Daugelis Lietuvos gyventojų vis dar gyvena senos statybos namuose, kurių stogai dengti asbestiniu šiferiu. Asbestas - tai sveikatai pavojinga medžiaga, kurios dalelės, patekusios į orą, gali sukelti rimtas kvėpavimo takų ligas. Ši medžiaga nuo 2005 metų uždrausta naudoti statybose visoje Europos Sąjungoje, tačiau senesniuose pastatuose jos vis dar gausu.
Asbestas daugelį metų buvo populiari statybinė medžiaga, ypač šiferio plokščių pavidalu, naudota stogams dengti. Jo atsparumas ir maža kaina lėmė, kad jis pateko ant šimtų tūkstančių pastatų visoje Europoje. Pagal Europos Sąjungos direktyvas Lietuva - kaip ir kitos bendrijos šalys - privalo visiškai pašalinti asbestą iki 2032 metų.
Šnekamojoje kalboje šiferiu vadinami banguoti lakštai gaminami iš asbesto, kuris jau prieš pusę amžiaus įrašytas į Tarptautinio vėžio tyrimo centro kancerogeninių veiksnių sąrašą kaip kenksminga, vėžį sukelianti medžiaga. Be to, mokslininkai neabejoja, kad per keletą metų dažnas kvėpavimas asbesto dulkėmis gali sukelti pneumokoniozę (asbestozę) arba bronchogeninę karciomą. Pagrindinis pavojus apsinuodyti ir susirgti atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Žmogui įkvepiant asbesto skaidulas, jos lyg adatėlės susminga į kvėpavimo takų audinį, tapdamos įvairių nepagydomų ligų priežastimi.
Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento vyr. specialistė Eglė Neniškienė dalijasi nemalonia statistika: „Dėl asbesto poveikio per metus Europos šalyse apytiksliai užregistruojama apie 20 000 mirčių nuo plaučių vėžio. Pagal kenksmingumą asbestas prilyginamas arsenui ir gyvsidabriui. Prireikė keturių dešimtmečių, kad Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje būtų uždrausta naudoti asbestą ir kitus jo turinčius gaminius - dažniausiai kenksmingas asbesto poveikis pasireiškia tik po 20-30 metų, todėl ilgą laiką buvo atliekami tyrimai.“
Nors prekyba ir gamyba gaminiais, kurių sudėtyje yra asbesto, uždrausta, kaimuose ir miesteliuose tebėra daugybė namų su seniau pastatytais, asbestu dengtais stogais. Šiuose namuose gyvenantys žmonės, net to ir nenorėdami, kiekvieną dieną didina riziką susirgti kvėpavimo takų ligomis. Būtent todėl šie žmonės turėtų būti pirmieji, pasinaudoję galima KPP parama, - teigia E. Neniškienė.
Paramos galimybės ir apribojimai
Nors 2025 metais valstybė tiesioginės paramos asbestinių stogų keitimui nenumato, vis dar egzistuoja alternatyvūs būdai spręsti šį klausimą. Svarbiausia - planuoti atsakingai, laikytis teisės aktų ir kreiptis į profesionalus.
Pagal naują 2023-2027 metų strateginį planą, kurį patvirtino Žemės ūkio ministerija, lėšos asbesto šalinimui nenumatytos. Prioritetas skiriamas kitoms sritims, tokioms kaip žemės ūkio konkurencingumo didinimas, klimato kaitos švelninimas, atsinaujinančios energijos skatinimas. Nors nacionalinė parama nutraukta, kai kurios savivaldybės vis dar siūlo pagalbą.
2025 metais Lietuvos gyventojai daugiausia gali pasinaudoti vietinėmis savivaldybių programomis bei baigiamąja Kaimo plėtros programos (KPP) parama. Pagalbos ranką šiuo klausimu tiesia Lietuvos žemės ūkio ministerija - pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (KPP) priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“ kaimo vietovių gyventojai galės teikti paraiškas ir gauti kompensaciją daliai patirtų išlaidų.
Reikėtų žinoti: daugelyje savivaldybių lėšos ribotos, todėl paramos gavėjus dažnai lemia paraiškų pateikimo eilė. Ši programa, finansuojama iš ES lėšų, buvo pratęsta ir lėšos gali būti naudojamos iki 2025 m. 2022-2024 m. veikė Kaimo plėtros plano pagrindu finansuotos programos ūkininkams ir ūkiniams pastatams. Tačiau 2025 m. naujų nacionalinių kvietimų nėra.
Nors tiesioginė parama asbestui nenumatyta, 2025 m. galima pretenduoti į kitas priemones per Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA). Jos tikslas - skatinti pastatų energinį naudingumą ir atsinaujinančios energetikos sprendimus.
Kaimo plėtros programos (KPP) paramos sąlygos
Žemės ūkio ministerijos atstovė atkreipia dėmesį, kad remiami tik pareiškėjai, gyvenantys viensėdyje, kaime, miestelyje, mieste ar kitoje gyvenamojoje vietovėje, kurios gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst. Kaimo vietovėmis nelaikomi savivaldybių centrų, nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus, bei sodų bendrijų gyventojai, todėl jie paramos kreiptis negali.
Didžiausia finansuojama suma yra 2000 eurų, tačiau ji negali sudaryti daugiau kaip 50 proc. viso projekto vertės.
Ką būtina žinoti, teikiant paraišką?
- Svarbu atkreipti dėmesį, kad teikti paraiškas gali kaimo gyventojai, fiziniai asmenys, kurie nuolatinę gyvenamąją vietą deklaruoja kaimo vietovėje ir kurie yra ne jaunesni kaip 18 metų.
- Paramos gavėjai turi įsipareigoti mažiausiai 5 metus nuo galutinio paramos lėšų išmokėjimo nekeisti gyvenamojo namo, kurio stogo danga keičiama įgyvendinant projektą, ir/arba jo dalies nuosavybės teisių.
- Taip pat būtina apdrausti turtą, kuriam sukurti panaudota parama, ne trumpesniam nei projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiui.
Visi šie mechanizmai užtikrina, kad lėšos bus skiriamos jautriausioms situacijoms ir žmonėms, kurie patiria realią grėsmę sunkiai pakenkti savo sveikatai.
Tinkamos finansuoti laikomos tokios išlaidos:
- Patirtos (apmokėtos) po paramos paraiškos pateikimo dienos;
- Statybinės medžiagos, būtinos stogo dangai pakeisti;
- Statybinės stogo dangos keitimo medžiagos;
- Asbestinių atliekų transportavimo iki regioninių atliekų tvarkymo vietos ir galutinio atliekų šalinimo paslaugos pirkimas.
Pastaba: Stogą laikančios konstrukcijos, stogo šiltinimo medžiagos arba medžiagos termoizoliaciniam sluoksniui įrengti, statybos darbai, atliekami ūkio, rangos ar mišriu būdu bei PVM mokestis nėra finansuojami.
Apytiksliai - nuo 25 iki 70 €/m² su darbu.
Kada buvo teikiamos paramos priemonės?
Paraiškos pagal KPP Priemonę priimamos nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. KPP Priemonės įgyvendinimo taisyklės ir paraiškos forma patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. sausio 28 d. Per visą KPP įgyvendinimo laikotarpį šiai veiklai numatyta skirti 11, 6 mln. Eur. 2016 m. paraiškoms preliminariai numatoma skirti 2, 3 mln. Eur. 2015 m. patvirtintos 748 paramos paraiškos už 1, 5 mln. Eur.
„Ši programa kaimo žmonėms labai svarbi. Skirdami solidžią paramą asbestiniams stogams keisti tausojame kaimo žmonių sveikatą, gražiname paties kaimo vaizdą“, - pažymi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Paraiškos yra priimamos nuo 2017 m. balandžio 18 d. iki gegužės 19 d. Daugiau informacijos ir paraiškos forma skelbiama Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).
Prasidėjo paskutinė asbestinių stogų dangos keitimo paraiškų surinkimo savaitė. Nepateikę paraiškų dar gali suskubti ir iki 2012 m. kovo 30 d. pateikti reikiamus dokumentus. Prasidėjo paskutinė paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklos sritį „Asbestinių stogų dangos keitimas“ surinkimo savaitė. Paraiškos iki 2012 m. kovo 30 d.
Sausio 16 dieną šalyje startuosianti asbesto šalinimo programa - daug komentarų sulaukianti šių dienų naujiena. Programos laukiama su nekantrumu: ji pozityviai vertinama seniūnų, prekiaujančiųjų statybinėmis medžiagomis, aptarinėjama kaimo gyventojų. Asbestinių stogų dangų keitimui iš Programos skirta 60 mln. Lt, numatant didžiausią paramos sumą vienam projektui - 10 000 litų ir nustatant 50 proc. paramos intensyvumą. Paraiškų surinkimas pradedamas 2012 m. sausio 16 d. ir truks iki kovo 30 d.
Po Naujųjų metų prasideda šiferio stogų pakeitimo programa. Norintieji stogo dangą pasikeisti į naują, nekenksmingą, paraiškas gali teikti nuo sausio 16-osios iki kovo pabaigos.
Požūris į ES parama šiferinių stogų dangos keitimui paraiškų rinkimų pradžioje buvo gana pesimistiškas. Tačiau jau dabar paraiškos paramai gauti pagal veiklą "Asbestinių stogų dangos keitimas" įgauna pagreitį. Siekiant supažindinti kaimo gyventojus su galimybe pasikeisti asbestinę stogo dangą naudojantis ES parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programą, Žemės ūkio ministerija organizuoja seminarų visose šalies savivaldybėse ciklą.
Pasikeisti asbesto stogus panoro virš 8 tūkst. 2012 m. kovo 30 d.
Alternatyvūs sprendimai ir rekomendacijos
Nors 2025 metais valstybės parama asbestinių stogų dangos keitimui, deja, nebebus teikiama, vis dar egzistuoja alternatyvūs būdai spręsti šią problemą. Svarbiausia - planuoti atsakingai, laikytis teisės aktų ir kreiptis į profesionalus.
Stogas yra viena iš pagrindinių vietų, pro kurias prarandama šiluma. Todėl keičiant stogą rekomenduojama iš karto atlikti ir apšiltinimo darbus. Tokiu būdu galima ženkliai pagerinti namo energinį efektyvumą, sumažinti šildymo sąnaudas ir pasiruošti galimai APVA paramai ateityje.
Jeigu jums reikia parengti energinio naudingumo sertifikatą, pažymą APVA paramai ar tiesiog pasikonsultuoti dėl namo atnaujinimo galimybių, kreipkitės į mūsų komandą.
SENO STOGO PATIKRA. VISKĄ ŠLUOTI.
tags: #asbestiniu #stogu #statistika