Laikant vienoj vietoj daug bičių šeimų sukuriamos ypatingos sąlygos, kurios labai skiriasi nuo tų, prie kurių bitės taikėsi tūkstančius metų. Natūraliomis sąlygomis niekada nebūna tokio bičių šeimų tankio, kaip bityne. Didelis avilių tankis ir vienodas išdėstymas trukdo grįžtančoms bitėms rasti savo avilius tarp daugelio kitų, vienodų išvaizda bei taip pat orientuotom lakom. Dar geriau bityne su tamsių rasių bitėmis pastatyti avilį su kitos rasės bitėmis, kurias lengva nuo kitų atskirti pagal spalvą.
Spalvų ir orientacijos įtaka
Dr.Barcherto duomenimis, gautais stebint paviljone laikomas klaidžiojančias bites per 19 val. 30 min. Bitės ypatingai klaidžioja per pagrindinį medunešį. Avilių dažymas skirtingomis spalvomis ženkliai sumažina bičių klaidžiojimą. Bet tankiai sustačius avilius, bitės lengvai sumaišo savo avilius su gretimais tos pat spalvos aviliais. Pvz., per didįjį medunešį 49% žymėtų bičių iš vieno geltono avilio grįžo į artimiausius žymėtus avilius. Prof. V.I.Poptev Tulos bitininkystės bandymų stotyje stebėjo itališkų bičių išsisklaidymą iš avilio, stovinčio bityno kampe. Svetimos bitės daugiau skrenda į stipresnių šeimų avilius, kur lakas sukasi daugiau bičių, kurios traukia iš lauko grįžtančias bites. Grįžtančios lauko bitės dažniau tupia į pirmose trijose avilių eilėse.
Spalvų panaudojimo praktika
Šie bandymai rodo, kad avilių spalva labai padeda bitėms orientuotis. Jis patvirtina, kad bitės tiksliai atpažįsta 4 spalvas: mėlyną, geltoną, baltą ir juodą. Tamsios spalvos avilius labiau įkaitina saulė, todėl pietiniuose rajonuose patariama dažyti šviesiom spalvom: šviesiai mėlyna, žydra, balt ir šviesiai geltona. Jei aviliai statomi grupėmis, vieną grupę sudarančiai avilių turi būti skirtingos spalvos.
Termoreguliacija ir mikroklimatas avilyje
Bitės pasižymi išskirtiniu gebėjimu palaikyti stabilią temperatūrą savo avilyje, nepaisant kintančių aplinkos sąlygų. Ši savybė vadinama socialine termoreguliacija ir yra gyvybiškai svarbi šeimos išlikimui, vystymuisi bei produktyvumui. Optimali temperatūra perų vystymuisi yra 33-36 °C. Lervos ir lėliukės itin jautrios temperatūros svyravimams. Žiemą bitės susiburia į kamuolį, centro temperatūra apie 15 °C, išorėje - žemesnė.
Ventiliacija ir šilumos išsaugojimas
Keturis pagrindinius iššūkius vasarą ir žiemą bitėms įtakoja mikroklimatas:
- vasaros ventiliacija: vandens naudojimas gaivinant orą;
- žiemą išlaikyti tinkamą šilumą per perų zonas (33-36 °C intervale);
- kūną ritinėjimas ir judėjimas per šiltą vidinį centrą;
- drėgmės reguliavimas, kad nesusidarytų kondensatas.
Tokie mechanizmai leidžia šeimai išgyventi žiemą, kai išorinės sąlygos smarkiai skiriasi. Svarbu užtikrinti tinkamą termoizoliaciją, ventiliaciją, dalinį šešėlį, vandens prieinamumą ir pakankamas maisto atsargas.
Avilių išdėstymas ir įranga
Papildomi aspektai, lemantys bičių klaidžiojimą ir antskrydžius, yra avilių išdėstymas: aviliai dažnai statomi eilėmis šachmatų tvarka kas 4-6 m, bet toks išdėstymas yra nepriimtinas dėl orientacijos sunkumų. Dažnai būtina jungti šeimas arba apgyvendinti dvi šeimas viename avilyje. Reikėtų įrengti keletą centrinių takų, jungiančių bityno namelį su pagrindinėmis avilių grupėmis, o keliukų iki kiekvieno avilio nėra būtina. Centriniai takai turėtų būti 1,5-2 m ilgio. Aviliai dažnai statomi ant kuolų, rastų ar akmenų, tačiau patogiau naudoti padėklus, panašius į žemas taburetes, pritaikytas pagal avilio dugną. Nuolatinis avilių mobilumas būtinas moderniose technologijose, nes kartais reikia sujungti šeimas arba apgyvendinti dvi šeimas viename avilyje.
Praktiški avilio konstrukcijos ypatumai
Jei planuojama statyti dadano tipo avilį, svarbu laikytis išmatavimų: dadano lizdas aukščio apie 30 cm, tarpas tarp rėmelių ir avilio sienelių 0,8 cm, išorės išmatavimai ir galinės sienelės storis. Patardama iškasti priekines ir galines sieneles, formuoti lizdą, įtempti laką ir įrengti prielakus. Svarbu, kad avilio stogo karkasas būtų didesnis už patį avilį 0,5-1 cm, užtikrinant lengvą užsidarymą dėl temperatūrų ar drėgmės pokyčių.
Viduje - vidinės lentelės, rėmelių išdėstymas, išpjaustomos išpjovos rėmeliams. Avilių apatinės dalies konstrukcijos tarpai turi atitikti 0,8 mm tarpus, o tarpai tarp korių akelių - 8-12 mm, kai bitės uždengia perus ar užakiuoja medų, jie sumažėja iki 6 mm. Jei reikia, avilių apšiltinimą galima įrengti su šilumos izoliacija - putomis arba natūraliais išorės paklotais.
Žieminių avilių apsauga ir ventiliacija
Žiemai būtina užtikrinti vėdinimą: oro tiekimas turi būti vienodas, o ventiliacija svarbi, kad iš avilio neišeitų drėgmė. Dauguma bitininkų žiemai palieka įėjimus reguliuojamus arba uždengtus tinklu. Putų polistirolo ar kitų dirbtinių izoliacinių medžiagų naudojimas turi būti subalansuotas su ventiliacijos poreikiu, kad susidarius kondensatui nebūtų ligų ar bitėms pakenkimo.
Šildomi aviliai ir pavasario aktyvumas
Šildomi aviliai naudoja įvairius šildymo sprendimus: šildymo plokštes arba kilpų elementus, kurie palaiko perų zonos temperatūrą apie +25 °C pavasarį, o žiemą laikotarpio metu - apie +15 °C centre. Nors šildymas padeda sparčiau atsigauti, būtina vengti per didelio įkaitimo (>32 °C), nes tai gali sumažinti gimdos kiaušialąsčių gamybą. Kai lauko temperatūra pakyla iki apie +20 °C, šildytuvai išjungiami, o bitės pati reguliuoja temperatūrą.
Įvairūs modifikavimai žiemojimo avilių paruošimo ypatybės
Aviliai skirtingo dizaino turi specifinių žiemojimo niuansų. Pavyzdžiui, Varre avilio atveju nereikia pašalinti medaus pertekliaus, o lizdą žiemai užpildo atitvaros. Ruta avilyje žiemojimas vyksta su papildomais sluoksniais ir diagramos principu, vėdinimas užtikrinamas per tarpą lubų lentjuostėse. Dviejų kūnų aviliuose pakopos, kuriose yra lizdas ir maitinimas, reguliuojamas priklausomai nuo šeimos vystymosi poreikių. Jei bitės yra neturtingos atsargų, rugpjūtį įdedamas tuščias korpusas su tiektuvu.
Bičių priežiūra žiemą
Žiemą bitininkas atvyksta tik retkarčiais - svarbiausia, kad aviliai būtų be trūkumų, ventiliuoti, o aviliuose esantys bitės liktų ramūs. Taip pat svarbu periodiškai patikrinti, ar netrūsta maisto atsargų ir ar nėra ventiliacijos įtrūkimų ar pelėms galinčių patekti į lizdus.
Įranga ir praktiški patarimai
Prieš pradedant avilį statyti ar atšiltinti, patartina išmatuoti detales iki mm tikslumo ir nepamiršti apie teisingą išorės ir vidaus sienelių šiltinimą. Ivairiuose šaltiniuose pateikiama įvairių šiltinimo medžiagų apžvalga: putų polistirolas, mineralinė vata, ekovata, medžio plaušo vata, pliokai ir kt. Svarbu pasirinkti medžiagą, atitinkančią vietos klimato sąlygas, bičių šeimos stiprumą ir bičių poreikius vandens bei maisto. Purškiamos birios vatos naudojimas leidžia užpildyti ertmes ir suformuoti vientisą šiltinimo sluoksnį, o vėdinimo deflektoriai apsaugo nuo vėjo.
Išvada
Avilių apsiltinimas ir tinkama ventiliacija yra būtini siekiant išvengti klaidžiojimo ir antskrydžių, užtikrinti gerą perų vystymąsi, o tuo pačiu sumažinti ligų plitimą ir didinti medaus derlių. Bityno išsidėstymas, medžių ir krūmų vieta, skirtingos spalvos avilių dažymas ir nuolatinė priežiūra lemia efektyvesnį bitininkavimą. Stebėjimai rodo, kad teisingai parinktos spalvos ir gerai suplanuotas avilių išdėstymas pagerina orientaciją ir padidina produktyvumą.
Avilių apžiūra pavasarį.
Duomenų įtraukimas ir praktiniai patarimai
Galima įtraukti lentelę su subalansuota žiemojimo medaus atsargų rekomendacijomis ir avilio išlaikymo parametrų pomėgiams, o taip pat pateikti konkrečius dydžių skaičiavimus Dadano tipo aviliui (43,5 cm ilgio rėmeliai, 63 cm ilgio lentelės, 60,3 cm šoninės sienelės, tarpai 0,8 cm ir t. t.).
tags: #aviliu #apsiltinimas #vata