Asfalto liejimo pavojus sveikatai ir aplinkai: kur slypi problema ir kaip mes galime ieškoti saugesnių alternatyvų

Ekspertai įsitikinę - dėl neorganinių žaliavų, tokių kaip betonai, dominavimo, statybų sektoriaus žala žmogui yra didesnė nei CO2 sukeliamas šiltnamio efektas, todėl turime ieškoti ekologiškesnių medžiagų. „Medis gali laikyti tiltus, oro uostų stogus, atlaikyti baseinų chloro graužatį“, - alternatyvą siūlo architektas prof. … „Naivu tikėtis, jog [statybų] sektorius, kuris sudaro 11 proc. visų anglies dvideginio emisijų, staiga išnyks. Tačiau iš jų, nemažą dalį sudaro būtent statybinės konstrukcijos. Tai jose sumažinus neigiamus aspektus, tikrai galima pasiekti juntamų rezultatų“, - sako LRT Plius laidos „Prognozė“ ekspertas prof. Viena taršiausių medžiagų, be kurios neįsivaizduojamos šiuolaikinės statybos, yra betonas. Jo visame pasaulyje sunaudojama apie 30 mlrd. tonų. Skaičiuojama, jog vien ši medžiaga yra atsakinga už 8 proc. Anot G. „Šiuo metu yra atliekami vidaus patalpų oro ir dulkių tyrimai ir mes atrandame, kad yra tų biocidinių medžiagų, ir yra perfluorintų medžiagų (...) organinio fosforo cheminių junginių ir daug kitų medžiagų. (...) dėl to natūralumas labai svarbu“, - sako G. „Šalia šiltnamio efektą sukeliančio dujų išmetimo problemos, lygiavertė problema yra cheminių medžiagų poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai. Poveikis yra kur kas rimtesnis žmonijos gerbūviui ir ateičiai. Cheminės medžiagos veikia tiek endokrininę, tiek reprodukcinę žmogaus sistemą - mažėja vaisingumas, atsiranda lėtinės ligos“ - įžvalgomis dalijasi G. Anot prof. dr. E. „Žmogus turi visai kitą jausmą skruostu prisiliesdamas prie medžio ir aliuminio konstrukcijos. Emocija yra svarbi pridedamoji vertė. Dar vienas momentas, kuris yra svarbus, tai mikroklimatas pastatuose ir aplink pastatus. Yra svarbūs drėgmės rodikliai, dulkės, jų mažiau namuose, kuriuose daugiau natūralių medžiagų“, - sako prof. E. Įprastai dažniau renkamasi statyti mūrinį, o ne medinį namą dėl jo ilgaamžiškumo, tačiau gerai prižiūrimo medinio namo gali užtekti ne vienai kartai. „Lietuvoje galime pamatyti nemažai medinių namų, kurie net naudojant senas technologijas, turi labai ilgą gyvavimą“, - priduria Aplinkos ministerijos atstovė dr. Aplinkos ministerijos atstovei pritaria ir cheminių medžiagų ekspertas sakydamas, jog namo ilgaamžiškumas priklauso nuo namo priežiūros. „Jis gali gyvuoti tiek, kiek yra prižiūmis“, - papildo G. Anot architekto prof. E. „Medis gali laikyti tiltus, oro uosto stogus, atlaikyti baseinų chloro graužatį“, - priduria prof. E. „Medis per savo gyvenimo ciklą sugeria CO2, kurį mes vėliau užrakiname mediniuose pastatuose ir neišleidžiame jo į atmosferą“, - teigia dr. J. „Anglies dvideginis guli mūsų sienose, tačiau ekologiniu požiūriu yra svarbu, kokiu būdu mes išgauname medieną. Jeigu iškertame mišką ir sakome, jog CO2 užrakinome, tai jis jau buvo užrakintas“, - įžvalgomis dalijasi R. „Vietinės žaliavos gali būti taupesnės. Pavyzdžiui - prisirinksime akmenų ir iš jų sumūrysime namą, tokiu atveju sunaudojant tik 10 tonų CO2. Uždengsime stogą šiaudiniu stogu ir dar sutapysime CO2. „Jeigu mes pasistatome trobą, yra skaičiuojama, jog vienam kvadratiniam metrui tenka apie 200-300 kg CO2. Jeigu troboje gyvename 50 metų, per tokį laiką sugeneruosime dar tiek pat CO2. Todėl esminiu klausimu tampa - ne iš ko trobą pagaminsime, o kaip mes ten gyvenime. Ar mūsų langai bus sandarūs, kiek mes šildome trobą, kondicionuosime. Būtent namo eksploatacija yra atsakinga už didžiulius energinius nuostolius ir čia galima taupyti“, - sako R. „Labai tikiu, kad ir Lietuvoje prieisime prie to, jog pradės didėti organinių medžiagų reikalavimai, planas yra įgyvendinti reikalavimą, jog tokios medžiagos sudarytų 50 proc. * Šis tekstas buvo redaguotas - patikslintos eksperto G. Pastarosiomis dienomis svilinančio karščio ir jį palydėjusių audrų padarinius teko spręsti kelininkams. Itin aukšta oro temperatūra sukėlė asfalto „prakaitavimą“, o dėl praūžusių smarkių liūčių ir stipraus vėjo nuo kelio teko šalinti net kelias dešimtis nuvirtusių medžių bei nulūžusių šakų. Pastarosiomis dienomis svilinančio karščio ir jį palydėjusių audrų padarinius teko spręsti kelininkams. Itin aukšta oro temperatūra sukėlė asfalto „prakaitavimą“, o dėl praūžusių smarkių liūčių ir stipraus vėjo nuo kelio teko šalinti net kelias dešimtis nuvirtusių medžių bei nulūžusių šakų. Apie tai praneša bendrovė „Kelių priežiūra“.

Asfalto liejimo pavojai ir jų poveikis aplinkai

Nuo karščio „prakaitavo“ asfaltas: Esant dideliems karščiams kelio danga įkaista net iki +50°C, todėl bitumas suminkštėja, danga tampa blizgi ir minkšta. Dėl to formuojasi provėžos, ilgėja stabdymo kelias ir pavojingos sąlygos eismui. Kelių priežiūra praneša, kad danga tampa pavojinga, kai termometro stulpelis pakyla virš +30°C ir asfaltas „prakaituoja“. Tokias vietas barsto smulkia skaldele, kuri pagerina sukibimą ir mažina riziką sugadinti kelio dangą.

Kelių dangos pažeidimai ir apie juos informavimas

Kaišiadorių, Utenos, Trakų, Jurbarko, Marijampolės bei Ukmergės rajonuose pasitaiko suminkštėję kelių ruožai. Eismas ribojamas ten, kur kyla pavojus saugiam eismui arba gali būti pažeista kelio danga. Vyriausybinės institucijos skelbia apie situacijas ir kviečia gyventojus informuoti apie kliūtis eismo informacijos centre 1871. Tokios situacijos gali būti pastebimos visoje Lietuvoje, priklausomai nuo oro sąlygų ir kelio būklės.

Kelių infrastruktūros atsparumas ir ilgaamžiškumas

Didelis dėmesys skiriamas ne tik kaip sutvarkyti suminkštėjusį asfaltą, bet ir į tai, su kokiais tiksliais sprendimais gali būti didinamas kelių atsparumas karščiams. Dėl karščio pažeidžiamų betoninių dangų kenkia šilumą patiriantys reiškiniai. Tačiau diegiant naujas medžiagas ir atnaujinant kelius, galima sumažinti rizikas ir užtikrinti saugesnį eismą. Lietuvos kelių direkcija nuolat stebi situaciją ir koordinuoja darbų planą, į kurį įeina ir aukštos kokybės užtikrinimas bei bendradarbiavimas su ugniagesių pareigūnais, kai reikia šalinti nuvirtusius medžius ar kitus pavojingus trukdymus.

Pastatų ir jų eksploatacijos vaidmuo CO2 nuosėdose

Medis per savo gyvenimo ciklą sugeria CO2, kurį vėliau gali „užrakinti“ pastatuose, ypač jei naudojama natūralius šaltinis ir užtikrinamas tvarių medžiagų naudojimas. Emocinis aspektas ir mikroklimato įtaka pastatų gyventojams yra svarūs - namuose, kuriuose dominuoja natūralios medžiagos, drėgmės rodikliai bei dulkių lygis dažnai mažesni. Tačiau neigiama kryptis - sudėtinga ir cheminė medžiagų sudėtis turi būti atsakingai valdomi, siekiant sumažinti endokrininės ir reprodukcinės sistemos poveikį žmonėms.

Vietinės žaliavos ir ekologiškesni pasirinkimai

Vietinės žaliavos gali būti laikomos taupesnėmis: akmenys ar šiaudai gali suteikti alternatyvą tradiciniams statybų sprendimams. Jei troboje gyvenama 50 metų ir naudojama mažiau energijos, galima išvengti didelių CO2 emisijų, palyginti su ilgesnių gyvenimo ciklų pastatais. Svarbu yra ne tik tai, iš ko pagaminama troba, bet ir kaip ji eksploatuojama - sandarūs langai, tinkamas šildymo ir kondicionavimo valdymas. Lietuvoje planuojama didinti organinių medžiagų reikalavimus ir siekti, kad iki 50 proc. medžiagų būtų ekologiškos.

Turimų įstatymo pokyčių įtaka aplinkosaugai

2025 m. Seimas priėmė svarbius pakeitimus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimui (PAV). Šie pokyčiai įsigaliojo nuo 2025 m. lapkričio 1 d. Įstatymai skirta užtikrinti, kad projektai laikytųsi griežtesnių aplinkosaugos reikalavimų, o poveikis būtų įvertintas iš anksto. Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo papildomi TL taisyklių pakeitimai, į kuriuos įtraukti mechanizmai, skatinantys darnų žmogaus veiklos pobūdį ir mažinančios neigiamą poveikį aplinkai.

Infografika: pagrindiniai veiksniai ir rekomendacijos

Rinkos ir praktiniai patarimai keliautojams

Rekomenduojama žinoti apie vietinius kelių sąlygų atnaujinimus ir naudotis informacinių svetainių apie kelio būklę duomenimis. Vykdant kelio darbus, reikia atsižvelgti į klimato ypatumus ir pasirinkti tokias statybos ar remonto technologijas, kurios mažina energijos suvartojimą bei CO2 emisijas. Svarbu siekti, kad eksploatacijos metu energijos nuostoliai būtų minimalūs, o naudojamos medžiagos atitiktų aplinkosaugos reikalavimus.

Praktiniai duomenys ir ataskaitos

Kai kuriose Lietuvos vietovėse keliai atnaujinami arba modernizuojami, o įmonės siekia didinti saugumą bei patikimumą. Pavyzdžiui, magistraliniame kelyje A2 Vilnius-Panevėžys pradedami remontuoti ruožai, o VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija supažindina su karščio ir pažeidimų poveikio kelio dangai reikalavimais bei vis aktualesniais reikalavimais dėl eismo saugumo. Kiti pavyzdžiai rodo, jog investicijos į renovaciją siekia didelių sumų, kad būtų užtikrintas patikimumas ir saugumas visiems eismo dalyviams.

tags: #asfaltas #liejimo #pavojus