Asfaltas kaip ilgalaikis turtas: apskaita, klasifikacija ir nusidėvėjimas

Šiame straipsnyje aptariama valstybinės reikšmės magistralinių, krašto ir rajoninių kelių vertės ir jos kitimo apskaitos tvarka. Straipsnis parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir verslo apskaitos standartais.

Teisinis pagrindas ir taikomi dokumentai

Valstybinės reikšmės magistralinių, krašto, rajoninių kelių vertės ir jos kitimo skaičiavimo taisyklės reglamentuoja šių kelių vertės ir jos kitimo apskaitos tvarką. Šios taisyklės parengtos remiantis šiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, Lietuvos Respublikos kelių įstatymu, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu "Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacijos patvirtinimo". Taip pat remtasi 8-uoju verslo apskaitos standartu „Nuosavas kapitalas“ ir 12-uoju verslo apskaitos standartu „Ilgalaikis materialusis turtas“. Taip pat taikomi STR 2.06.03:2001 „Automobilių keliai“ bei kelių priežiūros ir normatyvinių dokumentų įsakymai.

Ilgalaikio materialiojo turto darbų grupavimas kelius liečiančiuose darbuose

Pagal 12-ąjį verslo apskaitos standartą „Ilgalaikis materialusis turtas“, darbai, susiję su keliais, grupuojami į kelias kategorijas.

Kelių priežiūra, remontas ir atnaujinimas

Kelių tiesimo ir taisymo (remonto) darbų rezultatai skirstomi į penkias grupes pagal atliekamus darbus: naujo kelio tiesimas, kelio rekonstravimas, kelio kapitalinis remontas, kelio taisymas (remontas) ir kelio priežiūra.

Remonto darbams priskiriami: kelio dangos defektų šalinimas (duobių, provėžų, įtrūkimų); kelio pagrindo stiprinimas; kelio bortų remontas; kelio ženklų ir rodyklių keitimas, remontas; atraminių sienelių remontas; kelio pralaidų, mažesnių kaip 1,5 m skersmens, keitimas, remontas.

Priežiūros darbams priskiriami: kelio dangos valymas; kelio griovių valymas; žolės pjovimas kelio šlaituose; sniego valymas ir barstymas; kelio ženklų ir rodyklių valymas; kelio įrenginių: apšvietimo įrenginių, kelio eismo kontrolės, apskaitos ir valdymo priemonių dažymas, valymas, patikra, techninė priežiūra ir t.t.

Ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo išlaidos priskiriamos to ataskaitinio laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos, veiklos sąnaudoms, jei jos pagal įmonės apskaitos politiką nepriskiriamos gaminamos produkcijos savikainai.

Jei ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimas ar remontas nepagerina naudingųjų turto savybių, bet pailgina jo naudingo tarnavimo laiką, šių darbų verte turi būti padidinta turto įsigijimo savikaina ir patikslintas turto naudingo tarnavimo laikas.

Kelių tiesimas ir finansavimas

Kelių tiesimo ir taisymo (remonto) darbai pagal programų išlaidų sąmatas priskiriami išlaidoms ir sandoriams dėl materialiojo turto ir finansuojami iš atskiruose sąmatos ekonominės klasifikacijos straipsniuose numatytų lėšų.

Kelio (asfalto) vertės ir nusidėvėjimo apskaita

Kelių vertę sudaro įsigijimo vertė. Kelių vertė didinama tais mokestiniais metais, kuriais vertę didinantys darbai užbaigti, t. y. pasirašytas darbų priėmimo aktas. Kelio elementai ir jų vertė skaičiuojami kiekvienam keliui, užpildant atitinkamas kelio ir kelio statinių technines apskaitos korteles.

Įmonių valdomo ilgalaikio materialiojo turto naudingas tarnavimo laikas aprašomas nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvais (metais). Kelių elementų nusidėvėjimui apskaičiuoti taikomas tik tiesiogiai proporcingas (tiesinis) metodas.

Užkonservuoto ir nenaudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo per visą jo naudojimo laikotarpį suma apskaičiuojama iš jo įsigijimo vertės atėmus numatomą likvidacinę vertę. Likvidacinę vertę nustato kelius prižiūrinčios valstybės įmonės, tačiau objekto likvidacinė vertė turi būti ne didesnė nei 10% įsigijimo vertės.

Nustatyta kelių ilgalaikio turto metinė nusidėvėjimo norma, naudingo tarnavimo laikotarpis bei likvidacinė vertė gali būti tikslinami kartą per trejus metus.

Apskaitos objektas - kelias arba ruožas

Apskaitos vienetu (objektu) gali būti bet koks valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčiai valstybės įmonei priklausantis kelias arba kelio ruožas. Kiekvienas kelias gali būti suskaidytas į ruožus. Kiekvienam objektui sudaroma kelio ir kelio statinių vertės kortelė.

Ataskaitų formos ir pateikimas

Magistralinių, krašto ir rajoninių kelių vertės kaita per ataskaitinį laikotarpį surašoma suvestinėse formose 1M, 1K ir 1R. Suvestinės formos nustatyta tvarka yra pateikiamos Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos.

Suvestinėse formose pateikiama: pirmoje grafoje surašomi sustambinti rodikliai; septintoje grafoje įrašoma likutinė vertė; tryliktoje grafoje pateikiami duomenys apie kiekį metų gale, įskaitant ir pasikeitimus, atsiradusius dėl duomenų patikslinimo (naujai atliktų matavimų); keturioliktoje grafoje pateikiamos žinios apie įsigijimo vertę ataskaitinio laikotarpio gale.

Asfalto įrengimas kaip ilgalaikis turtas - praktiniai aspektai

Pavyzdys iš praktikos: įmonė įsirengė stovėjimo aikštelę, samdė įmonę, ši išrašė sąskaitą-faktūrą. Sąskaitoje išrašė: "Dangos iš frezuoto asfalto mišinio įrengimas. Kaina 7069,60 Eur." Tokiu atveju kyla klausimas - ar tai bus ilgalaikis turtas?

Ilgalaikis turtas apskaitoje pripažįstamas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, kuri apima ne tik pirkimo kainą, bet ir visas išlaidas, patirtas parengiant turtą naudoti pagal jo numatytą paskirtį. Į savikainą įskaičiuojama pirkimo kaina, transportavimo, montavimo ir parengimo naudoti išlaidos bei neatskaitomas pirkimo PVM.

Jeigu stovėjimo aikštelės dangos įrengimo kaina viršija įmonės nustatytą minimalią ilgalaikio turto ribą ir atitinka kriterijus (naudojama ilgiau nei vienerius metus, žadama gauti ekonominės naudos, galima patikimai nustatyti savikainą), ją reikėtų priskirti ilgalaikiam materialiajam turtui.

Pridėtinių elementų (pertvaros, dangteliai) priskyrimas

Įmonė pirko stalus (viršija nustatytą minimalią ilgalaikio turto vertę) ir papildomai pirko pertvaras keliems stalams bei dangtelius laidams ant stalų (jie atskirai neviršija minimalios IT vertės). Ar reiktų juos pridėti prie IT savikainos ar dėti tiesiai į sąnaudas?

Jei papildomi elementai yra būtini, kad pagrindinis ilgalaikis turtas būtų naudojamas pagal paskirtį, juos galima įtraukti į turto savikainą. Kita vertus, jei šie priedai neviršija minimalaus vertės kriterijaus ir nepriklauso esminėms turto dalims, praktikoje dažnai juos pripažįsta vienkartinėmis sąnaudomis.

Nusidėvėjimas: metodai ir normatyvai

Nusidėvėjimas yra sistemingas turto įsigijimo savikainos paskirstymas per jo naudingo tarnavimo laikotarpį. Pelno mokesčio tikslais nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal PMĮ 1 priedėlį, kuriame numatyti trys metodai: tiesiogiai proporcingas (tiesinis), dvigubos mažėjančios vertės ir produkcijos.

Svarbus niuansas: PMĮ 1 priedėlyje nurodyti normatyvai yra maksimalūs, t. y. nustatantys trumpiausius leidžiamus nusidėvėjimo laikotarpius. Įmonė gali pasirinkti ilgesnį laikotarpį, tačiau ne trumpesnį.

Pagrindiniai trumpiausi leidžiami laikotarpiai, išreikšti metais, yra šie: nauji veikloje naudojami pastatai - 8 metai; mašinos ir įrenginiai - 5 metai; kompiuteriai, jų tinklai ir ryšių priemonės - 3 metai; baldai - 6 metai; programinė įranga ir kitas nematerialusis turtas - 3 metai.

Kelių elementams, įskaitant asfalto dangą, viešojo sektoriaus praktikoje taikomas tiesinis metodas: kelių elementų nusidėvėjimui apskaičiuoti taikomas tik tiesiogiai proporcingas (tiesinis) metodas.

Viešojo sektoriaus ypatumai (VSAFAS)

12-asis VSAFAS: ilgalaikio turto apskaita viešajame sektoriuje. Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartai (VSAFAS) taikomi biudžetinėms įstaigoms ir kitiems viešojo sektoriaus subjektams, o verslo apskaitos standartai (VAS) - privačioms įmonėms. Vienas iš konkrečių skirtumų - viešajame sektoriuje minimali ilgalaikio materialiojo turto vertė yra fiksuota ir nuo 2015 m. siekia 500 Eur, o privačios įmonės šią ribą nusistato pačios.

Praktiniai patarimai ir dažniausiai užduodami klausimai

• Nuo kokios sumos turtas laikomas ilgalaikiu? Vienos privalomos įstatymuose nustatytos sumos nėra; minimalią vertę kiekviena įmonė nusistato savo apskaitos politikoje. Praktikoje dažnai pasirenkama 500 Eur arba 750 Eur riba.
• Ką daryti su papildomais elementais, kurie atskirai neviršija ribos? Jei jie būtini pagrindinio turto naudojimui, juos galima įtraukti į turto savikainą; jei ne - pripažinti sąnaudomis.
• Ar galima neskaičiuoti nusidėvėjimo, kai turtas laikinai nenaudojamas? Pagal 12-ąjį VAS nusidėvėjimas skaičiuojamas net jei turtas laikinai nenaudojamas, todėl paprastai neskaičiuoti nusidėvėjimo negalima.
• Kaip elgtis su transporto priemonių grupavimu ir perkainojimu? Svarbu atitikti VAS reikalavimus ir apskaitos politiką; klaidos perkainojant gali sukelti mokestines rizikas, tad būtina pasitarti su specialistu.

Trumpas praktinis pavyzdys: stovėjimo aikštelės asfalto įrengimas

Jei įrengimo darbai užbaigti ir pasirašytas darbų priėmimo aktas, kelių (dangos) vertė didinama tais mokestiniais metais, kuriais vertę didinantys darbai užbaigti. Jei įrengimo kaina viršija nustatytą minimalią ribą ir turtas atitinka ilgalaikio turto kriterijus - jis įtraukiamas į balansą kaip ilgalaikis materialusis turtas, o jo savikaina paskirstoma per naudingo tarnavimo laikotarpį pagal pasirinktas nusidėvėjimo normas.

Ilgalaikio turto valdymo ir apskaitos svarba

Ilgalaikis turtas - tai įmonės nuosavybė, kuri naudojama ilgiau nei vienerius metus veiklos tikslams ir generuoja ekonominę naudą. Ilgalaikio turto apskaita ir tinkamas jo valdymas yra esminė kiekvienos įmonės finansų valdymo dalis. Nuo to priklauso ne tik finansinių ataskaitų tikslumas, bet ir pelno mokesčio apskaičiavimas, leidžiamų atskaitymų taikymas bei galimų mokestinių rizikų valdymas.

Įrankiai ir pagalba

Patogu valdyti ilgalaikį turtą naudojantis turto apskaitos ir ERP sistemomis, kurios leidžia sekti nusidėvėjimą, atliktų darbų priėmimo aktus, turto korteles bei generuoti reikiamas ataskaitas. Specialistų pagalba leidžia išvengti klaidų, susijusių su turto klasifikacija, minimaliomis ribomis ir mokesčių pasekmėmis.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos

• Neteisingas objekto priskyrimas (ilgam ar trumpalaikiam turtui) dėl minimalių ribų nesilaikymo.
• Išlaidų, priklausančių turto savikainai, praleidimas arba neteisingas PVM įtraukimas.
• Nusidėvėjimo metodų ir laikotarpių neatitikimas apskaitos politikai arba PMĮ normatyvams.
• Dokumentacijos trūkumai (nebūtini darbų priėmimo aktai), dėl kurių negalima pagrįsti turto padidinimo ar nurašymo.

Naudingi patarimai studentams ir praktikams

Jeigu rašote darbą apie ilgalaikį turtą, rekomenduojama remtis ne senesniais nei 10 metų leidiniais bei oficialiais teisės aktais, VAS ir VSAFAS dokumentais. Ieškantiems literatūros - daug institucinių leidinių, metodinių rekomendacijų ir praktinių vadovėlių yra prieinami PDF formatu, juos galite rasti ministerijų, auditorinių įmonių bei universitetų svetainėse.

Dauguma verslo savininkų apie ilgalaikį turtą susimąsto tik tuomet, kai planuoja įsigyti automobilį, kompiuterius ar kitą didesnės vertės įrangą. Tačiau praktikoje svarbiausias klausimas dažnai būna ne pats pirkinys, o jo apskaita. Nuo to priklauso ne tik finansinių ataskaitų tikslumas, bet ir pelno mokesčio apskaičiavimas, leidžiamų atskaitymų taikymas bei galimų mokestinių rizikų valdymas.

tags: #asfaltas #ilgalaikis #turtas