Nuo 2021 metų sausio 1 d. įsigaliojo nauji energiniai reikalavimai naujai statomiems pastatams - A++. Tai kelia klausimus: kam taikoma, kaip išvengti, ar privaloma ir pan. Nors oficialūs teiginiai giria lengvą prisitaikymą iš A iki A+, praktikoje reikalavimai išties pagriežėsi. A++ klasės pastatuose ne mažiau kaip 50 proc. energijos turi būti pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, o dujos tampa mažiau tinkamos net jei name įrengtas šilumos siurblys oras-vanden, - gali prireikti papildomų sprendimų: saulės baterijų, dar didesnės varžos langams, sienoms ir stogui, o kaminai, židiniai ir natūralios ventiliacijos laikomi toliau mažiau prioritetiniais.
Pastatas yra individualus; skirtingi plotai, langų dydžiai ir naudojamos medžiagos lemia sprendimus. Norint pasakyti, ar konkretiame name įmanomi vieni ar kiti sprendimai dėl A++, reikia atlikti skaičiavimus. Tačiau šie sprendimai didina kainas - statybos išlaidos išauga. Tačiau kai kuriems norintiems nedidelio namo ar sodo pastatų, klausimai apie privalomą A++ sertifikavimą dar gali būti nevienareikšmiai ir priklauso nuo įstatymų traktavimo.

Privalomy sertifikavimo momentai
Privalomas energinio naudingumo sertifikatas yra užbaigus naujo pastato (jo dalies) statybą ir prieš surašant statybos užbaigimo aktą, arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Taip pat - užbaigus rekonstravimą, atnaujinimą ar kapitalinį remontą, kai kainos viršija 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo vertės. Parduodant ar išnuomojant pastatus ar jų dalis, privalo būti perduotas galiojantis energinio naudingumo sertifikatas arba jo kopija.
Iš praktikos matyti, kad nemažai spragų: kai kuriuose atvejais notarai nėra tiksliai tikrinantys klasės. Pavyzdžiui, sodo pastatai ar vienbučiai namai iki 80 m2 dažnai neatitinka griežtų A++ reikalavimų, nors projektas tokius tikslus nurodo. Tokiuose atvejais registrų centras gali nereikalauti A++ sertifikato įregistravimo, o praktikoje pardavėjai/ notarai kartais neatsižvelgia į klasių skirtumus. Tačiau laikui bėgant gali būti įpareigota tikrinti ir A++ atitikimus.

Techniniai reikalavimai ir pavyzdžiai
Štai keli pavyzdžiai, kaip išpildomi A++ klasės reikalavimai: išorinių sienų šilumos laidumo koeficientas (U) apie 0,102 W/(m2K); sienos naudojami tuščiai keraminiai blokeliai su šilumos laidumo savybėmis ne didesnėmis kaip 0,250 W/mK; šlaitinio stogo U vertė 0,100 W/(m2K); stogo šiltinimas - 35 cm akmens vata, projekcinis šilumos laidumo koeficitas įdrėkimo sąlygomis ir medinę konstrukciją įvertinant - ne didesnis nei 0,045 W/mK; vidinės pusės apšiltinimui - 5 cm akmens vata; išorinės pusės apšiltinimui - 3 cm priešvėjinė akmens vata, proj. laidumas ne didesnis kaip 0,034 W/mK. Užtikrinama grindų ant grunto šilumos perdavimo koeficiento (U) 0,133 W/(m2K), o grindys šildymo atžvilgiu - 30 cm baltas putplastis, 7,501 m2K/W šiluminė varža. Pamatų rostverko padas izoliuotas 20 cm ekstruzinio putplasčio. Oro apykaitos pastate rodiklis n50 - ne didesnis kaip 0,60 1/h.
Šildymui naudojamas šilumos siurblys, veikimo koeficientas ne mažesnis nei 4,60 (SCOP arba SPF rodiklis ne mažesnis nei 4,14). Rekuperatoriai privalomi su ne mažesniu kaip 0,80 šilumos grąžos koeficiento, o ventiliatoriaus energijos suvartojimas ne didesnis nei 0,45 Wh/m3. Šildymui gali būti naudojamas elektrinis kaloriferis. Taip pat numatyti saulės elementai - apie 4 vnt. po 1,54 m2 kiekvienas, montuoti ant stogo 30° kampu orientuoti į pietvakarius.

Langai ir durys
Langai - svarbi dalis energinėje architektūroje. A++, A+ ar A klasėms svarbiausia šilumos perdavimo koeficiento (Uw) kontrolė. Langų stiklai dažnai turi dviejų kamerų stiklų paketą su šilumos atspindinčia danga; tokių paketų U gali būti iki 0,75 W/m2K. Nuo 2019 m. vasario 1 d. galioja nauji ir sumažinti reikalavimai durų ir langų šiluminio laidumo rodikliams.
Nuo 2018 m. sausio 1 d. statybos leidimai gyvenamųjų namų statybai išduodami tik projektams, kurių energinio naudingumo klasė ne žemesnė kaip A+. Afiliuojamas STR 2.01.02:2016 reikalauja, kad A+ klasės langų ir durų šiluminio laidumo rodiklis būtų ne didesnis nei 0,85 W/(m2K). Vėliau A++ reikalavimai dar griežtesni.

Praktinės įžvalgos iš vietos
- Pastatai pagal energinį naudingumą klasifikuojami į 9 klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. Kuo aukštesnė klasė, tuo mažesnės šildymo sąnaudos.
- Nauji A++, A+ dydžiai gali būti skirtingi, todėl dažnai reikia individualių skaičiavimų, ar konkreti konstrukcija atitiks klasę.
- Kiekvienas namas yra unikalus; procesas reikalauja šešėlinio ir dinaminio įvertinimo, o praktikoje gali būti vėluojamų ar netiksliai atliktų patikrinimų.
- Sodo pastatai kartais turi faktinį blanką: nors jie gali būti su A++ lygio reikalavimais, jų įregistravimas ir sertifikavimas yra sunkiau kontroliuojamas - tai gali keistis ateityje.

Rąstinių namų specifika
Rąstiniam namui galioja tie patys STR reikalavimai sienų šiluminei varžai. Jei siena sandari ir storis 20 cm, jos varža gali būti 1,87, kas neatitinka STR reikalavimų įprastam namui. Tačiau vasarnamiams iki 80 kv. m ploto šie reikalavimai netaikomi, todėl galima statyti nešiltinant. Tačiau praktikoje gali kilti poreikis šiltinti dėl ateities reikalavimų.

A++ praktikoje 2026 metais: įvertinimai ir patarimai
2026 metais A+B klasės reikalavimai yra labiau orientuoti į senesnius projektus ar rekonstrukcijas. Įprasta praktika rodo, kad B klasės pastatai dar gali egzistuoti, bet nauji statiniai turi atitikti A arba A+ reikalavimus. Svarbu ne tik sertifikatas, bet ir faktinis sandarumą, šilumos tiltelių sprendinius bei šildymo sistemos efektyvumą įvertinti realiai.
Eksperto rekomendacijos statytojams 2026 m.: planuojant statybas - projektuoti A arba A+ klasės namą; pasitelkti energijos efektyvumo ekspertą projektavimo etape; atlikti termovizinį tyrimą po pirmos žiemos; įvertinti ilgalaikę investiciją, kur aukštesnė klasė per 5-7 metus gali kompensuoti papildomas išlaidas dėl mažesnių sąskaitų už šildymą.

Pastatų energijos perdavimo rodikliai ir langų svarba
Langai yra vienas iš daugelio pastato elementų. Nesandarus langas gali prarasti 35-40 procentų pastato šilumos. Pagrindinis langų energinio efektyvumo kriterijus - šilumos perdavimo koeficientas Uw. Langų plotai ir išdėstymas turi įtakos galutiniam energijos balansui. Pasyviojo namo langai su dviejų kamerų stiklu ir šilumos atspindinčia danga turi stoką iki 0,75 W/m2K.
Nuo 2019 m. vasario 1 d. įsigalio nauji A+ ir A++ reikalavimai langų ir durų šiluminiams rodikliams. Nuo 2018 m. sausio 1 d. statybos leidimai gyvenamųjų namų statybai išduodami tik projektams, kurių energinio naudingumo klasė ne žemesnė kaip A+.

Energinė pasą ir vertės vertinimas
Kiekvienas namas privalo turėti oficialų dokumentą - namo energinį pasą, kuris patvirtina, kad namas atitinka energinio naudingumo klasę arba atitinka pasyviųjų namų reikalavimus. Pasyvūs namai - tai jų energijos poreikis labai nedidelis, didžiąją dalį šilumos poreikio patenkina energija iš pasyvių šaltinių. Tačiau jų vertė matuojama ne tik energijos sąnaudomis, bet ir komfortu bei mikroklimatu.

Reikia turėti omenyje
- Kiekvienas namas yra unikalus - reikia atlikti skaičiavimus dėl A++ įgyvendinimo galimybių; vieno universalaus sprendimo nėra.
- Kainos augimas - A++ sprendimai gali įtraukti papildomą įrangą (saulės baterijas, pažangesnę izoliaciją, ypatingą langų rėmų sandarumą).
- Statybos leidimai ir sertifikavimas dažnai priklauso nuo laikino teisinio traktavimo - svarbu konsultuotis su specialistais ir laikytis aktualių teisės aktų.
Taigi, nors energinio naudingumo reikalavimai sukuria papildomų išlaidų ir sudėtingesnius sprendimus, A++ sistema skiria prioritetą didesnei energijos efektyvumui, mažesnėms šildymo sąnaudoms ir didesniam komfortui, o ateityje gali tapti privalomu standartu visoje ES.