Bosnijos ir Hercogovinos sostinėje vykę Europos dizainerių madų šou atskleidė 20 išskirtiniausių Europos dizainerių darbų, tarp kurių - lietuvės GERDĄ LIUDVINAVIČIŪTĖS CELSIUS 273 kurtų betoninių papuošalų kolekcijos įkvėptos pasaulio brutalizmo architektūros. Parodos Tokijuje, Paryžiuje, Milane ir kituose miestuose, vardiniai papuošalai Popiežiaus delegacijai, Lietuvos dizaino apdovanojimas ir kolaboracija su MO muziejumi - tai vos keli atsispindėjimai, kurie įprasmina jos kūrybos kelią.
Celcius 273 - tai meninis vardas, o ne prekinis ženklas, kurio šūkis telpa į miesto architektūrą delnuose. Kauno tarpukario architektūros įkvėpta kolekcija „The concrete city | Kaunas“ atsirado 2018 metais ir nuo tada keliauja po pasaulį, atskleisdama ryšį tarp betoninės architektūros ir juvelyrikos mažose, intuityviai dėvimos formos detalėse. Vienas iš svarbiausių šio projekto tikslų - supažindinti žiūrovą su Kauno tarpukario architektūra per papuošalus ir pasidalinti miesto detalėmis, kurios tampa prisiminimais ir asmenine patirtimi.
Kelionė nuo Kauno iki Tokijo: kaip gimsta betoninių papuošalų koncepcija
Pasakojimas prasideda nuo atsakymo į klausimą: kaip pasirinktas betoną kaip pagrindinį medžiagos? „Pradėjau 2016 metais, nestudijavau juvelyrikos. Labai organiškai mano gyvenime tai atsirado, tiesiog, vieną dieną, garaže pabandžiau maišyti betoną, gal tada aš visai nesuvokiau, kad ta forma bus papuošalai.“ Ši pradžia įvedė į architektūriškos betono juvelyrikos kelią, kuriame kiekviena forma turi istoriją ir atspindi miestų audinį.
Kauno tarpukario architektūra tapo pagrindiniu įkvėpimu: „Kaune yra labai daug įdomių vietų ir pasirodo, kad žmonės to nežino. Papuošalai yra dar viena forma, kaip tu gali pažinti Kauną.“ Tačiau kolekcija su Japonijos Metabolizmu parodė platesnį dialogą tarp kultūrų: „Turėjau atstovauti Lietuvą Japonijoje „Designart“ festivalyje, kur dalyvauja dizaineriai iš viso pasaulio. Ir tada man kilo idėja reikia paieškoti sąsajų.“
Kūriniai kaip miestas: išgrynintos formos ir įspūdingi detalės
Gerdos kūryboje cementas nėra tik statybinė medžiaga - tai laikmena, kuri fiksuoja miesto istorijas. Parodoje „Naujasis betono miestas. Nuo Kauno iki Tokijo“ galima rasti septynias detales, kurias per papuošalus galima nešioti: „Kolekcijoje „The concrete city | Kaunas“ atrasti galima net septynių objektų detales, o patys papuošalai sukurti iš… betono. Detalės į papuošalus perkeltos pačios įvairiausios, išskirtiniai Prisikėlimo bazilikos langų kvadratėliai, Centrinio pašto langus puošiantys tautinės juostos motyvai, Pelėdų kalno tvoras puošiantys pelėdžiukai, M. K. Čiurlionio rizalitas ir kiti.“
Japonijos kolekcijos dalys - Nakagin bokšto papuošalas - pasakoja apie bendrąją sąsają tarp Kauno ir Tokijo architektūrų, kuriai pritarė daugybė įvykių, o kūrybinis procesas atskleidžia, kaip įtemptos priešpriešos gali virsti į gilią integraciją tarp skirtingų architektūrinių srovių.
Kūrybos procesas: kaip gimsta patvarūs papuošalai iš cemento
G. Liudvinavičiūtė remiasi ilgesniu keliu į gimstamąjį etapą: „Pradėjau savo pirmąjį papuošalą - Monolog - iš cemento, po pusės metų atradau formulę, kaip pagaminti tvirtą papuošalą.“ Ji pabrėžia, kad cemento atliekos ne tik dekoruoja, bet ir pasakoja miestų istorijas. Kiekvienas papuošalas reikalauja šlifavimo, apdirbimo ir kruopštumo: „Nuo pradžios iki galo, kiekvienas papuošalas turi būti tinkamai išgrįstas ir išbaigtas.“
Svarbu akcentuoti, kad cementas gali būti ir trapus: „Paradoksalu, nors cementas atrodo tvirta medžiaga, tačiau jis gali lengvai dužti.“ Tačiau su tinkama technologija ir patikrintais metodais galima kurti patvarias, išskirtines formas, kurios išliks ilgesniam laikui.
Kaip parodos įtikina visuomenę: įvertinimai, kvietimai ir ateities planai
Parodoje pristatyti darbai sulaukė tarptautinio dėmesio: „Vietinėje spaudoje skambėjo Lietuvos ir dizainerės vardai. Nacionalinė televizija paruošė reportažą apie CELSIUS 273 kuriamus papuošalus.“ Tačiau pati kūrėja pripažįsta: sėkmė Sarajeve ją nustebino: „Tikėjausi atvykti į mažą, nelabai reikšmingą renginį, tačiau patekau į tai, apie ką Bosnijoje ir Hercegovinoje kalbėjo visi.“
Ji atskleidžia, kad Sarajevo mados savaitė buvo proga improvizuoti ir sukurti kažką išskirtinio: „Vienas darbas - segė iš tekstilės ir betono, kuri dabar eksponuojama Modernaus meno muziejuje.“ Ateities planuose - naujos kolekcijos pristatymas, tarptautinė ekspozicija Varšuvoje ir Amsterdamo mados savaitėse, o taip pat bendradarbiavimas su MO muziejumi.
Ką verta pamatyti parodoje ir kur ją aplankyti
Paroda „Naujasis betono miestas. Nuo Kauno iki Tokijo“ vyks Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje nuo vasario 27 d. iki kovo 29 d. Lankymas nemokamas, o eksponatai kviečia žiūrovą pamatyti, kaip betoniniai papuošalai susilieja su architektūros siluetais ir miesto istorija. Kolekcija „The concrete city | Kaunas“ taip pat rodo, kaip papuošalai gali būti iššūkio forma - ne tik mados ar dizaino, bet ir istorijos akimirkų įrankiai.
G. Liudvinavičiūtė pasakoja, kad kiekvienas pastatas turi savo dvasę, o papuošalai - tai kelias į tai ją pažinti. Lietuvoje kūrėja pasitelkė architektinius motyvus ir simbolius, kuriuos galima nešioti kaip asmeninius prisiminimus ir kaip atminties tiltelį tarp praeities ir dabarties.
Įtrauktos detalės iš parodos ir jos įtaka žiūrovams
Parodoje galima pamatyti ir iš Lietuvos architektūros atkurtas detales, tokias kaip prisikėlimo bazilikos langų kvadratėliai, Centrinio pašto langų tautos motyvai, Pelėdų kalno tvorų figūrėlės bei kitų svarbių objektų motyvai. Tokios detales kūrėja nugludina į papuošalus, kad kiekviena detalė pasakotų dalelę Kauno ir Lietuvos istorijos.
Pasibaigus parodai, keli darbai gali tapti nuolatinių muziejų kūrinių dalimi, o Gerda atskleidžia, kad jos tikslas - suderinti meninį ir architektūrinį požiūrį, kur papuošalai tampa miestų istorijų nešėjais.
tags: #betoniniai #papuosalai #celsius