Nuo įtraukimo į TSRS 1940 m. Baltijos šalių gyventojai buvo priversti gyventi Komunistų partijos diktatūros sąlygomis - minties ir žodžio laisvė nebuvo garantuota. 1986 m. Tarybų Sąjungos Komunistų partija pradėjo vykdyti atvirumo politiką aplinkosaugos ir stalinizmo nusikaltimų klausimais. Kūrėsi visuomeninės organizacijos, kurios savo nuomonę ir nepasitenkinimą tuometine situacija reiškė vis atviriau. Baltijos kelias - didžiausia ir svarbiausia akcija, išreiškianti Baltijos šalių nepriklausomybės atgavimo siekius, tačiau ji nebuvo pirmoji.
1989 m. rugpjūčio 23 d. 19.00 val. apie du milijonai Baltijos šalių gyventojų susikibo rankomis, sudarydami žmonių grandinę nuo Talino per Rygą iki Vilniaus. Baltijos kelią organizavo Baltijos šalių nacionaliniai judėjimai: „Rahvarinne“ Estijoje, Latvijos liaudies frontas ir „Sąjūdis“ Lietuvoje. Pasak žinių agentūros „Reuters“, akcija subūrė 700 000 žmonių Estijoje, 500 000 Latvijoje ir 1 000 000 Lietuvoje. Remiantis TASS pateikta TSRS oficialia informacija, akcijoje dalyvavo 300 000 Estijos ir 500 000 Lietuvos gyventojų, duomenų apie dalyvių skaičių Latvijoje TASS neskelbė. Dalyvių skaičius skirtinguose šaltiniuose svyravo, tačiau bendras vaizdas - milžiniškas žmonių susibūrimas - išliko įsimintinas. Berlyne, Leningrade, Maskvoje, Melburne, Stokholme, Tbilisyje, Toronte ir kitur pasaulyje vyko solidarumo mitingai Baltijos keliui palaikyti.
Kokios aplinkybės lėmė Baltijos kelią?
Nuo įsitraukimo į TSRS 1940 m. Baltijos šalių gyventojai buvo priversti gyventi Komunistų partijos diktatūros sąlygomis - minties ir žodžio laisvė nebuvo garantuota. 1986 m. Tarybų Sąjungos Komunistų partija pradėjo vykdyti atvirumo politiką aplinkosaugos ir stalinizmo nusikaltimų klausimais. Baltijos kelias išaugo iš ankstesnių minėjimų: 1986 m. birželio 14 d. Rygoje prie Laisvės paminklo buvo minima 1941 m. trėmimų aukų atminimo diena. Paskui buvę Baltijos šalių politiniai kaliniai susitarė dėl bendros atminimo akcijos rugpjūčio 23 d. visose trijose šalyse. 1987 m. rugpjūčio 23 d. vyko mitingai Vilniuje, Rygoje ir Taline - keli tūkstančiai žmonių. 1988 m. rugpjūčio 23 d. atminimo akcijos vyko jau vadovaujant nacionaliniams judėjimams ir subūrė dešimtis tūkstančių žmonių. Didžiausias pasiekimas buvo tas, kad TSRS nusileido bendram Baltijos šalių gyventojų protestui ir pripažino praeities nusikaltimus.
Baltijos kelias taip pat paviešino visų trijų valstybių bendrą kovą tarptautinėje arenoje. Jis tapo vienu iš svarbiausių istorinių įvykių Baltijos valstybių istorijoje - neprievartinio pasipriešinimo keliu kovoje už Nepriklausomybę. Įsimintinas momentas: 620 km ilgio gyvoji grandinė, sujungusi Vilnių, Ryga ir Taliną, o jos pabaiga praėjusiesiems laikams - simbolinis referendumų žygis ir įsipareigojimas kurti nepriklausomą gyvenimą.
Baltijos kelio pradžia ir organizavimas
Paskatą „Baltijos keliui“ davė idėja susieti Estijos, Latvijos ir Lietuvos potencialų pasipriešinimą ankstesnėms totalitarinių režimų pasekmėms. Estijos Liaudies fronto nariai pasiūlė bendrą radijo laidą, sukurti vieną renginio emblemą, išleisti plakatus, ženkliuką ir sukurti dainą. Vėliau Baltijos Tarybos posėdyje Pernu nutarta sujungti Estijos, Latvijos ir Lietuvos valstybes gyvąja grandine - Baltijos keliu, kurio planavimas prasidėjo liepos 25 d. Prasidėjo koordinaciniai darbai, kuriuose dalyvavo Sąjūdžio representantai ir regioniniai koordinatoriai. Buvo išskirtos trys atkarpos: Vilnius-Ukmergė, Ukmergė-Panevėžys ir Panevėžys-Latvijos siena, ir paskirti koordinatoriai su atitinkamomis atsakomybėmis.
Baltijos kelias buvo laikomas ne tik politine akcija, bet ir solidarumo išraiška su kitų šalių gyventojais. Apie konkrečius dalyvių skaičius gyvoje grandinėje išliko įvairių šaltinių interpretacijos: Reuters, TASS ir psichologiniai įvertinimai. Šiuo laikotarpiu buvo organizuojami ir papildomi akcijų dalyvių pridėjimai, įskaitant regionų bendruomenių, mokyklų ir religinių organizacijų atstovus. Ir nors Baltijos kelias prasidėjo kaip protestuojanti akcija, laikui bėgant jis tapo simboliniu žingsniu link nepriklausomybės atkūrimo.
Pasekmės ir reikšmė
Didžiausias Baltijos kelio pasiekimas buvo tai, kad TSRS nusileido bendram Baltijos šalių gyventojų protestui, pripažindama praeities nusikaltimus. TSRS pripažino Molotovo-Ribentropo paktą egzistavus ir paskelbė jį negaliojančiu. Šios akcijos tarptautinis poveikis padėjo paskatinti Baltijos šalių nepriklausomybės siekį bei įtvirtino demokratinių judėjimų svarbą regionalioje ir tarptautinėje arenoje. Baltijos kelias parodė, kad tikėjimas demokratinėmis idėjomis ir žmonių vienybė gali būti galingas politinis veiksnys, vedantis prie nepriklausomybės atkūrimo.
Po Baltijos kelio Baltijos Asamblėjos metu 1990 m. gruodžio 1 d. buvo pareikšta Baltijos šalių tikslas - atkurti savo Nepriklausomybę. Taip pat buvo paskelbta Baltijos tautų teisių deklaracija ir įsitikinimas, kad „TSRS vyriausybė dar šiais metais pasmerks 1939-1940 metų politiką, įvertins slaptojo protokolo neteisėtumą, ir duomenys bus pateikti tarptautinei bendruomenei.“ 1990 m. kovo 11 d. buvo padėtas solidus kelias į laisvę, o Baltijos kelias įtvirtino tęstinį įsipareigojimą bei solidarumą tarp trijų šalių gyventojų.
Baltijos kelio istorijos dvasia šiandien
Baltijos kelias išliko miesto ir kaimo bendruomenių suvienijimo simboliu, o jo memorialinės nuorodos ir prisiminimai nuolatos primena atsparumo jos regioniniu mastu reikšmę. Lietuvos laisvės lygos, Sąjūdžio iniciatyvos ir Baltijos valstybių nacionaliniai judėjimai parodė, kiek galingas gali būti taikus, bet ryžtingas pasipriešinimas. Ši istorija skatina suvokti demokratijos svarbą ir pareigą saugoti laisves, kurios buvo pasiektos per daug kraujo ir pastangų.