Asfaltuotu kelių žemėlapis Albanijoje: kelionė po įvairovę ir Rivjerą

Albanija vis dažniau atsiduria keliautojų planuose, nes čia galima rasti labai skirtingų patirčių vienoje šalyje. Tai kryptis tiems, kurie nori ne tik poilsio prie jūros, bet ir įvairesnės kelionės. Albanija dar nėra tokia nugludinta turizmo kryptis kaip Graikija, Italija ar Kroatija, tačiau būtent dėl to ji daugeliui keliautojų atrodo įdomi. Keliaujant po Albaniją svarbu nusiteikti lankstumui. Kai kur infrastruktūra gali būti paprastesnė, keliai sudėtingesni, o kelionės laikas ilgesnis nei atrodo žemėlapyje.

Pradinėje kelionės dalyje verta koncentruotis į kelias aiškias kryptis. Pirmą kartą keliaujant į Albaniją verta nesistengti aprėpti visos šalies. Jei kelionė trumpa, patogiausia derinti vieną miestą, vieną gamtos objektą ir vieną pajūrio kryptį. Albanijos miestai yra gera pradžia norint suprasti šalį. Kelionėje verta aplankyti bent vieną didesnį miestą ir vieną istorinį miestelį. Tirana yra Albanijos sostinė ir dažnas pirmas kelionės taškas. Beratas dažnai vadinamas vienu gražiausių Albanijos miestų. Gjirokastra yra istorinis miestas, garsėjantis akmeniniais namais, siauromis gatvėmis ir įspūdinga pilimi ant kalvos. Kruja yra svarbi Albanijos istorijai ir dažnai siejama su nacionaliniu didvyriu Skanderbegu. Škodra yra vienas seniausių Albanijos miestų, įsikūręs netoli ežero ir kalnų.

Albanijos žemėlapis su pagrindiniais miestais

Albanijos pajūris yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl keliautojai renkasi šią šalį atostogoms. Pajūrio maršrutą verta planuoti pagal kelionės tempą. Ksamilis yra viena populiariausių Albanijos pajūrio vietų, garsėjanti šviesiu smėliu, mažomis salelėmis ir skaidriu vandeniu. Saranda yra judrus pajūrio miestas netoli Graikijos Korfu salos. Dhermi ir Himarė tinka keliautojams, kurie nori gražios pakrantės, bet ramesnės atmosferos nei Ksamilyje. Vlora yra patogi pradžia kelionei Albanijos Rivjera, o Llogaros perėja laikoma vienu gražiausių kelių šalyje.

Ksamilio paplūdimiai ir salos

Albanijoje lankytinas vietas verta rinktis pagal tai, kokios kelionės norite. Maršrutą po Albaniją geriausia planuoti pagal kelionės trukmę. Pirmai kelionei verta rinktis kelias aiškias kryptis. Trumpai kelionei geriausia rinktis Tiraną ir vieną netolimą kryptį, pavyzdžiui, Beratą arba Krują. 5-7 dienos leidžia suplanuoti įvairesnį maršrutą. 10 dienų kelionė suteikia daugiau laisvės. Keliaujant po Albaniją svarbu turėti šiek tiek lankstumo. Automobilio nuoma Albanijoje labai praverčia, jei norite aplankyti pajūrį, istorinius miestus ir gamtos vietas. Vairuojant verta būti atsargiems, nes kai kur keliai siauri, vingiuoti, o eismas gali atrodyti chaotiškesnis nei Lietuvoje.

Automobilio nuomos žemėlapis ir kelio tipai Albanijoje

Geriausias laikas keliauti į Albaniją yra pavasaris, ankstyva vasara ir ruduo. Liepa ir rugpjūtis labiausiai tinka paplūdimio atostogoms, tačiau tuo metu pajūryje gali būti karšta ir daugiau žmonių. Albanija dažnai laikoma viena pigesnių Europos krypčių, tačiau kainos priklauso nuo sezono ir vietos. Maistas Albanijoje yra viena maloniausių kelionės dalių. Verta paragauti vietinių patiekalų, jūros gėrybių pajūryje, kepinių, sūrių ir tradicinių užkandžių.

Vienos dažniausių klaidų yra bandymas per trumpai pamatyti per daug. Albanijoje atstumai žemėlapyje gali atrodyti nedideli, tačiau keliai kalnuose ar pakrantėje dažnai užtrunka ilgiau. Kita klaida - visą kelionę planuoti tik prie jūros. Albanijos paplūdimiai gražūs, tačiau šalies miestai, kalnai, kanjonai ir istorinės vietos suteikia kelionei daug daugiau įvairovės. Keliautojai, aplankę Albaniją, dažnai pabrėžia šalies įvairovę. „Beratas ir Gjirokastra padėjo pamatyti visai kitokią Albaniją nei pajūris. Albanija yra gera kryptis keliautojams, kurie nori įvairovės ir šiek tiek kitokios Europos patirties. Pirmai kelionei geriausia rinktis paprastą, bet įvairų maršrutą: Tiraną, vieną ar du istorinius miestus, Mėlynąją akį ir kelias dienas prie jūros.

Mėlynoji akis (Blue Eye) ir Gjirokastros pilies vaizdas

Ką būtina pamatyti Albanijoje? Pirmoje kelionėje verta aplankyti Tiraną, Beratą, Gjirokastrą, Mėlynąją akį, Ksamilį arba Sarandą. Jei turite daugiau laiko, į maršrutą galima įtraukti Theth, Komani ežerą ar Osumi kanjoną. Kur gražiausi paplūdimiai Albanijoje? Gražiausi paplūdimiai dažniausiai siejami su Albanijos Rivjera. Populiariausios vietos yra Ksamilis, Saranda, Dhermi, Himarė ir paplūdimiai palei Jonijos jūros pakrantę. Kiek dienų reikia kelionei po Albaniją? Trumpai kelionei pakanka 3-4 dienų, jei norite aplankyti Tiraną ir vieną istorinį miestą. Įvairesnei kelionei geriau skirti 5-7 dienas, o norint pamatyti pajūrį, kalnus ir kelis miestus verta planuoti apie 10 dienų. Ar verta nuomotis automobilį Albanijoje? Taip, automobilis suteikia daugiausia laisvės, ypač jei norite aplankyti pajūrį, istorinius miestus ir gamtos vietas. Vis dėlto vairuojant reikia daugiau atidumo, nes kai kur keliai siauri, vingiuoti, o eismas gali būti intensyvesnis. Kada geriausia keliauti į Albaniją? Geriausias metas kelionei yra gegužė, birželis, rugsėjis ir spalis. Tuo metu oras dažnai malonus, mažiau turistų ir patogiau keliauti po miestus bei gamtos vietas. Ar Albanija tinka pirmai savarankiškai kelionei? Taip, bet geriausia rinktis paprastą maršrutą ir neplanuoti per daug vietų. Pirmai kelionei tinka Tirana, Beratas, Gjirokastra, Saranda, Ksamilis ir Mėlynoji akis.

Albanija istorijos keliai: Kruja, Beratas, Gjirokastra

Šis straipsnis apie valstybę Balkanuose. Albanija (alb. Shqipëria), oficialiai Albanijos Respublika (alb. Republika e Shqipërisë - ‘erelių žemė’) - valstybė Pietryčių Europoje, Balkanų pusiasalyje. Šiaurės vakaruose ribojasi su Juodkalnija, šiaurės rytuose - su Kosovu, rytuose - su Šiaurės Makedonija, pietryčiuose ir pietuose - su Graikija. Vakaruose šalies krantus skalauja Adrijos jūra, pietvakariuose - Jonijos jūra. Šalies sostinė ir didžiausias miestas - Tirana. Manoma, kad Albanijos vardas gali būti kilęs nuo ilyrų genties albanų. II a. graikų geografas Klaudijus Ptolemėjus žemėlapyje pažymėjo gyvenvietę Albanopolį, kuris buvo prie Duresio. Dabartinis albanų tautos savivardis yra Shqipëria (arba Shqipëri), kas reiškia „erelių žemė“ arba „erelių šalis“. Tokį pavadinimą albanų tauta ėmė vartoti XVII-XVIII a. Manoma, kad jis kilęs nuo XV a. Garsiajame Ptolemėjaus žemėlapyje, kuriame minima Ilirų gentis Albanoi yra pažymėtas ir miestas - Albanopolis. Šiokių tokių duomenų apie Albanijos kilmę duoda jos vardo susidarymo aiškinimas. Alb- elemento kilmė šalies pavadinime yra siejama su ilyrų alb - kalva, kalvų pieva, iš kurio kildinamas ir pavadinimas Alpės. Ir pagal albanų istorikų versiją, dabartinių albanų protėviai buvo ilyrai, kurie į vakarų Balkanus atsikraustė apie 2 tūkstantmetį pr. m. e. Tuo metu jie buvo apsupti keleto nedraugiškų valstybių. Graikai į šią teritoriją atvyko VII a. pr. m. e. ir, pavertę ją savo kolonija, taikiai prekiavo su vietiniais gyventojais ilyrais. Patys ilyrai savarankišką valstybę įkūrė IV a. pr. m. e., tačiau graikai užvaldė pietinę šalies dalį. Vėliau, 228 m. pr. m. e., besiplečianti Romos valstybė užgrobė Ilyriją. Tačiau lingvistiniai duomenys rodo, kad ilyrai galėjo būti kentuminės kalbos darinių atstovai, o albanai - sateminės kalbos atstovai. Nuo 167 m. pr. m. e. romėnai įsigalėjo Balkanų regione, vėliau dabartinė Albanija pateko į Bizantijos imperijos valdžią. Osmanų imperija Albaniją valdė 1385-1912 m. XIX a. II pusėje kilęs albanų tautinis atgimimas siekė Albanijos nepriklausomybės. Ji buvo paskelbta 1912 m. lapkričio 28 d. Po Antrojo pasaulinio karo Albanija atsidūrė Italijos ir Vokietijos okupacijose. Po karo Enver Hoxha sugebėjo išsaugoti šalies vientisumą. Po pirmųjų demokratinių rinkimų 1992 m. pradėtos ekonominės ir demokratinės reformos, jas, tiesa, nekaip sekėsi įgyvendinti. Albanija apibūdinama kaip besivystanti demokratija, šalis vis dar kamuoja korupcija ir didelis nedarbo lygis. Albanija buvo tarp pirmųjų, pripažinusių Kosovo nepriklausomybę 2008 m. vasario 17 d. Įstatymų leidžiamoji valdžia yra vienų rūmų Kuvendi parlamentas (140 tautos atstovų, 100 renka piliečiai, 40 - pagal sąrašus). Albanija yra kalnuota šalis: 29 % viršija 1000 m, 30 % - žemiau 300 m, vidutinis aukštis 714 m. Klimatas subtropinis Viduržemio jūros tipo. Upės sraunios, reikšmingi hidroenergetiniai šaltiniai. Šiaurės ir pietryčių regione telkši dideli ežerai Škoderis, Prespa ir Ohridas. Gyvūnija ir augalija rodo vertikalų zonų pasiskirstymą, kalnai yra namai kalnų ereliams, vilkams ir kt.

tags: #asfaltuotu #keliu #zemelapis #albanij