikalaujantis techninio išmanymo darbas.
Fibro armavimas betono grindims
Dažnai vietoje metalinės armavimo naudojama fibra: plieninė ar plastikinė fibra. Ji padeda pasiekti geresnį įtempio pasiskirstymą, sumažina įtrūkimus ir pagerina smūgio atsparumą. Dažniausiai naudojamos plieninės ir polipropileninės fibrų pluoštų rūšys. Fibros kiekis ir tipas nustatomi projekte pagal grindų paskirtį ir apkrovas.
Pagrindo paruošimas ir izoliacijos svarba
Betoninių grindų kokybė priklauso nuo pagrindo paruošimo. Jeigu grindys įrengiamos ant grunto, būtina ištirti grunto sudėtį. Jei yra senas pagrindas, atliekamas detalaus pagrindo ištyrimas. Išlyginamasis smulkaus smėlio sluoksnis dažnai siekia 3-5 cm. Užpilo tipas turi būti nurodytas projekte. Jei gruntas silpnas - papildomas sutankinimas ar pagrindo stiprinimas užpilu.
Grindims ant grunto taip pat dažnai diegiama hidroizoliacinė plėvelė, kurios perdengimai turi būti uždengti. Armatūros karkasas gali būti įrengtas didesnės apkrovos vietose. Dažniausiai naudojamos 150x150 mm skersmens armatūros grindys, o kai kuriais atvejais - 2-3 tinklai.
Grindų betonavimo technologija: nuo planavimo iki įvertinimo
Grindų betonavimas yra atsakingas etapas, kurio sėkmė priklauso nuo pasiruošimo. Betono mišinis transportuojamas iš betono gamybos cechų; kai kuriais atvejais įmaišomi kietėjimą lėtinančios medžiagos. Patalpose dažnai naudojamas C20/25 ar C25/30 betonas, lauke - C30/37. Svarbu, kad pilamas betonas būtų virš ribos, iki kur numatytas sukietėjęs paviršius. Supilęs betonas lyginamas, vibruojamas, sutankinamas, o kai daromas antras sluoksnis - tik iki pirmojo sluoksnio rišimosi pradžios.
Pagrindo paruošimo darbai, hidroizoliacija, armavimas, betonavimas, tankinimas, užtrynimas, glaistymas - kiekviename etape yra technologinių detalių, žinomų tik profesionalams. Betonui išlaikyti sirguliuojančias sąlygas - būtina sukurti deformacines siūles. Siūlės pjovimas atliekamas specialiu pjovimo disku, siekiant ½-¼ sluoksnio storio įpjovą.
Rinkoje siūlomos ir dailių dangų sprendimai: TEKNOFLOOR grupės dangos pasižymi atsparumu chemijai ir mechaninėms apkrovoms; jų įrengimas reikalauja kruopštumo rengiant gruntą, teisingai mišant medžiagas ir laikantis gamintojo instrukcijų. Dangos gali būti montuojamos “šlapias ant šlapio” arba “šlapias ant sauso” metodais, priklausomai nuo pagrindo sąlygų.
Taip pat populiarios impregnavimo technologijos, skirtos hidroizoliacijai ir paviršiaus uždarymui. Pabarstų taikymas (mineraliniai ar su metaliniais priedais) suteikia grindims papildomą atsparumą ir atramą, ypač kai jos yra atliekamos lauke ar laikomos sunkiai eksploatuojamose zonose.
Geopolimerų injekcijos - plataus naudojimo metodas betoninių grindų pakėlimui ir stabilizavimui. Slab Lifting leidžia maksimaliai greitai atstatyti grindų plokštes, išvengiant ilgesnių prastovų. Injekcijos atliekamos per skyles ir užpildomos geopolimerais, kurie sustiprina gruntą ir formuoja naują sluoksnį, leidžiantį pakelti grindis.
Šaldymo ir sandėliavimo patalpose keliami aukšti šilumos izoliacijos reikalavimai. Esant šaldymo sąlygoms, injekcijos sumažina šilumos nuostolius ir pagerina izolaciją. Atvirų betono paviršių sprendimai dažnai naudoja impregnantus, kurie uždaro poras, sumažina vandens įsiskverbimą ir apsaugo nuo dėmių.
Techniniai riešutai ir praktiški patarimai
- Siūlių plotis neturi viršyti 20 mm.
- Siūlių gylis turi užtikrinti sandariklio ir užpildų veikimą pagal gamintojo instrukcijas.
- Jungiamieji paviršiai turi būti švarūs, kieti ir nepažeisti rėmai ar danga.
- Prieš sandarinimą reikalinga raštiška instrukcija ir išsiaiškinimas dėl kraštų papildomo apdirbimo.
Apibendrinant: kokybiškų grindų dizainas ir priežiūra
Betono grindų kokybė nėra tik betono klasė ar siūlių sandarinimas. Ji apima projektavimą, tiksliai parinktą betoną, tinkamą viršutinio sluoksnio storį, teisingą siūlių išdėstymą, armavimo sprendimus ir teisingą paviršiaus apdorojimą. Ilgalaikei kokybei svarbus bendradarbiavimas su projektuotojais ir betono gamintojais, didelė projektavimo patirtis bei moderniausių įrangos naudimas.
tags: #betoniniu #grindu #padengimas #atspariais