Termoizoliacinės medžiagos ir gaminiai užima ypatingą vietą tarp statybinių medžiagų. Statyboje plačiai naudojamos termoizoliacinės medžiagos, tokios kaip mineralinė vata (akmens vata, stiklo vata), polistireninis putplastis (EPS), ekstruzinis polistireninis putplastis (XPS), putų poliuretanas ir kitos medžiagos.
Šilumos perdavimo koeficiento ir šiluminės varžos santykis
Apšiltinant pastatus visų pirma reikia atkreipti dėmesį į reikalaujamą pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientą ir atitvarų drėgminės būsenos skaičiavimus. Pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientai pateikti statybos techniniame reglamente STR 2.05.01: 2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika”. Šilumos perdavimo koeficientas yra atvirkščias dydis šiluminei varžai, todėl pastatų atitvarų reikalavimus patogu išreikšti šilumine varža, kv. m K/W. Taigi šiluminė varža stogams - 6,25, sienoms - 5,00, perdangoms - 4,00.
Šiluminė varža apskaičiuojama atitvaros sluoksnio storį dalijant iš to sluoksnio projektinio šilumos laidumo koeficiento.
Drėgmės vaidmuo ir vidaus paviršiaus temperatūra
Atitvarų drėgminės būklės skaičiavimai dažniausiai atliekami pagal minėto statybos techninio reglamento 2 priedo nurodymus. Drėgminės būklės įvertinimas būtinas nustatant, kokia turi būti atitvaros vidaus paviršiaus temperatūra, kad būtų išvengta pavojingo paviršiaus įdrėkimo, įskaitant pelėsių susidarymo galimybę. Skaičiavimais taip pat įvertinamas per metus atitvarų viduje susikaupiantis ir išgaruojantis drėgmės kiekis. Apšiltinant pastatus iš vidaus didžiausią poveikį daro medžiagos garinė varža. Jeigu medžiaga blogai praleidžia vandens garus, vidiniame atitvaros paviršiuje labai greitai susidaro kondensatas, kuris vizualiai dažnai nepastebimas, bet jo pasekmė - po kurio laiko ant atitvaros paviršiaus atsiradęs pelėsis.
Kompiuteriniai įrankiai ir techninės gairės
Kadangi skaičiavimai pakankamai sudėtingi, jų palengvinimui galima naudoti kompiuterines programas. Vis plačiau naudojant termoizoliacines medžiagas įvairiose laikančiosiose konstrukcijose, labai svarbu žinoti šių gaminių atsparumą gniuždymui ir deformacines savybes. Mechanines termoizoliacinių medžiagų savybės kartu su šilumos izoliacinėmis ir garsą izoliuojančiomis savybėmis yra svarbiausios charakteristikos, lemiančios jų naudojimą statybų praktikoje.
Stiprumas, deformuojamumas ir projektavimas
Dėl tam tikrų termoizoliacinių medžiagų mechaninių ypatybių sunku parinkti optimalius jų stiprumo ir deformuojamumo kriterijus. Daugumai medžiagų tiksliai nustatyti galima tik tempimo, lenkimo, šlijimo stiprį, kai prarandamos jų laikomosios savybės. Šiuo metu plačiai paplito ir normatyviniuose dokumentuose nurodomas labai paprastai nustatomas termoizoliacinių medžiagų sąlyginis įtempis , atitinkantis 10-ies procentų gaminio deformaciją pagal storį. Tačiau gniuždymo įtempis, kai gaminys deformuojamas iki 10 proc., nėra projektinė vertė. Šis rodiklis gali būti panaudotas kiekybiniam įvertinimui ir gamybos technologinių parametrų optimizavimui. Tuo tarpu šių gaminių sėkmingas naudojimas laikančiosiose konstrukcijose (pavyzdžiui, grindims, kurios yra veikiamos didelių apkrovų, eksploatuojamiems plokštiesiems stogams ir t. t.) dažnai priklauso ne nuo jų stiprumo rodiklių, bet nuo deformuojamumo ir tamprumo savybių. Norint sėkmingai naudoti termoizoliacinius gaminius kaip termoizoliacinę-konstrukcinę medžiagą, kuriuos veikia ilgalaikės gniuždomosios apkrovos, nepakanka žinoti jų stiprumo ir deformacijų rodiklius, nustatytus veikiant trumpalaikėms apkrovoms.
Įsidėmėti svarbiausi principai
- Vidaus paviršiaus šiluminė varža yra svarbi atsparumo drėgmei ir kondensacijai užtikrinimo dalis.
- Garinės varžos ypatybės įtakoja kondensacijos riziką, pelėsių atsiradimą ir gyvenimo trukmę.
- Deformuojamumas ir tamprumas vaidina didesnį vaidmenį nei vien stačiosios jėgos, ypač ilgalaikėse apkrovose.
- Kompiuteriniai skaičiavimai palengvina sudėtingų drėgmės ir šiluminės apsaugos scenarijų analizę.
Šioje temoje svarbu atskirti trumpalaikius ir ilgalaikius poveikius, nustatyti vidaus paviršiaus temperatūros ribas ir apskaičiuoti metinį drėgmės kaupimą. Mechaninės savybės, įskaitant įtempį, deformaciją ir tamprumą, yra esminės norint įvertinti termoizoliacinių medžiagų tinkamumą laikančiai konstrukcijai.
Dėl tam tikrų termoizoliacinių medžiagų mechaninių ypatybių sunku parinkti optimalius jų stiprumo ir deformuojamumo kriterijus. Nors sąlyginis įtempis yra plačiai naudojamas, tikslus projektinis įtempis dažnai yra kitoks, todėl inžinieriai turi vertinti visus parametrus, kad užtikrintų saugią ir efektyvią įrengimo praktiką.
Galerija: praktiški skaičiavimai ir pavyzdžiai
- Drėgmės įtaka vidaus paviršiaus temperatūrai ir pelėsių rizikai.
- Šiluminės varžos dydžių įtaka pastato energijos taupymui.
- Gniuždomosios apkrovos ilgalaikėje eksploatacijoje ir jų poveikis medžiagiškumui.
Taigi, siekiant sėkmingai naudoti termoizoliacinius gaminius kaip termoizoliacinę-konstrukcinę medžiagą, kuriuos veikia ilgalaikės gniuždomosios apkrovos, būtina derinti šiluminės varžos skaičiavimus, drėgmės skaičiavimus, mechanines savybes ir praktiškus įrankius (programinę įrangą) siekiant užtikrinti ilgalaikį saugumą ir efektyvumą.
tags: #atitvaros #vidaus #pavirsiaus #silumine #varza