Dauguma pašnekovų, su kuriais tenka kalbėtis apie pastatus medinėmis konstrukcijomis, vadovaujasi stereotipais ir įsivaizduoja ne modernų daugiaaukštį statinį, kur įrengtos šiuolaikiškos apsaugos nuo gaisro inžinerinės sistemos, bet žemaaukštį rąstinį namuką arba dar blogiau - apleistą Šnipiškių medinuką. Panašiais stereotipais remiamasi ir kalbant apie pastatų saugumą - dalis žmonių netiki, kad apanglėjimo sluoksnis gali tarnauti kaip apsauga.
Degumo klasė apibrėžiama kaip medžiagos ar gaminio sudėtis, ji turi įtakos liepsnos plitimui ir dūmų susidarymui. Atsparumas ugniai parodo, ar konstrukcija gali atlaikyti apkrovas įvykus gaisrui ir kiek laiko. Pavyzdžiui, plieno ir betono konstrukcijos nedega, pagal degumo klasę abi yra A klasės, bet jų gebėjimas atlaikyti apkrovas gaisro sąlygomis, t. y. atsparumas ugniai, stipriai skiriasi. Plienas, be papildomų apsaugos priemonių, po 5-10 min. įvertinama pagal liepsnojančių dalelių ir (arba) dalelių susidarymą - d0, d1, d2.
Švedijos statybos reglamente yra vienas esminis skirtumas, kuris leidžia projektuoti iš medžio, - laikančiosioms konstrukcijoms nekeliami reikalavimai degumo klasei, tik atsparumo ugniai. Bet šioje šalyje daugiau nei 3 aukštų pastatams fasadų apdailai galima naudoti tik nedegias, t. y. A2-s1,d0 degumo klasės medžiagas. Nuo 3 iki 8 aukštų pastatams apdailai iš lauko galima naudoti žemesnės degumo klasės medžiagas (medį) tik tuo atveju, jei fasadui atlikti specialūs bandymai arba pastate numatyta stacionari gaisro gesinimo sistema.
Skandinavijos ir Baltijos šalių reglamentų palyginimas
Toliau lyginant statybos techninius reglamentus, Danijoje ilgą laiką laikančiosios pastatų virš 4 aukštų konstrukcijos privalėjo būti nedegios - A2-s1, d0 degumo klasės ir atlaikyti gaisro poveikį iki 60 minučių. Suomijoje konstrukcijos turėjo būti arba nedegios, arba konstrukcijos iš medžio turėjo būti padengtos nedegiais elementais, kurie garantuotų iki 30 min. apsaugą nuo gaisro poveikio, o pačių konstrukcijų atsparumas ugniai - 60-120 minučių. Tik neseniai situacija pradėjo keistis ir atsirado įvairių išlygų, kai galima numatyti žemesnės degumo klasės medžiagas. Mūsų kaimyninėje Latvijoje medinės konstrukcijos nuo 2015 m. įmanomos tik ribotai pastatų paskirčiai (viešbučiams, gyvenamiesiems ir administracinės paskirties) su sąlyga, kad pastato aukštis iki 18 metrų ir jame numatyta vadinamoji sprinklerinė gaisro gesinimo sistema.
Kalbant apie fasadų apdailą, Danijoje turi būti užtikrinta ne žemesnė kaip B-s1,d0 degumo klasė (ką užtikrina impregnuotas medis), o D-s2,d2 degumo klasės produktai gali būti numatyti tik fasadų elementams arba visam paviršiui, bet su sąlyga, kad bus ribojamas liepsnos plitimas fasado paviršiumi. Norvegijoje fasadų degumo klasė turi būti bent B-s3,d0. III laipsnio - paprastai 1-2 aukštų ir nedidelio ploto pastatai. Taip pat tokiuose pastatuose stipriai ribojamas žmonių skaičius, reikalaujama užtikrinti didesnį vandens kiekį gaisrams gesinti, draudžiami tam tikri sprendimai, pavyzdžiui, visuomeniniuose pastatuose negalimi atviri vidiniai laiptai. Trumpalaikio apgyvendinimo pastatai šiandien visai negali būti projektuojami III atsparumo ugniai laipsnio.
II laipsnio - paprastai iki 4 aukštų, leidžiamas didesnis žmonių skaičius, pastato plotas taip pat galimas didesnis nei III atsparumo ugniai pastatams. I laipsnio - didelio ploto ir paprastai aukštesni nei 4 aukštų pastatai. Atstumas iki kaimyninių pastatų gali sudaryti 6-8 metrus. Žmonių skaičius pastate beveik neribojamas. Svarbu žinoti! Pastatai, kurių grindų altitudė yra didesnė nei 26,5 m, Lietuvoje negali būti projektuojami medinėmis konstrukcijomis arba šioms konstrukcijoms turi būti parinkta apsaugos elementų sistema, užtikrinanti A2-s3, d2 degumo klasę. Iki 8 aukštų pastato laikančiosioms konstrukcijoms gali būti taikoma B-s3, d2 degumo klasė, ką užtikrina antipirenais impregnuotas medis, bet pastato gaisro apkrovos kategorija turi būti 3 (iki 600 MJ/m2).
Lietuvos kontekstas ir ateities perspektyvos
Mūsų šalies architektai, statytojai ir inžinieriai suprasdami, kad statybos iš medinių konstrukcijų yra ateitis, vis labiau įsidrąsina ir stengiasi priimti medinių pastatų iššūkius. „Turime puikią bendruomenę, kuri projektuoja Skandinavijos ir Lietuvos rinkai, yra susidūrusi su medinių konstrukcijų specifika, todėl tokie specialistai galėtų daug ką išgryninti. Pasak specialistės, domėjimasis ir gilėjimasis į projektavimą iš medinių konstrukcijų šiuo metu jai daugiau yra kaip pomėgis: „Susidaro įspūdis, kad ši sritis Lietuvoje neištyrinėta, atrodytų, lyg sąmoningai vengiama medinių konstrukcijų. Negana to, projektuotojų bendruomenėje paskleista daug klaidinančios informacijos. Todėl tolesni planai būtų susiję su informacijos sklaida, kad statyba iš medinių konstrukcijų Lietuvoje yra įmanoma, reikia tik tikėti savo idėja ir turėti kantrybės.
Per pastaruosius metus teko prisidėti tik prie kelių pastatų iš medinių konstrukcijų projektavimo. Derinimai su ekspertais vyko sunkiai, vis jautėsi abejonės ir nepasitikėjimas. Mediniai pastatai vis labiau populiarėja - pastaraisiais metais pastatyta daug nuostabių ir tvarių medinių daugiabučių namų, bibliotekų ir mokyklų. Laikui bėgant kito mediniams pastatams keliami reikalavimai, įskaitant gaisrinę saugą.
Priešgaisrinės medienos dangos: kaip jos veikia?
Čia pateikiami atsakymai į daugumą dažnai užduodamų klausimų apie medienos apsaugą nuo ugnies ir priešgaisrines dangas, skirtas medienai dengti pramoniniu būdu. Domeitės priešgaisrinėmis medienos dangomis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir sužinosite visas mūsų naujienas.
Kokiems mediniams paviršiams reikalinga apsauga nuo ugnies? Kaip statybinę medžiagą medieną galima naudoti ir nepadengus jos priešgaisrine danga, tačiau, priklausomai nuo vietos ir kliento reikalavimų, tokia dangą galėtų padidinti pastato saugumą. Tokia papildoma medienos apsauga leidžia ją naudoti plačiau, pvz., šių kategorijų pastatams: mokykloms, vaikų darželiams ir globos bei rūpybos įstaigoms, sandėliavimo patalpoms, individualiems, blokuotiesiems ir daugiabučiams namams, biurams, viešbučiams, bibliotekoms, priestatams ir papildomiems aukštams, kurių karkasas yra medinis.
Kuo naudinga priešgaisrinė danga? Priešgaisrinė danga lėtina medienos užsidegimą ir liepsnos plitimą, be to, degant ja padengtai medienai susidaro mažiau dūmų nei degant neapdorotai medienai. Kilus gaisrui tai užtikrina papildomo brangaus laiko, kurio reikia pastate esantiems žmonėms evakuotis, o pagalbos tarnyboms - juos pasiekti, be to, sumažėja pavojus apsinuodyti dūmais.
Kompanijos „Tikkurila“ priešgaisrinės dangos atitinka degumo klasę B-s1, d0. Ką tai reiškia? B-s1, d0 yra aukščiausia galima medienos degumo klasė. Statybinės medžiagos skirstomos į klases pagal EN 13501-1. Dūmų susidarymo spartos klasės yra s1, s2 ir s3, o liepsnojančių lašų - d0, d1 ir d2. A1 = nedegiosios medžiagos, A2 = be viso degimo, B = nestipriai deginasi, C-D-E-F - intensyvumas, o F - nekontroliuojamas degimas. Dūmų spartą ir liepsnos lašų klasės suardomos, kai reikia. Šaltinis - Suomijos statybos taisyklių kodeksas E1.
Ar galima naudoti priešgaisrines dangas visų rūšių mediniams paviršiams? Jei norite priešgaisrinę dangą naudoti retesnių rūšių medienai, kreipkitės į „Tikkurila“ specialistą el. Paštu. Kokių spalvų yra priešgaisrinė danga „Fontefire WF“? Tai šviesiai pilka.
Ar priešgaisriniu laku „Fontefire WF Clear“ galima dengti gruntuotą ar dažytą paviršių? Ne. Lakas turi būti dengiamas ant grynos medienos be jokio grunto, kad atitiktų B-s1, d0 degumo klasę. Lako spalva - skaidri balta. Visos priešgaisrinės dangos yra skirtos dengti grynai medienai. Jei bus padengtas gruntuotas ar dažytas paviršius, priešgaisrinės savybės gali susilpnėti.
Ar priešgaisriniam lakui galima spalvinti? Negalima. Tik skaidrus nespalvintas lakas atitinka reikiamą degumo klasę. Ar galima spalvinti viršutinio sluoksnio laką „Akvilac WF 10“? Kol kas negalima, bet atliekami bandymai. Ar priešgaisrines dangas galima dengti bet kokiais dažais? Negalima. Gali būti tik specifiniai variantai, kurie išlieka degumo klasės reikalavimai: priešgaisrinė vidaus danga „Fontefire WF“, priešgaisrinis vidaus lakas „Fontefire WF Clear“, chemikalams atsparus viršutinio sluoksnio lakas „Akvilac WF 10“ arba specialūs viršutiniai sluoksniai atitinkamoms paviršiaus situacijoms.
Ar priešgaisrines dangas būtina padengti viršutinio sluoksnio dažais ar laku? Jei paviršius turi būti atsparus dilimui - taip. Mediniams interjero paviršiams, kurie nėra mechaniniam poveikiui atsparūs - pakanka vien priešgaisrinio lako.
Kaip reikia dengti medinius paviršius priešgaisrinėmis dangomis? Priešgaisrinės dangos „Fontefire WF“ skirtos naudoti pramoniniu būdu. Dengimas vyksta vakuuminiu būdu, purkštuvu ar plokštumine čiurkšle, o mažus plotelius galima dengti teptuku ar voleliu. Tik pramoninės dažyklos turi galiojančius sertifikatus. Jei konstrukcijoje yra oro tarpas, ar dailylentes ar medienos plokštės galima dengti priešgaisriniu laku „Fontefire WF Clear“? Negalima. Turite pasitaryti su gaisrinės saugos specialistu.
Ar priešgaisrinės dangos palankios aplinkai? „Tikkurila“ dangose nėra pavojingų sudedamųjų dalių, jos vandeninės ir išmeta mažiau LOD, todėl palankios aplinkai. Dangos dengiamas tik pramoniniu procesu, kas užtikrina dar mažesnę LOD emisiją statybvietėje.
Praktiniai įžvalgos ir ateities vizija
Mediniai pastatai vis labiau populiarėja - statyta daug nuostabių ir tvarių medinių daugiabučių namų, bibliotekų ir mokyklų. Laikui bėgant kito reikalavimai gaisrine sauga. Statytojai ir projektantai dirba su informacijos sklaida, kad medinių pastatų statyba Lietuvoje yra įmanoma, reikia tik tikėti savo idėja ir turėti kantrybės. Turime puikią specialistų bendruomenę, kuri projektuoja Skandinavijos ir Lietuvos rinkai, o jų patirtis padeda išgryninti metodus ir sprendimus.
Remiantis reglamentais, Lietuvoje 8 aukštų pastatų laikančiosioms konstrukcijoms gali būti taikoma B-s3, d2 degumo klasė, kai naudojamas antipirenais impregnuotas medis ir kai pastato gaisro apkrovos kategorija siekia 3 (iki 600 MJ/m2). Tokie standartai leidžia kurti saugius, tvarius medinius pastatus ir plėsti jų panaudojimą įvairiose funkcijose - nuo gyvenamųjų namų iki viešųjų pastatų.
Trumpai tariant, medinių konstrukcijų plėtra priklauso nuo nuoseklių standartų laikymosi, inžinerinių sprendimų ir vieningos informacijos sklaidos tarp architektų, statybininkų ir statybos priežiūros institucijų. Toks požiūris suteikia pasitikėjimą ne tik dėl ekologinės tvarumo perspektyvos, bet ir dėl konstrukcijų atsparumo ugniai bei saugos užtikrinimo gyventojams.
Dažniausiai užduodamų klausimų santrauka
- Kokios spalvos yra priešgaisrinė danga „Fontefire WF“? - Šviesiai pilkai.
- Ar galima spalvinti priešgaisrinį laką „Fontefire WF Clear“? - Ne, tik skaidrus lakas.
- Ar galima dengti priešgaisrines dangas bet kuriais dažais? - Ne, naudojami tik specialūs deriniai, kurie išlaiko degumo klasės reikalavimus.
- Ar priešgaisrine danga reikia viršutinio sluoksnio dažų? - Jei paviršius turi būti atsparus dilimui, taip; interjerams be mechaninio poveikio pakanka tik lako.