Asfaltuoti Lietuvos žvyrkelius per 5 metus: tikslai, prioritetai ir įgyvendinimo eiga

Susisiekimo ministerija pritarė naujai AB „Via Lietuva“ parengtai ir patvirtintai valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga asfaltavimo programai. Ją sudaro beveik 750 km žvyrkelių, bendra programos vertė siekia 425 mln. Eur. Džiuginantis poslinkis - siekis sumažinti prastai asfaltuotų kelių dalį iki 18,31 proc. iki 2035 m., o šiuo metu žvyrkelių tinklas Lietuvoje sudaro daugiau nei 5 tūkst. km.

Kodėl keičiamas požiūris į žvyrkelius?

Ši programa rengiama pagal atnaujintą ir patobulintą metodiką, kai į programą įtraukti tik socialiniu ir ekonominiu požiūriu atsiperkantys ruožai. Remiantis kriterijais - kelių intensyvumas, gyventojų skaičius, švietimo įstaigos ir įmonės - savivaldybės taip pat dalyvauja reitingavime, užtikrinant, kad gyventojų poreikiai būtų tinkamai atliepti. Programos tikslas - sumažinti žvyrkelių ilgį ir įtvirtinti efektyvų finansavimą regionų plėtrai.

Naujosios programos apimtis ir finansavimas

Šiemet žvyrkelių asfaltavimui iš valstybės biudžeto papildomai skiriama 20 mln. eurų, o bendra programos vertė siekia 425 mln. Eur už 750 km žvyrkelių. Reconstruoti ir remontuoti papildomi 95 km ruožų, kurie taip pat įtraukiami į programos apimtį. Praėjusi programa 2018-2024 metais į Lietuvą įtraukė daugiau nei 1400 km valstybinės reikšmės žvyrkelių, su kaina 522,6 mln. Eur. Dabar šalyje iš viso yra apie 5 250-5 400 km žvyrkelių, sudarančių apie 25 proc. valstybinių kelių.

Vykdomos priemonės ir įsitraukimas

Į programos sudarymą įtrauktos savivaldybės ir jų atstovai - jie atliko savo teritorijoje esančių ir socialiniu bei ekonominiu požiūriu atsiperkančių kelių su žvyro danga reitingavimą. Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovų, prioritetai sudaromi atsižvelgiant į eismo intensyvumą, artumą mokykloms ir įmonėms bei gyventojų skaičių. Taip pat kuriami nauji projektavimo standartai, o tikslas - užtikrinti efektyvų ir racionalų lėšų panaudojimą.

Kitoje dalyje kalbama apie Kauno r. savivaldybės patirtį: keliai čia sudaro 1 751 km, iš jų 620 km asfaltuoti. Savivaldybė pabrėžia prioritetą urbanizuotose teritorijose, per metus sutvarkant bent vieną ar dvi gatves kiekvienoje seniūnijoje. Taip pat užtikrinama, kad lėšos žvyrkelių priežiūrai ir remontui būtų nuolat skiriamos, idėja - naudoti druskos tirpalą dulkinimui mažinti bei greideriavimą nuolydžių formavimui. Kaip pavyzdys įvardijamas projektas Kauno r. g. Ežerėlyje ar Parko g. Karmėlavoje.

Prioritetai ir planavimas ateičiai

Remiantis nauja reitingavimo sistema, prioritetinės eilės sudaromos kartu su savivaldybėmis. Savivaldybės teikia informaciją apie penkis prioritetinius kelių ruožus iš 11 pateiktų, o galutinis sąrašas bus parengtas ir patvirtintas iki metų pabaigos. Per ateinančius metus planuojama įgyvendinti daugiau nei keliolikos savivaldybių projektus - iki 24 projektų šiais metais, kurių bendras ilgis siekia apie 110 kilometrų, o dar apie 12-14 km dar bus projektuojami. Iš viso iki 2026-2027 metų žvyrkelių asfaltavimas daugiausia priklausys nuo reitingo rezultatų ir lėšų prieinamumo.

Aktualūs konkrečių regionų pavyzdžiai

Šiuo metu numatytos intensyvios programos įgyvendinimo kryptys regione: Šakių rajone kelio Kiduliai-Gelgaudiškis-Gerdžiūnai 11,6 km ruožas; Elektrėnų savivaldybėje kelias Lapiakalnis-Abromiškės-Žebertonys (4,82 km); Trakų rajone kelias Strėva-Ismonys-Rūdiškės (6,13 km). Taip pat numatyta darbų Kretingos, Skuodo, Radviliškio rajonuose ir kitose savivaldybėse. Vietinėse bendruomenėse tai reiškia patogesnę kelionę į mokyklas, įmones ir paslaugas, o regionuose - didesnį susisiekimo patogumą ir skatinimą vietos ekonomikai.

Realiai vykstantys darbai ir įvertinimai

Šiemet į projektų portfelį įtraukti 17 ruožų, kurių bendras ilgis - apie 88 km. Rangovo konkursai bus skelbiami iki metų pabaigos, o rugpjūtį paskelbti dar 40 km ruožų. Pasak ministro, fondo lėšos planuojamos papildyti ateinančiais metais, siekiant plėsti programą ir užtikrinti žvyrkelių tinklo kokybę. Tačiau kai kurie politikos dalyviai akcentuoja būtinybę sparčiau įgyvendinti projektus ir didinti biudžetą, kad tempas atitiktų gyventojų lūkesčius.

Kalbos apie rizikas ir praktines išvadas

Nors žvyrkelių asfaltavimas yra svarbus regionų vystymuisi, kyla klausimų dėl prioritetų teisingumo, greito įgyvendinimo tempo ir galimo nepakankamo finansavimo ateityje. Taip pat svarbu kruopščiai įvertinti eismo saugumą ir projektų kokybę - įtraukti nepriklausomas komisijas bei atlikti rangovo darbų kokybės patikrinimus. Dėl kai kurių kelių projektų kyla diskusijų dėl greičio ribojimų ir jų tinkamumo konkrečiuose ruožuose, ypač kurposedai pereina į naujas įrengimo sąlygas. Tačiau bendras tikslas - sumažinti žvyrkelių dalį ir pagerinti gyventojų gyvenimo kokybę bei paslaugų prieigą.

Kaip tai paveiks keliautojus ir gyventojus?

Procesas užtikrina, kad gyventojai turės patogesnį ir saubesnį susisiekimą su mokyklomis, įmone ir paslaugomis, ypač regionuose. Dviračių ir pėsčiųjų takų plėtra Kauno regione taip pat siejama su žvyrkelių asfaltavimo programos plėtra - siekiama sujungti miesto ir rajono erdves, skatinti ekologišką ir saugų transportą.

Informacija apie planuojamus projektus ir nuorodos į oficialius dokumentus yra viešai prieinamos ir teikiamos savivaldybių bei Kelių direkcijos kanalais. Programos įgyvendinimo laikotarpis išsiskiria įtraukiant socialinę ir ekonominę naudą, kurią matuoti padeda infrastruktūros prieinamumas, kelio būklė ir gyvenimo kokybė regionuose.

Valstybės lėšos paskirstomos pagal KPPP proporcijas: 67 proc. kelių valstybės reikšmės finansavimui, 33 proc. vietinei reikšmei. Šiemet numatytas bendras lėšų skaičius keliams - 583,2 mln. eurų, iš jų 7,7 mln. eurų žvyrkeliams.

Meta informaciją

tags: #asfaltuoti #lietuvos #zvyrkelius #per #5 #metus