Keliams tiesti naudojama keletas pagrindinių įvairios betono dangos technologijų: ištisai armuoto betono, sujungtų armuoto betono plokščių, sujungtų betono plokščių. Pastaroji technologija Europoje taikoma daugeliu atvejų - įrengiant tokio tipo dangą betonas klojamas specialiais klotuvais. Betonas jau klojimo metu sutankinamas iki optimalaus tankio, taip pat skersine klojimui kryptimi kas 4-6 metrus įrengiami metaliniai įdėklai. Betonui sustingus, jų vietoje įrengiamos deformacinės siūlės. Išilginės siūlės tarp dviejų lygiagrečių eismo juostų armuojamos plonesne armatūra ir didesniu žingsniu. Deformacinių siūlių įrengimas užtikrina kontroliuojamą betono temperatūros plėtimąsi ir susitraukimą.
Be pagrindinių trijų betono dangos technologijų, taikomos ir kitos, tokios kaip valciniais volais tankinamo betono danga, gamykloje pagamintų betono plokščių danga, vadinamoji baltoji danga - tai remonto sprendinys, kai sąlygiškai plonas (7-16 centimetrų storio) betono dangos sluoksnis įrengiamas ant suirusios (degradavusios) asfalto dangos konstrukcijos.
Vertinant cemento gamybos procesą ir jo metu į aplinką išmetamo CO2 kiekį, betono danga nėra ekologiškai pranašesnė už asfalto dangą. Tačiau eksploatuojama betono danga pasižymi ne tik mažesniu taršos poveikiu, bet ir kenksmingų azoto oksidų (NOx) absorbcija. Automobiliai, važiuodami betono danga, sukelia didesnį triukšmą - siekiant sumažinti jį dangai reikia suteikti tam tikrą tekstūrą. Jeigu betono danga suprojektuota tinkamai (t. y. betono dangos technologija, dangos storis, mišinio sudėtis, deformacinių siūlių išdėstymas ir kt. atitinka paskirtį), Lietuvos klimato sąlygomis ji gali būti eksploatuojama efektyviai. Pavyzdžiui, JAV Minesotos valstijoje, kur temperatūra vasaros metu panaši į Lietuvos, o žiemą nukrinta net žemiau nei 40°C, betono danga puikiai atlieka savo funkciją. Tačiau didelis iššūkis yra deformacinių siūlių apsauga nuo vandens, druskų, šalčio, užšalimo ir atšilimo ciklų poveikio. Bitumo mastika, įprastai naudojama siūlėms taisyti, ilgainiui praranda elastingumą, tuomet į siūles patekusios kietosios dalelės trukdo betonui funkcionuoti: pasireiškia dangos iškilnojimų, betono erozija ir kitų pažaidų.
Betoninės kelio plokštės yra labai gera alternatyva asfalto dangai, jeigu reikia sukurti patikimą ir tvirtą kelią per mažą laiko tarpą. Betoninės kelio arba kitaip vadinamos aerodrominės plokštės yra vienas iš populiariausių pasirinkimų surenkant ir konstruojant laikinus arba pastovius kelius, pravažiavimus, sandėlius. Šios plokštės neretai naudojamos ir transporto infrastruktūros kūrimui, sunkiojo transporto terminalams ir kitoms instaliacijoms. Atrodo, kad betonas yra tiesiog… betonas. Tačiau statybų realybė kitokia - skirtingos jo klasės veikia tarsi automobiliai skirtingiems keliams: vieni sukurti lengvoms apkrovoms, kiti - sudėtingoms, treti - ekstremalioms sąlygoms. Įsivaizduokite betoną kaip universalų statybinį „įrankį“, kuris gali būti ir itin tvirtas, ir elastingas, ir atsparus aplinkos poveikiui - priklausomai nuo to, kaip jis pagamintas.
Betono stipris žymimas klasėmis, pvz., C20/25, C25/30. Tai kaip rinktis tarp skirtingų atraminių sijų: silpnesnės tinka lengvoms konstrukcijoms, o stiprioji klasė reikalinga, kai kalbame apie pamatus ar perdangas. Plastiškumas lemia, kaip lengvai betonas pasiekia sudėtingas ertmes ir ar paviršius bus vientisas. Kai pirmą kartą susiduriate su betono klasėmis, jos gali atrodyti kaip paslaptingas kodas: C16/20, C20/25, C25/30, C30/37… Tačiau iš tikrųjų tai labai logiška sistema, kuri veikia tarsi įrankių dėžė. Kiekviena klasė - tai skirtingas „įrankis“, turintis savo aiškią paskirtį. Vienas betonas skirtas lengvoms konstrukcijoms, kitas - pamatams, trečias - tiltams ir didžiulėms apkrovoms. Ne vienas statytojas yra patyręs, kaip pasirinkus netinkamą betoną pamatams, vėliau prireikia brangių taisymų.
Pamatai - tai viso pastato stuburas. Betoninės grindys patiria nuolatinę apkrovą: žingsnius, baldų svorį, šilumos įrangą. Todėl rekomenduojamos klasės nuo C20/25. Tiek asfaltas, tiek betoninės grindinio trinkelės naudojamos kelių, stovėjimo aikštelių, namų, gatvių, kiemų, dviračių/pėsčiųjų takų, uostų ir kitų objektų klojimui. Vis tik, svarstant, kuri danga trinkelės ar asfaltas yra geresnė ir kurią geriau pasirinkti, laimi betoninės trinkelės.
KAINA. Vienas svariausių argumentų - dangos kaina. Betoninės trinkelės būna įvairaus aukščio (5-15 cm), asfalto storis taip pat priklauso nuo projektuojamo objekto apkrovų. EKOLOGIJA. Grindinio trinkelės gaminamos iš natūralių medžiagų, tokių kaip smėlis, cementas, įvairių frakcijų skaldos, granitinės atsijos, o asfalto sudėtyje yra aplinkai kenksmingų šalutinių naftos produktų. Neseniai patiestas arba sušlapęs asfaltas skleidžia specifinį kvapą. Sumanus betono gaminių, kaip statybinės medžiagos panaudojimas, gali sumažinti pagrindinius poveikius gamtai, kurie prisideda prie klimato kaitos. Trinkelių danga taip pat gali būti perdirbta ir panaudota kaip naujų gaminių dalis.
EISMO SRAUTO ATLAIKYMAS. Trinkelių danga geriau atlaiko automobilių srautus, todėl yra išvengiama dažno asfalto trūkumo - provėžų. Trinkelių danga kai kurių miestų, pavyzdžiui, Ventspilio, gatvėse yra visiškai įprastas reiškinys. Trinkelių dangai taip pat sukurti papildomi produktai leidžiantys dangą apsaugoti nuo judesio. MAŽESNI DANGOS REMONTO KAŠTAI. Remontuojant trinkelių dangą, užtenka defektuotą trinkelę ar trinkelių plotą pakeisti naujomis. Renkantis betoninių grindinio trinkelių dangą yra didesnė raštų, spalvų, formų pasirinkimo galimybė. Pasirinkus tinkamą gaminį galima ne tik sutvarkyti savo takus, kelius, bet ir pabrėžti aplinkos grožį. Trinkelių gamintojų asortimente yra visi reikalingi betono gaminiai: nuo įvairiausių formų vejos, kelio bortelių iki šaligatvio, ažūrinių plytelių, trinkelių.
DIDŽESNIS PATVARUMAS. Asfalto dangoje atsiranda plyšių, ji suskyla, pradeda byrėti. Dažniausiai kelių dangos asfaltbetonis funkcionuoja trumpiau nei numatyta. GERESNIS ŠVIESOS ATSPINDĖJIMAS. Betono gaminiai atspindi nuo 33 iki 50 proc. daugiau šviesos nei asfaltas. MAŽESNIS KARŠČIO EFEKTAS. Betoniniai gaminiai, tarp jų ir grindinio trinkelės, turi saulės spindulius atspindinį paviršių, todėl sumažina miesto gatvių karščio efektą. Šviesesnė trinkelių spalva turi didesnę saulės atspindėjimo galią - albedą, todėl atmosferos temperatūra gali būti mažesnė net iki 15%. Be to, esant dideliems karščiams, asfalto danga minkštėja ir taškinės apkrovos palieka įspaudus. SAUGESNIS VAŽIAVIMAS. KLOJIMAS. Kelyje ar automobilių stovėjimo aikštelėje paklojus asfalto dangą, eismo ar automobilių stovėjimą žyminčias linijas reikia braižyti papildomai. Klojant grindinio trinkeles, į dominuojančios spalvos grindinį galima nesudėtingai įvesti kitą spalvą - taip bus sukuriami reikalingi juostų ar automobilių stovėjimo vietų atribojimai. Betoninių gaminių savybės: ypatingas ilgaamžiškumas, tvirtumas, didelis šviesos atspindėjimas, prieinama kaina ir kt. padaro šiuos gaminius daug patrauklesnius už tradicinį dangos klojimo būdą asfaltu. Tad, galimai jau atsakėme į klausimą kuri danga yra geresnė ir kokie kiekvieno pasirinkimo privalumai. Trinkelės ar asfaltas?
Betoninių grindų trinkelės pasižymi tvirtumu, žema kaina, lengvu klojimu ir išrinkimu, aukštu atsparumu statinėms ir dinaminėms apkrovoms. Vienos plokštės leidžiama apkrova yra net 70 t/m2. Betoninės kelio plokštės yra populiarios sprendžiant laikinuosius arba pastovius kelius, pravažiavimus, sandėlius bei kaip alternatyva asfaltui įstatomoje infrastruktūroje. Kelio plokštės pasižymi dideliu patvarumu ir geba užtikrinti saugų ir ilgalaikį eismo organizavimą. Turint omenyje klimato pokyčius ir ilgalaikes eksploatacines sąlygas, betoninės dangos pasirinkimas gali būti racionalus tiek ekonominiu, tiek ekologiniu požiūriu.