Įvairiais skaičiavimais, blogos arba labai blogos būklės keliai Lietuvoje gali būti sudaryti iki 50 proc. viso kelių tinklo. Štai AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius Audrius Vaitkus duodamas interviu LRT radijo laidoje pažymėjo, jog keliai Lietuvoje skirstomi į tris kategorijas - magistralinius, krašto, rajoninius. Anot A. Vaitkaus, 20 proc. pagrindinių kelių netenkina geros būklės reikalavimų, tačiau skaičiai yra dar prastesni kalbant apie krašto ir rajoninius kelius - net 40 proc. krašto ir 60 proc. rajoninių kelių neatitinka geros kokybės kriterijų. „Tai yra bloga, arba labai bloga būklė“, - kalbėjo A. Vaitkus. Taigi, anot A. Vaitkaus, 50 proc. kelių Lietuvoje yra blogos būklės.
Už valstybinės reikšmės kelių priežiūrą atsakingą Akcinę Bendrovę „Via Lietuva“ naujienų portalui tv3.lt pateiktame komentare teigė, jog Valstybinės reikšmės kelius „Via Lietuva“ vertina dangos būklės indekso rodikliu (DBI). DBI leidžia įvertinti viso kelių tinklo asfalto dangos būklės lygį, nustatyti atskirų kelio ruožų suirimo statusą, nustatyti ar nagrinėjamos atskiros kelio dangos charakteristikos atitinka joms keliamus kokybinius reikalavimus ir palyginti atskirų kelio ruožų būklę viso tinklo mastu. DBI naudojamas kaip vienas iš rodiklių sudarant ir Valstybinės reikšmės kelių ruožų su asfalto danga remontų eilės sąrašus.“ Taip pat nurodyti kriterijai, nulemiančius dangos būklės rodiklį: kelio dangos išilginis nelygumas, dangos šiurkštumas, vėžių gylis, skersinio profilio nukrypimas (nuolydis), dangos pažaidos (plyšiai, išdaužos, lopai). Praėjusiais metais 37 proc. valstybinės reikšmės asfaltuotų kelių šalyje neatitiko dangos būklės indekso reikalavimų, 2022-aisiais - 39 proc. Virš 6 tūkst. kilometrų kelių - prastos kokybės. Taigi, kelių kokybė šiek tiek pagerėjo, tačiau vis dar didelis procentas prastos būklės.
Susisiekimo ministerija teigia, jog visas Lietuvos kelių tinklas sudaro 84 tūkst. kilometrų, iš jų valstybinės reikšmės - virš 21 tūkst. km, rajoniniai keliai - daugiau nei 14,5 tūkst. km, krašto keliai - beveik 5 tūkst., magistraliniai - apie 1,75 tūkst. Magnumietėse kelia siekius įvertinti, kur reikalingi darbai pirmiausia. Via Lietuva pateikė Būklės rodiklius, kuriais remiantis formuojami prioritetai: didžiausią prioritetą gauna krašto keliai ir kai kurių rajoninių kelių ruožai, taip pat yra sąrašas kritiškai prastos būklės statinių, tokių kaip Krunos tiltas, automagistralė A1, ir Šunijos tiltas krašto keliams.
Priežiūrai ir plėtrai artimiausiems metams Via Lietuva skaičiuoja 3,7 mlrd. eurų, o bendra suma reikalinga visam blogos kokybės kelių tinklui tvarkyti - apie 6,5 mlrd. eurų, įskaitant tiltų remontą. Lietuvos biudžetas šiam laikotarpiui yra žymiai mažesnis - 2024 m. keliams skirta apie 543,2 mln. eurų, papildomai 40 mln. eurų pridėta prie KPPP (Kelių plėtros ir priežiūros programos), tačiau viso finansavimo trūkumas išlieka.
Nužimu laikotarpiu prezidentas Gitanas Nausėda taip pat kritikavo kelių finansavimą: jis teigė, jog „susisiekimo infrastruktūros būklė yra tragiška“ ir reikalingos didesnės investicijos. Prezidentūra pabrėžia, jog būtina didinti kelių priežiūros finansavimą ir svarsto privataus sektoriaus partnerystės galimybes bei alternatyvius finansavimo šaltinius. Taip pat yra siūlymų steigti kelių finansavimo fondą, panašų į Lenkijos valstybiniame kelių fonde surenkamą finansavimą iš kelių mokesčių, vinječių bei degalų mokesčių surinktų lėšų.
Via Lietuva ir Lietuvos keliai asociacija ragina didinti finansavimą kelių priežiūrai: didžiausios išlaidos - magistralinių kelių ir tiltų remontui bei priežiūrai, tačiau taip pat akcentuojama, kad reikia reformų teisinėje bazėje, kad būtų galima skolintis, kurti nuolatinį finansavimą kelių plėtrai ir priežiūrai, įvesti ar išplėsti kelių mokesčius sunkiasvoriui transportui bei pritaikyti kitus analogiškus modelius. Taip pat kyla klausimas dėl kelių mokesčių visiems automobiliams - dauguma atstovų siūlo didinti mokesčius sunkiasvoriam transportui ir plėsti jų rinkimą, o taikant vieną universalią viziją kelių mokesčių visiems automobiliams - prieštaringai vertinamas požiūris.
Taikant skaitmenines sistemas, kelių būklės duomenys gali būti apdorojami ir prioritetai nustatomi efektyviau. Turint modernias žmogiškųjų išteklių ir IT sistemas, galima greičiau planuoti remonto darbus ir įvertinti, kur reikia kapitalinio remonto, o kur pakanka tik dangos atnaujinimo. Lietuvos kelių vaizdo kameros suteikia galimybę realiu laiku stebėti eismą, kelių dangos būklę ir oro sąlygas, kas ypač naudinga planuojant keliones žiemą.
Apie prastą Lietuvos kelių kokybę kalbėta ir anksčiau: LAKD duomenimis, 2022 m. 38,67 proc. kelių su asfaltu Lietuvoje buvo blogos būklės (2021 m. - 39,72 proc.). Dabartiniai duomenys rodo, jog situacija stabilizuojasi, tačiau būtina ir toliau didinti finansavimą kelių atnaujinimui ir priežiūrai. Ekspertai pabrėžia, jog pagrindiniai veiksniai, lemiantys kelių būklę, yra kelio pagrindas, danga, apkrova ir mūsų investicijų dydis. Nors kai kuriuose ruožuose aikštėja laikina atnaujinimo sprendimai, nepaisant jų, būtina investuoti į kapitalinį remontą, kai reikia keisti pagrindą ar ilgesnį segmentą.
- Kelių būklė Lietuvoje: dalies kelių kokybė bloga, dalis priemonių stabilizuota.
- Finansavimas: didelis trūkumas, būtini papildomi šaltiniai (KPPP, ES fondai, privataus sektoriaus partnerystė).
- Prioritetai: magistraliniai keliai ir svarbiausi krašto/rajoniniai ruožai remonto eilėse.
- Perspektyvos: kelių fondas kaip galimas modelis, kelių mokesčiai ir skaitmeniniai duomenys remonto planavimui.
Prieš ateinančius metus svarbios gairės - remonto ir priežiūros prioritetizavimas, skaitmeninių sistemų plėtra, išsamių finansavimo modelių paieška, ir griežtesnis investicijų planavimas, kad būtų užtikrintas saugesnis ir efektyvesnis kelių tinklas.
Kaip pagerinti kelių kokybę ir užtikrinti finansavimą
Vienas iš galimų sprendimų - steigti kelių finansavimo fondą, panašų į Lenkijos valstybės kelių fondą, kur įmonės surenkamus lėšas sudaro kelių mokesčiai, vinjetės ir degalų mokesčiai. Tokia struktūra suteiktų stabilų finansavimą kelių plėtrai ir priežiūrai. Tačiau tam reikia įstatyminio kapitalo bei teisiniu pagrindu leisti įmonėms skolintis ar gauti pajamas iš komercinės veiklos, kaip siūlė Via Lietuva.
Taip pat siūloma pereiti prie plataus mokesčių plėtojimo, siekiant užtikrinti didesnį lėšų srautą keliams ir tiltams. Nors idėjos dėl universalaus kelių mokesčio visiems automobiliams nėra palaikomos, augantis lėšų poreikis verčia svarstyti alternatyvius scenarijus, įskaitant sunkiasvoriam transportui skirtus mokėjimus ir plėtrą mokesčių srityje.
Analitikai taip pat akcentuoja, kad būtina didinti finansavimą kelių priežiūrai, siekti didesnių investicijų į kapitolinius darbus, o ne tik į dangos remonto darbus. Skaitmeninės technologijos, pačios infrastruktūros sukūrimas ir tikslingas prioritetavimas leidžia sumažinti praragas ir greičiau įgyvendinti projektus.
Taigi, kelio būklė Lietuvoje priklauso nuo kelių finansavimo modelio, vadybos ir gebėjimo taikyti inovacijas plano įgyvendinimui. Nors situacija išlieka iššūkis, augantys finansiniai poreikiai reikalauja naujų sprendimų ir valdymo praktikų, kurios užtikrintų saugų ir patikimą kelių tinklą ateityje.
tags: #asfaltuoti #keliai #lietu