Individualių namų savininkai ir (ar) valdytojai, kurie pasikeitė gyvenamųjų namų stogus ir turi sukaupę asbesto atliekų, gali kreiptis į savivaldybę su prašymu sutvarkyti asbesto atliekas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2022-2023 m. laikotarpiu įgyvendino projektą „Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje namų ūkiuose susidariusių asbesto atliekų sutvarkymas“, finansuotą valstybės dotacijomis pagal Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos priemonę „Subsidijos ir dotacijos namų ūkiuose susidariusioms asbesto atliekoms tvarkyti“. Projekto tikslas - surinkti, išvežti ir saugiai pašalinti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje namų ūkiuose susidariusias asbestinio šiferio atliekas.
Projekto pabaiga - prašymai asbesto atliekų tvarkymui iš gyventojų nebepriimami. Atliekas Klaipėdoje rinko ir perdavė saugiam tokių atliekų tvarkymui į Dumpių sąvartyną UAB „Ekonovus“. Projekto metu planuota sutvarkyti iki 70 t t asbestinio šiferio atliekų. Lietuvoje naudoti asbestą ar jo turinčius gaminius uždrausta nuo 2005 metų, tačiau dėl plataus panaudojimo statiniuose asbesto pluoštų rizika visuomenės sveikatai išlieka.
Asbesto pluoštai gali sukelti asbestozę, plaučių vėžį, mezoteliomą ir gerybinius pleuros navikus. Dėl jo patvarumo organizmas negali jo suskaidyti ar ištirpinti. Rizika didėja įkvepiant didelį plaušelių kiekį: didesni plaušeliai sugaunami nosyje, gerklėje ar bronchuose, o plonesni gali patekti į tolimiausius plaučių išsišakojimus ir ten įsmigti. Kai kurie plaušelių dalelės patenka į kraują ir keliauja į bet kurį vidaus organą. Tokie plaušiai krūtinplėvėje ar plaučių audinyje gali sukelti vėžį. Pirmieji ligos požymiai gali pasireikšti tik po 20-50 metų, o ligos progresuoja ir dažnai yra nepagydomos.
Lietuvoje asbesto istorija ir dabartis rodo, kad pavojus kyla ne tik dirbant su asbestą turinčiais gaminiais, bet ir atliekų ar senų dangų šalinimo metu. Nuo 1961 metų Lietuvoje asbestcemenčio gaminių gamybai sunaudota apie 700 tūkst. tonų asbesto; 1990-2002 metais į Lietuvą buvo įvežama apie 3-4 tūkst. tonų asbesto per metus. Daugiausia asbesto buvo šiferio ir vamzdžių gamyboje, todėl daugiabučių stogai ir šiluminės trasos dažnai turi šiferinio šarifo dangą.
Nuo 2000 m. Lietuvoje uždrausta naudoti lygius ir banguotus asbestcemenčio šiferio lakštus naujuose pastatuose ir remontuojamuose objektuose, o nuo 2005 m. - gaminti ir importuoti asbestą bei visus jo turinčius gaminius. Tačiau senų šiferio dangų išliekantis pavojus kyla dėl pluoštų iš pažeistų gaminių į aplinkos orą.
Asbesto šalinimo programos tikslai ypatingai akcentuoja aiškią teisinę ir techninę bazę bei laboratorijų pajėgumus. Planuojama įvertinti viešojo naudojimo, gyvenamųjų namų ir kitų pastatų naudotų asbesto turinčių gaminių kiekį ir būklę, parengti inventorizacijos tvarką, nustatyti prioritetus ir didžiausio užterštumo rajonus. Taip pat numatyta remti asbesto pašalinimo iš aplinkos projektus ir modernizavimo programas daugiabučiuose namuose, bet realus finansavimas dažnai apribotas tik daliniu kompensavimu naujos stogo dangos kaina.
Konkrečios rekomendacijos konservavimo ir taisymo būdams: sena stogo šiferio danga dažnai nudažoma specialiais dažais, tačiau prieš tai būtina nuvalyti ją drėgnu šepetėliu ir nuplauti vandeniu. Draudžiama šiferio dangą šveisti sausai ar kitaip skatinti dulkių atsiradimą. Jei lakštai suniokoti - keičiami į neasbestinius lakštus, o visas stogas uždengiamas neasbestiniu šiferiu. Sudužusios perdangos ar plokštės turi būti sudrėkintos, sunaikintos ar įkraunamos į uždarus konteinerius.
Klaipėdoje asbesto atliekas priima UAB „Toksika“ filialas, o Marijampolėje - stambiagabaričių atliekų aikštelė. Savivaldybės atsakingos už tvarkymo sistemą ir nurodo sąvartynus, į kuriuos šias atliekas galima įvežti. Reikalavimo keisti ar laikotarpiai, iki kada turėtų būti atlikti darbai, nėra - tvarkymo darbai vyksta kai reikalinga kūrentiems remontams ar rekonstrukcijoms.
Vyriausybė balandžio mėnesį patvirtino Asbesto šalinimo programą su konkrečiomis priemonėmis. Programa numato 2008-2013 m. skirti 23 mln. Lt, iš kurių 14 mln. Lt - skirti saugiems asbesto turinčių gaminių iš aplinkos pašalinimui. Taip pat planuojama inventorizacija, regionų laboratorijų modernizavimas, įskaitant plaušelių tyrimus plaučių audinyje ir profesinių ligų nustatymo kriterijų kūrimą. Tikslas - sumažinti pavojų visuomenės sveikatai ir sukurti mechanizmus skatinti asbesto pašalinimą iš aplinkos.
Kas yra asbestas ir kur jo daugėja Lietuvoje
Asbestas - grupė mineralinių pluoštinių medžiagų, kurios gaunamos įvairiose šalyse. Jo lydymosi temperatūra apie 1 600 laipsnių. Lietuvoje pavojingų asbesto gaminių sunaudota daugiau nei milijonai tonų per istoriją; dauguma jų - šiferiniai stogo lakštai. Nuo 1961 metų asbestcemenčio gaminių naudojimas sukaupė didelę patirtį: šiferio dangos, vamzdžiai, šiluminės trasos ir kitos sritys. Daugiausia asbesto buvo naudojama 96% šiferio dangai, o nuo 2000 m. draudžiama naudoti šiferio lakštus naujose statybose ir remontuose, taip pat - gaminti ar importuoti asbestą.
Specialūs patarimai namų savininkams
- Svarbiausia - užtikrinti tinkamą asbesto atliekų surinkimą ir sandarią pakuotę su etikete, nurodančia asbestą.
- Sudužusios perdangos ar plokštės turi būti sudrėkinamos ir įkraunamos į uždarus konteinerius.
- Stogo dangos konservavimas ar remontas turi būti atliekamas laikantis saugumo reikalavimų, vengiant dulkių.
- Savivaldybės nustato priimtinus sąvartynus ir atliekų tvarkymo taisykles - laikytis jų būtina.
Asbesto pluoštų rizika didesnė įkvepiant didelį plaušelių kiekį, todėl svarbu laikytis saugaus tvarkymo principų ir kreiptis į atsakingas institucijas dėl tinkamo šalinimo.