Asbesto šalinimo programa Lietuvoje įvedė prioritetą apsaugoti gyventojų sveikatą nuo asbesto skaidulų plitimo į aplinką, o daugelio metų užuominos apie problemą paskatino ėmimąsi veiksmų. Nuo 2005 metų Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, uždrausta naudoti asbestą bei jo turinčius gaminius, tačiau pavojus išliko daugiabučių balkonų, stogų ir šiluminių mazgų srityse. Aplinkos ministerijos parengta Asbesto šalinimo programa siekia įvertinti rizikas, nustatyti veiksmų prioritetus ir užtikrinti saugų šalinimą bei prevenciją visose atsakingose institucijose.
Kas yra asbestas ir kaip jis veikia sveikatą?
Asbestas yra grupė iš šešių natūraliai randamų mineralų, kurio pluoštai gali būti suskaidyti į itin plonas, tvirtas siūlus. Asbesto plaušeliai yra lengvi, ore gali sklandyti keletą dienų, o įkvėptos skaidulos gali patekti į plaučių alveoles ir likti ten visam gyvenimui. Daugiau ir smulkesnių plaušelių patekus į aplinką, didėja rizika susirgti.
Asbesto poveikis žmogaus sveikatai gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Tiesioginis poveikis dažnai pasireiškia profesiniame kontakte su asbesto turinčiais gaminiais, o netiesioginis - kai plaušeliai patenka į kvėpavimo takus iš aplinkos ar dėl oro srauto su langų ar paviršių dalelėmis. Liga dažnai vystosi ilgai, po 20-50 metų, todėl ankstyvas identifikavimas sudėtingas.
Dažniausios ligos: asbestozė, plaučių vėžys, mezotelioma (krūtinplėvės ir pilvaplėvės vėžys), rečiau skrandžio bei storosios žarnos vėžiai. Didžiausia rizika kyla dirbant užterštuose darbuose arba esant aukštesnei plaušelių koncentracijai ir ilgesniam poveikiui ore.
Kokia yra situacija Lietuvoje ir ką rodo statistika?
Lietuvoje jau seniai raginama laikytis griežtų taisyklių; nuo 1998-09-28 uždrausta naudoti lygius ir banguotus asbestcemenčio šiferio lapus viešosios paskirties pastatuose, o nuo 2005 metų uždrausta naudoti asbestą ir jo gaminius. Tačiau asbesto problema išlieka: senesni stogai, šiluminei trasoms naudojamos medžiagos ir kiti pavojingi šaltiniai. Prieinama informacija rodo, kad Lietuvoje per daugelį metų trūko aktyvių priežiūros iniciatyvų, o tik nepriklausomybės laikotarpiu tyrimus atlikusios institucijos įvardijo 125 mezoteliomos atvejus 1992-2001 m. laikotarpiu. Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 1 500 naujų plaučių vėžio atvejų, iš kurių dalis gali būti susijusi su asbestu.
Kur gali kilti pavojus ir kada būtina tvarkyti?
Daugiabučių balkonų, individualių namų stogų, šiluminių mazgų ir kitų konstrukcijų naudojimas su asbestu kelia grėsmę, kai dangos vientisumas pažeidžiamas. Tinkamai demontuoti ar tvarkyti asbesto turinčias medžiagas turi licencijuotos komandos; savavališkai atlikti darbus gyventojams negalima. Darbus geriausia planuoti statinių projektavimo ir griovimo etape, įtraukiant visuomenės sveikatos centrų reikalavimus.
Svarbu naudoti tinkamą asmens apsaugą - respiratorius su tinkama filtracija, apsauginius kostiumus ir akinius. Iškasa ir ardymo metu rekomenduojama naudoti drėgną darbo metodą, kad mažiau išsiskirtų plaušeliai. Po darbų nuimtas šiferis turi būti saugiai supakuotas ir pristatomas į specialias sąvartynų aikšteles; negalima jo panaudoti dar kartą - pvz., sodo, ūkinėms erdvėms.
Kaip tvarkyti asbesto atliekas?
Atliekos turi būti įkonstrūruotos į sandarias pakuotes (dvigubi maišai, specialios dėžės ar konteineriai) ir žymimos, kad būtų aišku, jog tai asbesto pavojingos medžiagos. Gyventojai gali pristatyti išrūšiuotas atliekas į regioninius sąvartynus ar didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles; mokesčiai už priėmimą taikomi, priklausomai nuo teisinių reglamentų. Pavyzdžiui, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centre priėmimo kainos yra reglamentuojamos, o gyventojai ar juridiniai asmenys gali pristatyti atliekas į tam skirtus regioninius sąvartynus.
Svarbu žinoti, kad asbesto šalinimo darbus turi atlikti licencijuoti rangovai, o savivaldybės ir valstybės teikia paramos programas gyventojams įgyvendinti šalinimo projektus. Klaipėdos mieste 2022-2023 m. buvo įgyvendintas projektas „Namų ūkiuose susidariusių asbesto atliekų sutvarkymas“, finansuotas valstybės dotacijomis; projektas baigėsi ir paramos paraiškos gyventojams yra nebepriimamos. Parama taip pat gali būti teikiama per vietines savivaldybių programas ir Kaimo plėtros programos priemones, nors dažnai lėšos ribotos ir eilėmis dalinamos.
Asbesto šiferio conservavimo ir taisymo būdai
Stogo šiferį galima konservuoti arba remontuoti, bet jokiu būdu nesudaryti dulkėse esančių plaušelių. Seną stogo dangą galima nudažyti specialiais dažais po paviršiaus paruošimo - drėgnu valymu ir plovimu. Netinkama tvarka, pavyzdžiui, šlifavimas sausoje būsenoje, gali paskleisti plaušelius į orą. Jei stogo dalys yra sugadintos, reikia jas keisti naujais neasbestiniais lakštais ir uždengti visą stogą naujais neasbestiniais šiferiais. Aiškus reikalavimas - keisti asbesto turinčias šiferio dalis tik tada, kai būtina dėl remonto ar rekonstrukcijos.
Specialūs patarimai gyventojams
- Nukentėję ar įtariami asbesto užterštumo objektai turi būti tvarkomi tik pagal sertifikuotų specialistų nurodymus.
- Supakuotos atliekos turi būti pažymėtos ir paruoštos pakrautiems transportuoti.
- Nedarykite eksperimentų su asbestu; nešiukšlinti aplinkos ar namų.
Laboratorijos, tyrimai ir perspektyvos
Programa numato modernizuoti Higienos instituto laboratorijas, suteikti regioninėms visuomenės sveikatos tarnyboms priemones oro ėminiams paimti, atlikti plaušelių tyrimus plaučių audinyje ir patvirtinti profesinių ligų nustatymo kriterijus. Planuojama plėsti asbesto tyrimus ir didinti duomenų bazę apie poveikį darbuotojams, dirbantiems su asbesto turinčiomis medžiagomis. ES direktyvos Lietuvai numato visiškai pašalinti asbestą iki 2032 metų, o tai reikalauja nuoseklių veiksmų ir Lietuvos institucijų koordinacijos.
Taip pat būtina atskira informacija apie asbesto skaidulas alveolinėse frakcijose (ilgio santykis 3:1, ilgio mažiausias 5 µm, pločio mažiausias 3 µm), kurios diktuoja plaučių pažeidimo riziką. Darbų planavimas, įskaitant labiausiai pažeidžiamas vietas, projektų reikalavimų įtraukimas, mokymai ir tinkama apsauga - esminiai žingsniai siekiant saugaus Asbesto šalinimo programos įgyvendinimo.
| Asbesto ligos | Ūmė ar lėtinis pobūdis | Pagrindiniai rizikos veiksniai |
|---|---|---|
| Asbestozė | Lėtinė/nuolatinė | Didelė plaušelių koncentracija, ilgalaikis poveikis |
| Plaučių vėžys | Ilgalaikė latentija | Ilgalaikis įkvėpimas, aukšta skaidulų koncentracija |
| Mezotelioma | Ypač pavojinga | Gausa žala pleurai ir pilvaplėvei |
Apibendrinant, asbesto pavojus kyla tik skaldant ar tvarkant jo turinčias medžiagas; nejudantis asbestas vis dar gali būti pavojingas, todėl būtina laikytis visų saugos procedūrų ir kreiptis į licencijuotus rangovus bei institucijas.
tags: #asbestinis #slakas #kas #tai