Veiksmažodžių daryba, viena vertus, skiriasi nuo daiktavardžių ir būdvardžių keliais esminiais požymiais todėl, kad užima visiškai kitą gramatinės semantikos lauką nei vardažodžiai (modalumo ir aspektualumo); kita vertus, būdvardžio ir veiksmažodžio kategorinės reikšmės bendrumas (abu ypatybių pavadinimai) leidžia abu juos priešinti su daiktavardžiu. Veiksmažodis neturi ir II tipo paradigmacijos (dūrybos), ir tai suprantama - juk dūrinio darybos formantas yra galūnė, taigi, jei nėra paradigmacijos, negali būti ir šiuo būdu pasidaromų dūrinių.
Priesaginė veiksmažodžių daryba panaši į būdvardžių tuo, kad priesagų nedaug, o pačios priesagos daugiareikšmės. Vieninteliam veiksmažodžiui būdinga refleksyvacija - naujų žodžių darymas su sangrąžos dalelyte: duotis : duoti. Sangrąžos dalelytė gramatiškai labai sudėtinga: susijusi ir su rūšimi, ir su tranzityvumu, todėl naujų žodžių darymas yra tik viena iš sangrąžos funkcijų. Veiksmažodžių priesagoms būdinga eigos reikšmė (išskyrus akimirkos priesagas -elėti, -erėti).
Veiksmažodžių darybos ypatumai
Apie juos kalbama kartu todėl, kad kartais sunku atskirti, ar pamatinis žodis veiksmažodis, ar ištiktukas. Kartotinį veiksmą rodo įvardinti pavyzdžiai: krypuoti, mojuoti, sūpuoti, girgžduoti, plumpuoti, tabaluoti, vapalioti, snūduriuoti, šurmuliuoti, gargaliuoti, žaižaruoti. Daugeliu atvejų sunku nustatyti darybos pamatą. Savaiminio ir aktyvaus veiksmo veiksmažodžių poros kyla iš kokybinių būdvardžių: gerėti, gerinti: geras; saldėti, saldinti: saldus; liesėti, liesinti: liesas; storėti, storinti: storas; tvirtėti, tvirtinti: tvirtas.
Priežastinį veiksmo darybą kuria veiksmai, kurie sukelia atitinkamą savaiminį veiksmą, todėl susidaro priežastinio ir savaiminio veiksmo veiksmažodžių poros: gesinti daryti, kad gestų; gesti; kepinti - kepti; laipinti - lipti; lesinti - lesti; marinti - mirti; talpinti - tilpti. Priesagos -inti variantais laikomi parūpinamųjų veiksmažodžių priesagą -dinti ir mėgdžiojamųjų veiksmažodžių -linti, bet reikšmė ne visai sutinka: ausdinti - austi, siūdinti - siūti, statydinti - statyti, spausdinti - spausti reiškia pasirūpinti, kad kas kitų tau būtų daroma. Tačiau ši grupė apnykusi dėl to, kad reikšmė labai artima pamatinių žodžių reikšmei. Dabar dažnas sako siuvosi naują paltą, nors iš tikrųjų siūdinasi siuvykloje.
Priesagos fonetinis variantas -linti neturi jokios priežastinės reikšmės: dvoklinti „apsisnaudus eiti“, gauglinti „eiti dideliais žingsniais“, muklinti „negražiai, sunkiai mauti“, purzlinti „teršti, laistyti vandenį“. Tai stilistiškai žymėti šnekamosios kalbos žodžiai. Greta -inti, -linti yra ir menkinamosios reikšmės variantų: birbyti, dzieryti, pliurzyti, plumpyti, burblyti, čiurlyti, gargasyti, vepesyti.
Akimirkos veiksmą: bumbtelėti, barkštelėti, drėkstelėti, pykšterėti, pokšterėti, drėbtelėti, kryptelėti, žvilgterėti, sensterėti, žilstelėti. Visiems vediniams bendra įvykio veikslo reikšmė. Staigus trumpas veiksmas apimamas visas nuo pradžios iki galo. Mišriaisiais juos galima pavadinti ir reikšmės, ir formos požiūriu.
Pirmiausia į akis krinta priesaga, išlaikoma ne visuose pagrindiniuose kamienuose ir dar tai, kad didelę jų dalį galima nesunkiai susieti su atitinkamos šaknies veiksmažodžiais ir ištiktukais. Kaip matyti iš pavyzdžių tokių ne visuose pagrindiniuose veiksmažodžio kamienuose pasirodančių priesagų yra trys: -ėti, -yti, -oti. Veiksmažodžių, turinčių priesagas ne visuose pagrindiniuose kamienuose, lietuvių kalboje yra gana daug (tiksliai nesuskaičiuota).
Antra vertus, yra veiksmažodžių, išlaikančių priesagas visuose kamienuose, bet neturinčių pamatinių žodžių: akėti - akėja - akėjo, alinti - alina - alino, raginti - ragina - ragino, vadinti - vadina - vadino, bučiuoti - bučiuoja - bučiavo, ragauti - ragauja - ragavo ir kt. Priešdėlių yra dvejopų - dalelyčių kilmės be, te, tebe, ne, nebe, derančių su veiksmo trukme (tedaro, tebedaro, nedaro, nebedaro), ir prielinksninių, turinčių veiksmo ribojamąją galią. Jų yra dvylika: ap(api), at(ati), į, iš, nu, pa, par, per, pra, pri, su, už.
Veiksmažodžių šaknų junglumas su priešdėliais labai didelis. Pats veiksmažodis daugiareikšmis, tad priešdėlių vaidmuo kiekvienu atveju skirtingas. Praktinėje gramatikoje šios ypatybės dažnai rodo sudėtingą darybos mechanizmą. Aprašant priešdėlinius veiksmažodžius kaip visumą, galima juos suskirstyti į grupes pagal priešdėlius ir jų suteikiamas bendrąsias reikšmes. Tokie priešdėliniai veiksmažodžiai daromi iš rezultato siekiančio aktyvaus veiksmažodžio: padaryti - daryti; sulaužyti - laužyti; parašyti - rašyti; pašventinti - šventinti. Dažnai gryno veiksmo įvykio ir rezultato reikšmę suteikia priešdėliai pa, iš, nu, su. Tokie pavyzdžiai iš tikrųjų rodo veiksmažodžio gebėjimą pasiekti rezultatą.
Čia tik keletas tos rūšies veiksmažodžių sakiniuose: Dar kartą apžvelgė aplinkui, sudzirzgino smičiumi per stygas. Atskirti keliai keleliai, minom užminuoti. Kaip įėjai į šią tvirtovę, taip ir išeisi iš jos. Ir neapsakomo dėkingumo jausmas pripildo mano krūtinę. Kelniūkštes lig kelių vaikai atsiraitę suvirto valkoje į klykiančią krūvą. Suvaikščioję peronu į abu galu, mes buvome seni pažįstami. Stipraus veiksmo reikšmę suteikia priešdėliai ir jų sąaugos su sangrąža: apsiválgyti, atsidžiaųgti, įdègti, įmigti, įsiklausýti, įsiliepsnóti, nunešióti, nusidirbti, prigerti, prisiraudóti, suspárdyti, užvaikýti, užkankinti ir kt. Silpno ir trumpo veiksmo veiksmažodžiai yra su priešdėliu pa ir priesaga -ėti (paėjėti, panešėti, pabėgėti) ir kiti pa vediniai, kai greta jų yra mažybę reiškiantys žodžiai truputį, nedaug, šiek tiek. Silpno veiksmo reikšmę tam tikrame kontekste turi ir kitų priešdėlių veiksmažodžiai: Truputį (ir daug) gali įlinkti, įlūžti, įskilti, įdubti, praskleisti, praglėbti: Pragnybk sūrį, pažiūrėk, ar nesupelijęs. Velnias, bijodamas pračiaupti lūpų, kad vėlė neištrūktų, tik sumykė. Praskleiskit užuolaidas. Saulelė nors pakilusi, bet neįkaitina. Kaip tu išlaikai tokiam pragare? Tupi šarka ant tvoros, nenuvaldo uodgos.
Yra tokių veiksmų, kuriuos suvokiame kaip pabaigtus tik praėjus tam tikram laikui: Rytojaus dieną kaip migloje išvaikščiojo. Jis išnešiojo šautuvą dešimt metų ir buvo daug kartų sužeistas. Tokie veiksmažodžiai reiškia laiko praleidimą ką nors veikiant ar neveikiant. Galima ir pradirbti, išdirbti, prasvajoti, išsvajoti kurį laiką. Tai staigus veiksmas: prabilo, pragydo, sužvingo. Panašią reikšmę turi ir priesagų -elėti, -erėtivediniai. Plg.sukliko ir klyktelėjo. Tačiau staigus, trumpas veiksmas gali būti suvokiamas ir kaip kito veiksmo pradžia, pvz., pragydo - ėmė giedoti, prabilo - ėmė kalbėti. Na, situacija, kontekstas visada rodo tikrąją žodžio reikšmę: O jeigu išgirdo nuo vyro rūstesnį žodį, tuojau nulėkusi parsivedė motiną. Sukliko mergelei ties galva pelėda.
Sangrąža ir daryba
Kartais nesunku skirti priešdėlį nuo šaknies kaip atskirą žodžio dalį, bet reikšmė esti neatskiriama. Priešdėlio ir sangrąžos afikso tarpusavio santykiai taip pat rodo elemento si žodžių darybos vaidmenį. Priešdėlis praplečia sangrąžos jungimosi galimybes. Pavyzdžiui, nėra veiksmažodžio valgytis, bet yra apsivalgyti, persivalgyti, susivalgyti. Antra - priešdėlis su sangrąža suteikia visai kitą reikšmę: atsidusti: dusti, nusilakti: lakti, apsirikti, pasielgti. Visa tai rodo, kad sangrąža neturi nieko bendra nei su veiksmažodžių kaitymu, nei su jų formų daryba. Sangrąžinis žodis yra tas, kuris turi sangrąžinio veiksmažodžio kamieną - tai ir dalyvis mokęsis, ir daiktavardis mokymasis. Sangrąžos afiksas kilęs iš įvardžio ir išlaikęs keletą įvardinių reikšmių - „save“, „sau“, „savo“, „su savimi“. Jeigu veikiamasis dalykas ne asmuo, atsiranda savaiminė reikšmė. Plg. suka ratą (aktyvus veiksmas) ir ratas sukasi (savaiminis veiksmas): baigtis: baigti, drumstis: drumsti, jungtis: jungti, ristis: risti. Tais atvejais, kai si turi reikšmę „sau“, „savo“, „su savimi“, galininkinio veiksmažodžio nekeičia negalininkiniu: pirkti knygą ir pirktis knygą, megzti pirštines ir megztis pirštines. Dažnai sangrąžinę formą dar pastiprina greta pavartotas įvardis sau. Kiti pavyzdžiai: Aš eisiu ir tave su savimi vesiuosi. Jūs, neabejoju, nieko nesakysite, kai aš ir jūsų sūnų drauge imsiuosi. Kad sangrąžinių veiksmažodžių daryba priklauso kamienui, rodo kamieno reikšmės lemiami apribojimai. Neprisijungia sangrąžos būsenos veiksmažodžiai, kurių veikėjas neaktyvus arba visai jo nėra (plg. augti, aušti, snigti, lyti, drybsoti, kaboti, dirvonuoti, kvepėti).
