Rąstinių namų statybai naudojamos tradicinės medžiagos - rąstai ar gateriu išpjauti vienalyčiai tašai. Tokios namų konstrukcijos reikalauja aukštos darbuotojų kvalifikacijos, o didelis namo konstrukcijos nusėdimas gali tapti svarbia problema. Nedžiovintų rąstų drėgnumas dažnai būna apie 30 % ir daugiau, o džiovojant sienos gali nusėsti iki 15 cm vienam aukštui. Dėl šių priežasčių apdailos darbai dažnai atidedami mažiausiai metams.
Nedidelėmis problemomis atsikerta šiuolaikinė medinių namų gamybos technologija, kurioje bandoma išvengti minėtų trūkumų. Pagal šią technologiją paprastas rąstas yra tik žaliava klijuotai medienai gaminti, kuri vėliau vėl tampa gyvenamojo namo rąstu. Klijuota mediena plačiai naudojama dėl jos akivaizdžių privalumų, lyginant su paprastąja mediena: aukšta paviršiaus kokybė, statybos greitis, konstrukcijos stabilumas, didesnis stiprumas, šilumos izoliacija ir apdaila.
Klijuotos tašų privalumai ir jų įtaka šiluminei vertinimai
Prieš klijuojant iš medienos šakų ir defektų išlyginimas, ruošiniai parenkami ir derinami pagal spalvą ir tekstūrą. Surenkant namo konstrukciją klijuoti tašai labai glaudžiai susijungia, todėl plyšiai lengvai užpildomi, o sienos natūraliai tampa šiltesnės dėl mažesnės plyšių ir trūkimų tikimybės. Klijuota sluoksninė mediena - tai obliuota džiovinta mediena, padengta klijų pagrindu, kuris neleidžia vandeniui prasiskverbti į medienos plaušą, todėl jis išsipučia tik labai nedideliais mastais. Džiovinama mediena išlaiko savo formą ir matmenis, todėl konstrukcijų stabilumas padidėja bei pasiekiamas ilgesnis tarnavimo laikas.
Medienos drėgmė nustatoma pagal laikymo sąlygas. Po metų laikymo sandėlyje, kur visiškai nepatenka krituliai, medis išdžiūsta vidutiniškai iki 21 %. Norėdami sumažinti drėgmės procentą iki minimumo, pasitelkiamas sausas ir karštas apdorojimas: angaruose su plieninėmis sienomis ir stogu vasaros karštyje temperatūra siekia +55 °C, o žiemą sandėlyje palaikoma padidinta temperatūra. Ant tarpiklių dedamos lentos ir sijos, o susidariusiuose plyšiuose vaikšto oras. Silikagelis gali būti naudojamas drėgmei sugerti; sandėlis po vėdinimo sandariai uždaromas.
Drėgmė, džiovinama ir jos įtaka tankiui
Neapdorotoje medienoje yra 24-45 % drėgmės. Ji džiovinamas nuo pjovimo momento iki subalansuotos (natūralios) drėgmės būsenos. Šviežia mediena, pavyzdžiui, maumedis, turi apie 830 kg/m³ tankį. Naturalus drėgnis spygliuočiams, tokiems kaip eglė ir kedras, 19-23 % daro tankį apie 500 kg/m³. Po kameros džiovinimo tas pats kubinis metras lentos pašviesėja ir savitasis tankis sumažėja iki apie 450 kg/m³. Kaitos, džiovinimo laikas ir susidarytų klijų likučių skaičius keičia masa ir matmenis, todėl jas reikia skaičiuoti pagal tikslų tūrių ir dalių kontekstą.
Kalbant apie kubinį svorį, šviežiai pjautos medienos tankis viršija 830 kg/m³, o džiovintos medienos bandymai rodo, kad suvartojant daugiau klijų gali būti papildomai pridėta svorio. Pavyzdžiui, 1 m³ beržo strypo, kai jame yra 30 kg klijų, išdžiovinus iki 20 %, gali būti apie 620 kg/m³. Skaičiavimai reikalauja konvertuoti visus dydžius į metrus ir kubinius dydžius, kad būtų galima tiksliai įvertinti kubinio metra produkcijos skaičių ir užteko transporto resursams planuoti.
Kubinis svoris, tankiai ir medienos rūšys Lietuvoje
Šviežiai pjautos medienos tankis maumedžiui siekia apie 830 kg/m³, eglė ir kedras (natūrali drėgmė) apie 500 kg/m³, o po kameros džiovinimo - apie 450 kg/m³. Beržo strypas (po džiovinimo iki 20 %) apie 620 kg/m³. Pušies medienos tankis Lietuvoje dažnai siekia apie 490-520 kg/m³, eglė - apie 430-470 kg/m³. Maumedis - kiečiausia Europos spygliuotis su tankiu apie 590-680 kg/m³. Ąžuolas siekia 670-760 kg/m³, o Jankos kietumas apie 6000 N. Uosis pasižymi tankiu apie 630-700 kg/m³ ir gražiu pluošto raštu. Juodalksnis apie 490-530 kg/m³, o liepa - dar minkštesnė. Natūraliai drėgmei atsparios rūšys: maumedis, tikas ir kedras. Su apsauginiu apdorojimu lauke gerai tarnauja impregnuota pušis bei termo mediena. Pušis kietesnė, sakotesnė ir tamsesnė, geriau atlaiko drėgmę ir tinka lauko konstrukcijoms; eglė lengvesnė, šviesesnė, mažiau sakota, todėl geriau izoliuoja šilumą.
Medienos klasifikavimas ir taikymas
Medieną skirstoma į tris pagrindines grupes: spygliuočių, kietųjų lapuočių ir minkštųjų lapuočių. Spygliuočiai (pušis, eglė, maumedis) pasižymi mažesniu tankiu, greitesniu augimu ir palankia kaina. Minkštieji lapuočiai (beržas, alksnis, liepa) užima atskirą nišą. Kalibruota C24 mediena, atitinkanti EN 14081 reikalavimus, dažnai naudojama konstrukcijų darbams. Ąžuolo mediena laikoma klasikiniu pasirinkimu dėl kietumo ir tvarumo, o uosis ir bukas pasižymi unikalia pluošto tekstūra ir dideliu kietumu. Maumedžio mediena dominuoja terasinių lentų, fasadų ir lauko baldų segmente dėl aukšto tankio ir atsparumo drėgmei. Dėl drėgmės atsparumo ir natūralaus atsparumo veiksnių kai kurios rūšys gali būti impregnuotos arba termiškai modifikuotos, taip pat naudojamos lauko konstrukcijoms.
Lietuvos rinkoje dominuoja šios medienos rūšys su skirtingu tankiu ir savybėmis: pušis, eglė, maumedis, ąžuolas, uosis, bukas, beržas, alksnis, liepa, tikas, kedras, mahoganė. Pušies mediena pasižymi tankiu apie 490-520 kg/m³ ir Jankos kietumu apie 1990 N; eglė - apie 430-470 kg/m³, o maumedis laikomas kiečiausiu spygliuotuoju medienos variantu. Ąžuolo mediena - tankis 670-760 kg/m³, Jankos kietumas apie 6000 N. Uosis - apie 630-700 kg/m³, beržas - apie 620-670 kg/m³, juodalksnis - apie 490-530 kg/m³. Tikas - apie 630-720 kg/m³, kedras - taip pat žinomas dėl atsparumo drėgmei. Natūralioms drėgmei atsparioms rūšims priskiriama maumedis, tikas ir kedras. Su apsauginiu apdorojimu lauke tinkama impregnuota pušis bei termo mediena.
- Pušis - populiariausia Lietuvoje dėl prieinamumo ir universalumo.
- Eglė - lengvesnė, geresnės šilumos izoliacijos savybės.
- Maumedis - kiečiausia spygliuotųjų, dažnai naudojama terasoms ir fasadams.
- Ąžuolas - aukštos klasės baldų, grindų ir durų pasirinkimas dėl kietumo ir estetikos.
- Uosis ir bukas - tarp lapuočių, pasižymi pluošto tekstūra ir kietumu.
Turėtumėte pasirinkti medienos rūšį priklausomai nuo paskirties, apkrovos, aplinkos sąlygų bei biudžeto. Svarbu pradėti nuo patikimos žaliavos, o „Medžio turas“ komanda padės išsirinkti optimalų sprendimą. Susisiekite telefonu +370 637 54567 arba apsilankykite pardavimo aikštelėje Užupio g.
Kaip naikinti medienos kenkėjus - kinivarpas?
Santrauka: ką svarbu žinoti apie bazinį medienos tankį
Laikantis naujausių technologijų, klijuota mediena suteikia didesnį konstrukcijų stabilumą, mažesnį nusėdimą bei aukštesnę šilumos izoliaciją. Vidutinė drėgmė ir džiovinimo procesai turi įtakos kubiniam svoriui ir galutinei statinių efektyvumui. Rinkoje dominuoja pušis, eglė, maumedis, ąžuolas ir kitos rūšys, kurios skirtingai prisideda prie kainos, ilgaamžiškumo ir estetinių savybių. Galutinis pasirinkimas turi būti pagrįstas paskirtimi, mechaninėmis apkrovomis ir biudžetu.