Užpustytas traukinys atsidaro kaip simbolinis pradinis taškas, kurio teritorija yra gyvuojanti lietuvių grožinė literatūra, ypač novelių žanras. Gyvuos lietuvių grožinė literatūra, gyvuos ir novelės žanras. Vertinga knyga - tai novelių rinkinys, kuriame B. moters gyvenimą, jos vienatvę ir buitį kartais gali perteikti šiek tiek maišant realybę ir įsivaizdavimą. Visas rinkinys - vien apie moterų pasaulį būtų netikslinga, nes B. slypi ir kitose personažų situacijose, kurios kartais atrodo nereikšmingos, tačiau jas veda į platesnį žmogaus gyvenimo paveikslą.
Ribotose ir sunkią realybę charakterizuojančiose profesinėse pareigose atsiskleidžia kultūros jėgos, kurios stumia žmogų laužyti teisingo ir idilinio pasaulio vaizdinį. Kultūra smarkiai luošino žmonių likimus, formavo santykius ir akivaizdų „meilės badą“ kūrė B. Juknaitė savo kūriniuose Stiklo šalis bei Išsiduosi (pavadinimai, kurie kelia papildomą svarstymo kelią) parodo, kaip socialinė aplinka neatsiejama nuo individualių likimų.
Tiksliau kalbant, B. socialinei aplinkai nėra vienintelė svarbi tema. Taip pat svarbi tautos tremtimi pažymėta atmintis, kuri transformuojama į literatūrinę kalbą ir kurią skaitytojas gali patirti kartu su atmintimi. Kitoje knygos vietoje keliauja tremtiniai į Sibirą, ir ši tema atgaivina tiek istorinį laikotarpį, tiek asmeninį likimą, kai keliaujama kartu su likimu. Pasaulis, šalia kaimynų ir artimųjų, išlieka svarbus, nes joje vaizduojami vaikai, išgyvenantys, mylintys gyvenimą.
Problemos siekia pagrindinį leitmotivą - mirtį. Išauginusiai moteriai jos likimas tampa kasdieniu egzistencijos iššūkiu. Tačiau „priėjimas“ prie šio likimo vis kitaip subtilus: kokį sniego rutulį gali sukurti žmogaus pasirinkimai, kokios širdies žaizdos ir kaip tai įtakoja tolesnius įvykius. Svarbiausia - žmogaus likimas, padiktuotas realybės impulso, kuris regimi tiek per įvykių žaismę, tiek per vidinį troškimą gyventi.
Nors atrodo, kad B. padegimai, prievartavimai, vagystės ir t. t. yra tik paviršutiniški įvykiai, iš tiesų jie įveda egzistencines jėgas, kurios formuoja personažų tarpusavio santykius ir jų likimus. Tokia kūrinių dinamika sukuria gilų jautrumą moterų pasaulio vaizdui, bet kartu atveria platesnį žmonių bendro gyvenimo paveikslą, kuriame santykiai, laikinas pasisėdimas ir svajonės susiduria su realybe.
- Moters gyvenimas ir vienatve - vaizduojama subtiliai, bet be galo įtaigiai, parodoma, kaip buitinis kasdienis gyvenimas gali tapti kūrybine jėga.
- Socialinė aplinka - kultūros ir istorijos kontekstas, kuris veikia likimus, riboja ir skatina pasirinkimus.
- Tautoji atmintis - tremties tema, kuri praturtina pasakojimus ir suteikia platesnį patyrimą.
- Egzistencinės problemos - mirtis kaip leitmotyvas, kaip žmogaus sugebėjimas gyventi ir mylėti vis dar priešingybėms.
- Veikėjų tarpusavio santykiai - santykiai, kurie vystosi, trikdo, žaizdoja ir kartais veda į atsiskyrimą arba išlaisvėjimą.
Šią temą iliustruoja ir tolimesni kūrinio posūkiai, kurie atskleidžia, kad B. kūrinių leitmotyvas yra mirtis, bet kartu - meilė ir ryšiai su artimaisiais, su kaimynais, su vaikais. Pasaulis yra svarbus, nes tik per jį galima pamatyti skausmą ir prašviesėjimą. Galiausiai priemonių įvairovė - nuo asmeniško eksperimento iki kelių kartų panaudojamų atsišakų - sujungia šiuos vaizdus į vientisą meno kryptį.
Novelių rinkinys pateikia įvairiapusius scenarijus, kuriuose įvykių srautams padažo tikroji žmogaus prigimtis. Kiekvienas maištas prieš gyvenimą ar prisiminimų alinančios traumos gija yra įtvirtintas literatūros kalboje, kurioje žodis kartais atlieka svarbesnį vaidmenį už įvykį. Tokiu būdu B. Vilimaitė sukuria ne tik realaus gyvenimo atspindį, bet ir metaforišką, masėse įsikomponuojančią kalbą apie žmogaus paslaptis, vienišumą ir būtinybę mylėti.
tags: #b #vilimaites #vinilines #ploksteles #vikipedija