Kauno Tiltai jau daugiau nei 70 metų yra infrastruktūros statybos kompetencijos sinonimas. Kaip viena iš pirmaujančių statybos įmonių Baltijos šalyse, turinti daugiau nei 1 000 darbuotojų, įmonė nuolat užtikrina aukštą kokybės standartą, ypač kelių ir asfalto statybos srityse. 2024 m. Kauno Tiltai kartu su Q Point ir ERCO Technologies pradėjo revoliucinį pilotinį projektą, siekdami skaitmenizuoti asfalto procesus. Projektas buvo orientuotas į Q Point programas: Q Plant, Q Site ir Q Transport. Q Plant buvo integruotas į vieną iš gamyklų, kad palaikytų skaitmeninį gamybos planavimą. Tuo pačiu Q Site buvo naudojamas statybvietėse, siekiant pagerinti planavimą, koordinavimą ir komunikaciją operaciniame lygmenyje.
Įgyvendinimas vyko glaudžiai bendradarbiaujant su Q Point projektų komanda. Per kelias savaites visos sistemos buvo įdiegtos vietoje ir atlikti mokymai. Net ir mokymų etape naujų sprendimų nauda išryškėjo iš karto. Komandos atsiliepimai buvo aiškūs: dėl optimizuotų darbo procesų kiekviena komanda nuo pat pradžių laimėjo dvi-tris papildomas produktyvaus darbo valandas per savaitę. Nauji skaitmeniniai įrankiai taip pat leido geriau planuoti, užtikrino visišką procesų skaidrumą ir nepertraukiamą duomenų keitimąsi realiu laiku. Q Point sprendimai iš esmės pakeitė mūsų kasdienį darbą. Dabar informaciją apie gamybą, transportą ir užsakymus galime matyti bet kada ir bet kur, todėl sprendimus galime priimti iš karto. Dėl to visi procesai tapo daug greitesni ir tikslesni.
Ypač svarbu, kad statybos vadovai, klotuvo ir sunkvežimių vairuotojai gali naudotis programėle tiesiog savo telefone - be skambučių ar papildomo derinimo. Komunikacija tarp objektų ir gamybos bazių vyksta sklandžiau, klaidų ženkliai sumažėjo, o darbo organizavimas tapo kur kas efektyvesnis. Sėkmingai užbaigus pilotinį projektą 2024 m. pabaigoje, Kauno Tiltai nusprendė šį sprendimą diegti visoms asfalto komandoms ir antrajai gamykloj.
Skaitmeninės transformacijos plėtros etape buvo sukurta sąsaja tarp Q Plant ir Microsoft Axapta ERP sistemos. Nuo įgyvendinimo pradžios visų projektų planavimas ir užsakymų vykdymas abiejose gamyklose vyksta tiesiogiai per Q Site. Remiantis šia informacija, gamybos programa ir tiekimo grandinė automatiškai organizuojama Q Plant sistemoje. Kai tik sunkvežimis išvyksta iš gamyklos, visa aktuali informacija apie pristatymą išsiunčiama ne tik vairuotojui, bet ir tiesiogiai atsakingam objekto vadovui bei brigadininkui. Turėdami realaus laiko atnaujinimus savo įrenginiuose, jie gali tiksliai pasiruošti klojimo procesui ir operatyviai prisitaikyti.
Pilotinis projektas tapo svarbiu etapu Kauno Tiltai skaitmeninės transformacijos kelyje. Greitas diegimas, iškart suteikta vertė ir stiprus komandos pritarimas parodė modernių skaitmeninių sprendimų galią kelių statybos sektoriuje. Visiškai integravus operacinius procesus su komercinėmis sistemomis, įmonė žymiai padidino efektyvumą ir sukūrė naują projektų valdymo standartą. Sukaupta patirtis tampa pagrindu platesniam diegimui. Pilotinis asfalto procesų skaitmeninimo projektas startavo 2024 m.
Esminiai aspektai iš praktikos įrodo, kad skaitmeninės sistemos palengvina planavimą, užtikrina realaus laiko duomenų srautą ir mažina klaidų riziką. Tuo pačiu įgyvendinti projektai turi plačias įtakos tiek techniniams, tiek organizaciniams procesams. Šios patirtys įvertintos kaip svarbus žingsnis link platesnės skaitmeninės transformacijos kelių statybos sektoriuje Lietuvoje ir Baltijos regione.
Įstatyminis kontekstas ir teisės aktų pokyčiai Lietuvoje bei Latvijoje daro įtaką asfaltavimo darbų planavimui ir įgyvendinimui. Lietuvos respublikos susisiekimo ministerijos įsakymų ir teisės aktų projektai atitinka šiuolaikinius poreikius, suteikiant daugiau lankstumo projektuojant inžinerinius tinklus kelio juostoje. 2025 m. lapkričio 25 d. įsigalioję kelių techninio reglamento pokyčiai suteikia galimybes tiesti inžinerinius tinklus kelio juostoje net po kelio elementais, esant būtinybei.
Latvijoje veikia kontinentinės Europos teisės sistema, ES teisės nuostatos taikomos pagal jų vietą teisės aktų hierarchijoje. Viešas paskelbimas Laikinasis leidinys Latvijas Vēstnesis įtvirtina teisėtumą, o vidaus norminiai teisės aktai parengti, kad reglamentuotų įstaigų veiklos tvarką. Lietuvos ir Latvijos teisės aktų sampratos ir įgyvendinimo praktika lemia, kaip projektai gali būti planuojami, derinami su institucijomis ir įgyvendinami saugiai bei efektyviai.
Technologijų įtaka asfaltavimo kokybei ir kaštams
Projektų kainų dinamika šiemet parodė, kad asfaltavimo darbų kaštai itin jautrūs žaliavų kainoms ir energijai. Asfalto betono mišinių gamybos ir kelių dangų įrengimo kaštai didėja dėl bitumo kainų augimo, dyzelino ir dujų kainų šuolių. Indeksavimo mechanizmai kartais neatitinka realaus rinkos tempo, todėl didėja rizika projektų tęstinumui. Asociacijos „Lietuvos keliai“ siūlo keisti indeksavimo tvarką, kad kainos perskaičiavimas galėtų įvykti bet kuriuo metu, kai indeksas pokyčiai 4 proc. ar daugiau, ir nustatyti nustatytą terminą deryboms.
Įmonių lygmeniu dažnai įvardijama, kad staigūs energijos kainų pokyčiai veikia asfaltbetonio gamybą ir transportavimą, tad svarbu turėti lankstų planavimą ir rizikos valdymą. Taip pat svarbu, kad projektų komandos galėtų prisitaikyti prie naujų aplinkybių greitai, o skaitmeniniai įrankiai suteiktų realaus laiko atnaujinimus ir galimybę operatyviai reaguoti į pasikeitimus kelių statybos sektoriuje.
Teisiniai ir instituciniai pokyčiai regionuose
Latvijoje teisės aktų sistemą reglamentuoja oficialus leidinys Latvijas Vēstnesis, o įstatymo projektai ir nutarimai keliauja per parlamentą ir vyriausybę. Viešųjų pirkimų ir teisės aktų procesai turi aiškias procedūras, kurios užtikrina teisinį saugumą ir viešųjų projektų skaidrumą. Lietuvos ir Latvijos institucijų bendradarbiavimas bei teisės aktų įgyvendinimo praktika formuoja laiką, per kurį galima įtraukti naujas technologijas į kelių statybą ir priežiūrą.
Regioniniu mastu didėjantis dėmesys energetikai bei transporto infrastruktūrai skatina dalinį finansavimą ir įstatymų pakeitimus, kurie palengvina inžinerinių tinklų įrengimą, leidžia efektyviau planuoti ir įgyvendinti infrastrukūros projektus. Tokie pokyčiai ypač svarbūs vystant strateginius kelių sektoriaus projektus ir didinant jų atsparumą kainų svyravimams.
Rinkos tendencijos ir prognozės
Asfaltavimo darbų įkainiai nuo šių metų sausio iki balandžio išaugo 13-23 proc., ypač dėl storų asfaltbetonio dangų įrengimo. Bitumo kainos augo apie 35 proc., modifikuoto bitumo PMB 25/55-60 - daugiau nei 40 proc. Dyzelino ir gamtinių dujų kainų kilimas papildomai didina projekto savikainą. Finansinės rizikos valdymas ir lanksčios kontraktų sąlygos tampa svarbiausiais veiksniais įgyvendinant didelius kelių projektus, kurių laiką ir biudžetą gali paveikti netikėti iššūkiai.
Rinkos dalyviai pabrėžia, kad indeksavimo laikotarpiai turėtų būti trumpesni arba net neturėtų būti fiksuoti laikotarpiu iš anksto, kad atitiktų dinamiškai kintančias sąnaudas. Taip pat svarbu užtikrinti efektyvų rizikų paskirstymą tarp rangovų ir užsakovų bei aiškius terminus deryboms dėl kainų perskaičiavimo.
Atvejai ir praktiniai pavyzdžiai
Projektų praktikoje, kai projektai yra didelio masto ir trukmės, skaitmeninės platformos suteikia galimybę realiu laiku stebėti gamybos planus, transportą ir užsakymus, taip paspartinant sprendimų priėmimą ir sumažinant klaidų riziką. Integruoti procesai leidžia planuoti kelio kloją tiesiogiai pagal turimas atsargas ir grafikus, o vairuotojams - naudotis mobiliosiomis programėlėmis komandoje be papildomo koordinavimo.
Tolesnis plėtojimas įskaitant sąsajas tarp gamybos įrenginių ir ERP sistemų užtikrina visuotinio duomenų keitimosi realiu laiku galimybę, kuri keičia projekto valdymo standartus ir padidina efektyvumą bei užtikrina kokybę.
tags: #asfaltuoti #latvijos #keliai