Asbestas yra gamtoje aptinkamų mineralų pluoštinė forma. Yra keletas asbesto rūšių, bet dažniausiai naudojamos jo rūšys yra chrizotilas, krokidolitas ir amozitas, kurie skiriasi savo spalva ir fizine išvaizda, bet jų savybės ir poveikis yra labai panašūs. Asbestas yra natūralus mineralas, kurio pluoštai gali būti suskaidyti į plonus, tvirtus plaušus. Jis buvo plačiai naudojamas daugelyje pramonės šakų, nes pluoštai yra puikūs izoliatoriai (atsparūs karščiui, ugniai ir cheminėms medžiagoms bei nelaidūs elektrai). Jis dažnai naudojamas cementui ir kitoms medžiagoms sutvirtinti. Tačiau tai yra ypač pavojinga medžiaga (Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo priskiriama prie 1A kategorijos kancerogenų).
Visas Lietuvoje panaudotas asbestas, daugiausia chrizotilo atmainos, buvo įvežtas, daugiausiai iš Rusijos ir Kazachstano. Iš viso nuo 1961 m. Lietuvoje pramonėje buvo sunaudota daugiau kaip 700 tūkst. tonų asbesto žaliavos. 1998 m. Lietuvoje buvo sunaudota apie 4 tūkst. tonų.
Kas yra asbestas ir kodėl jis pavojingas?
Asbestas yra gamtoje aptinkamų mineralų pluoštinė forma. Yra keletas asbesto rūšių, bet dažniausiai naudojamos jo rūšys yra chrizotilas, krokidolitas ir amozitas, kurie skiriasi savo spalva ir fizine išvaizda, bet jų savybės ir poveikis yra labai panašūs. Krokidolitas ir amozitas yra pavojingiausios asbesto rūšys - įkvėpus jų pluošto, sveikatai kyla didžiausia rizika. Nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio krokidolitas pamažu šalinamas. Tačiau nemažai jo yra likę senesniuose statiniuose.
Asbestas yra toksiška pirmos grupės kancerogeninė medžiaga, įtraukta į nuodingų medžiagų sąrašą ir uždrausta naudoti visose Europos Sąjungos bei daugelyje pasaulio šalių. Tyrimais įrodyta, jog į plaučius patekusios asbesto skaidulos gali sukelti plaučių ir gerklų vėžį, asbestozę (plaučių audinio randėjimą), mezoteliomą (pleuros vėžį).
Pavojų kelia ne pats asbestas, o jo nematomi ir bekvapiai laisvi plaušeliai, kuriuos žmogus gali įkvėpti su asbestu užterštos aplinkos oru. Asbesto plaušeliai yra lengvai įkvepiami, tačiau dėl jų ypatingos struktūros, primenančios mažus kabliukus, ir cheminio atsparumo organizmas jų pašalinti negali. Normaliomis sąlygomis asbestcemenčio gaminiuose esantys asbesto plaušeliai yra tvirtai sulipę su pagrindu ir į aplinką neišsiskiria. Asbestas yra pavojingas žmonėms, kai jo plaušeliai (skaidulos) patenka į orą. Kol asbesto turintys statiniai ar gaminiai yra neliečiami, asbestas didesnio pavojaus sveikatai nekelia, tačiau tuos statinius griaunant, o asbestinius gaminius ardant, laužant ar kitaip apdorojant, aplinkoje pasklinda labai smulkūs, akimi nematomi plaušeliai.
Asbesto plaušeliai gali patekti į aplinką ir vykstant asbesto produktų (plokščių, šiferio, vamzdžių) korozijai, atliekant katilinių, šiluminių tinklų izoliacijos remontą arba renovaciją, keičiant šiferinę stogų dangą. Didžiausias rizikos kontingentas yra stogdengiai, keičiantys seną šiferinę stogų dangą, statybininkai, atliekantys statybos, šiluminių trasų remonto darbus, kur asbestas naudojamas kaip izoliacinė medžiaga. Susirgti gali ir žmonės, turintys atsitiktinį kontaktą, pvz. neatsargiai kraunant ar sandėliuojant asbesto turinčius gaminius, atsitiktinai patekus į aplinką, kurioje yra asbesto plaušelių.
Asbestas pavojingas tik skaldomas, kai jo skaidulos pasklinda ore kaip asbesto dulkės. Įkvėptos šios skaidulos gali sukelti sunkias ligas. Tačiau didelio asbesto kiekio poveikio nepatyrę žmonės tokiomis ligomis suserga labai retai. Asbestozė - negrįžtamas plaučių surandėjimas, dėl kurio ligoniams tampa labai sunku kvėpuoti. Plaučių vėžys. Rizika susirgti plaučių vėžiu reguliariai su asbestu dirbantiems žmonėms yra didesnė. Taip pat žr. Mezotelioma - nepagydomas krūtinplėvės ar pilvaplėvės vidinio sluoksnio vėžys. Su asbestu susijusios ligos vystosi lėtai. Asbestozės simptomai gali pasireikšti po 10-20, o su asbestu susijusio vėžio - net po 40 metų.
Asbestas yra natūrali gamtinė medžiaga, pasižyminti puikiomis eksploatacinėmis savybėmis, tačiau tampa kenksminga tuomet, kai asbesto plaušeliai patenka į aplinkos orą. Jie yra labai smulkūs, plika akimi nematomi ir aštrūs. Patekę į žmogaus plaučius, gali pradurti plaučių alveoles, kurios subadytos pradeda vėžėti. Nejudinamas asbestas gali gulėti ištisus amžius ir niekam nepakenks. Neatsitiktinai jis utilizuojamas, užkasant į žemę. Bet ar įkvėpę asbesto dulkių jau esame pasmerkti susirgti?
Taip, atsiranda rizika susirgti. Ją gali padidinti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, rūkymas kartu su asbesto poveikiu riziką susirgti plaučių vėžiu padidina net iki 50 kartų. Neabejotinai didžiausias pavojus kyla žmonėms, tiesiogiai dirbantiems su asbestu ir jo gaminiais (statyba, laivų statyba, vamzdynų ir šilumos tinklų priežiūra, gaisrų gesinimas). Tokioje darbo aplinkoje asbesto plaušelių koncentracija ore kontroliuojama ir negali viršyti nustatytų normų.
O gyvenamojoje aplinkoje užtenka nors kartą netvarkingai atlikti remonto darbus rūsyje ar namuose, sudaužyti šiferio lakštą ir plaušeliai visam laikui apsigyvena šalia.
Kur yra asbestas ir kaip jį atpažinti?
Asbestas vis dar esama kai kuriuose pastatuose, kur jis naudotas kaip izoliacinė medžiaga, be to, jis buvo naudojamas gaminant stabdžių trinkelių antdėklus ir vamzdžiams bei katilams (pvz., laivuose) izoliuoti. Jo vis dar gali būti kai kuriuose senesniuose pastatuose, tačiau pastatus atnaujinant asbestas šalinamas. Atsiradus mažiau pavojingų medžiagų, kuriomis galima pakeisti asbestą, jo šiuo metu apskritai naudojama labai mažai. Asbesto vis dar gali būti kai kuriuose senesniuose pastatuose, kur dirbate ar lankotės, - pvz., spirito varyklose, - ir kai kuriuose laivuose, ypač priklausančiuose ne ES šalims.
95 proc. į Lietuvą įvežto asbesto buvo sunaudota asbestcemenčio šiferio ir vamzdžių gamybai. Likusi dalis - katilinių ir vamzdynų šilumos izoliacijai, sklendėms, dūmtraukiams sandarinti, stabdžių trinkelių gamybai. Šiuo metu atrandame naują asbesto atmainą - amozitą, naudojamą laivų mechanizmų izoliavimui. Visos šios asbesto atmainos yra vienodai pavojingos sveikatai. Tačiau apie trapų asbestą, naudotą šilumos izoliacijai, galbūt žinoma mažiau, nors ten asbesto koncentracija yra kur kas didesnė nei šiferyje. Žmonės, remontuodami, rekonstruodami namus, asbesto randa netikėčiausiose vietose. Pasirodo, anksčiau medines stogo, grindų konstrukcijas impregnuodavo nedegiu kalkių ir asbesto mišiniu. Statant daugiabučius, tą daryti buvo net privaloma.
Asbesto palušeliai yra labai maži ir plika akimi nematomi, jie neturi kvapo ir skonio. Netirpūs vandenyje, rūgštyse, organiniuose tirpikliuose, nedega, savaime neskyla. Plaušeliai, patekę į žmogaus plaučius, juose kaupiasi ilgus metus. Jie sukelia sveikatos sutrikimus ir net mirtinas ligas. Tik atlikus asbesto plaušelių tyrimus, galima nustatyti taršą aplinkoje.
Kaip elgtis, jei jūsų aplinkoje yra asbesto?
Jeigu asbesto produktų (šiferio, šiluminės izoliacijos ir kt.) yra jūsų namuose, ūkyje, nepatariama pradėti jį šalinti patiems. Geriau šį darbą patikėti specialistams, kurie, priklausomai nuo asbesto produktų techninės būklės, toliau imsis atitinkamų veiksmų. Asbesto šalinimo pagrindinis tikslas yra apsaugoti aplinką nuo pavojingų asbesto plaušelių.
Jei reikia, perkelti asbestą privalo licencijuotas rangovas. Jokiu būdu nemėginkite pašalinti asbesto patys. Panaudotus drabužius ir kitus daiktus, kurie, kaip žinote arba manote, yra užteršti asbesto dulkėmis, būtina sudėti į paženklintą plastikinį maišą. Dėl tokių daiktų valymo jūsų vadovai turėtų susitarti su valykla - valyti asbestu užterštus drabužius galima tik specialiose valyklose. Įsidėmėkite. Visada geriau visiškai išvengti rizikos, todėl jei žinote, kad esama asbesto, laikykitės atokiau.
Jei asbesto gaminių - šiferio, šiluminės izoliacijos medžiagų yra namuose, ūkyje, nepatariama jų šalinti patiems. Geriau šį darbą patikėti specialistams, turintiems specialią aprangą, kvėpavimo takų apsaugos priemones, specialius siurblius. Pagrindinis asbesto šalinimo tikslas - apsaugoti aplinką nuo pavojingų asbesto plaušelių. Todėl reikėtų aptverti teritoriją, kad į ją nepakliūtų pašaliniai žmonės. Bet dažniausiai būna atvirkščiai: „nunešė“ vėjas stogą ar tvarkoma šiluminė trasa, žiūrėk, pilnas kiemas žioplių. Dirbantiems būtina pasirūpinti kvėpavimo takų apsauga, vienkartiniais drabužiais. Prieš darbus viską reikia sudrėkinti vandeniu. Atliekų nedaužyti, nemėtyti, sudėjus į krūvą apvynioti plėvele, surišti ir išgabenti į specialias tam skirtas aikšteles.
Bet žmonės neretai nuo stogų nuimtą asbestinį šiferį panaudoja kur kas ūkiškiau - sutrupina ir barsto ant kelio įvažų, duobių. Tai - pats blogiausias pavyzdys. Taip daryti kategoriškai negalima. Važinėdami automobiliai kelia asbesto dulkes, nuodija aplinką.
Norint saugiai pašalinti asbesto turintį šiferį, kitus asbesto gaminius, būtina laikytis visų saugaus darbo su asbestu reikalavimų. Darbus atlikti taip, kad asbesto plaušeliai nepasklistų į aplinką ir nekeltų pavojaus žmogaus sveikatai ir aplinkai. Rekomenduojama stogų šiferinės dangos šalinimo vietą nuo aplinkos atskirti polietileno plėvele, drėkinti nuimamus paviršius, atsargiai šiferio lakštus nuimti nuo stogų, jokiais būdais nemėtant jų nuo stogo ant žemės. Po to juos supakuoti į polietileninę plėvelę ir saugiai išvežti į tam tikslui nurodytus sąvartynus. Šiferio smulkias atliekas reikia išsiurbti siurbliais su specialiais filtrais, jų negalima šluoti, o juo labiau negalima jomis užkloti kelio duobių ir įvažų. Asbestas galutinai nukenksminamas užkasant jį į žemę.
Jei keičiate seną šiferinį stogą, ardote sovietmečiu apšiltintus vamzdynus ar kitus statybinius elementus, laikykitės saugos priemonių. Būtina naudoti sandarius apsauginius akinius, respiratorių su tinkama filtravimo sistema (pvz., P3 tipo) bei vienkartinį kombinezoną. Asbesto atliekas svarbu kruopščiai sudėti į sandarias pakuotes, kad nesklistų jo dulkės. Jei įmanoma, užtikrinkite, kad darbo vieta būtų tinkamai vėdinama ir sumažėtų asbesto dulkių koncentracija ore. Jei nesate tikri, kaip tinkamai tvarkyti asbesto atliekas, susisiekite su atliekų tvarkytojais savo mieste. Asbesto atliekos negali būti šalinamos kartu su įprastomis statybinėmis atliekomis. Išrūšiuotas asbesto atliekas galima pristatyti ir į VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles (DGASA) bei regioninį sąvartyną. Į regioninį sąvartyną šias atliekas gali pristatyti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Fiziniams asmenims statybinių medžiagų, turinčių asbesto, priėmimo įkainis 56,10 Eur/t be PVM, juridiniams - 98,2 Eur/t be PVM. Atliekos priimamos Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyne (Jurgeliškių k. 9, Šiaulių r.).
Reikėtų laikytis nacionalinių procedūrų. Vis dėlto rekomenduojama, kad asbestą tvarkantis rangovas patikrintų, ar, kaip įtariama, užterštoje zonoje ore esama asbesto. Per bet kurį nepertraukiamą 4 valandų laikotarpį mililitre oro vidutiniškai aptikus daugiau kaip 0,1 galimos įkvėpti skaidulos (t. y. pusę pagal teisės aktus leidžiamo didžiausio kiekio), reikia skubiai imtis veiksmų.
Asbesto utilizavimas: kaip vyksta saugaus šalinimo programa
Teisiniai aspektai ir reglamentavimas
Naudoti asbestą uždrausta visose Europos Sąjungos šalyse bei daugelyje pasaulio valstybių. Direktyva 1999/77/EB nuo 2005 m. sausio 1 d. asbestą uždrausta naudoti. Be to, Direktyva 2003/18/EB draudžiama išgauti asbestą ir gaminti bei perdirbti asbesto produktus. Vis dėlto didžiausių problemų kelia asbesto poveikis vykdant šalinimo, griovimo, aptarnavimo ir remonto darbus. 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/148/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto veikimu darbe, griežtai kontroliuojamas visų rūšių ir formų asbesto poveikis. Pagal 8 straipsnį darbdaviai privalo užtikrinti, kad nė vienas darbuotojas nebūtų veikiamas asbesto koncentracijos ore, kurios 8 valandų laikinis svertinis vidurkis viršija 0,1 skaidulos viename cm3. Apie visus tiesiogiai su asbestu susijusius darbus privaloma pranešti atsakingai nacionalinei institucijai. Taip pat reikėtų ieškoti informacijos nacionalinės teisės aktuose.
Į Lietuvą įvežti ir naudoti asbestą ir visus jo turinčius gaminius uždrausta nuo 2005 m., tačiau senos statybos, nerenovuotuose pastatuose vis dar yra nepašalintų asbesto šaltinių.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Vilniaus departamento Švenčionių skyriaus specialistai primena, kad asbestas yra pavojingas žmonių sveikatai. Ši medžiaga yra priskiriama 1 grupės kancerogenams. Dar 1976 m. buvo ištirtas asbesto kancerogeniškumas žmogui ir gyvuliams. Asbestas įrašytas į Tarptautinio vėžio tyrimo centro kancerogeninių veiksnių sąrašą kaip kenksminga, vėžį sukelianti medžiaga.
Valstybė prisiima atsakomybę už šį praeities palikimą, asbesto šalinimo programai skirdama daugiau nei 22 mln. litų. Neramiai laukiame susirgimų nuo asbesto bangos Lietuvoje. Mat, su asbestu susijusios ligos pasireiškia tik po 20-40 metų, o Lietuvoje intensyviausia asbesto produktų gamyba vyko nuo 1970 iki 1990 metų. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama 1 300 plaučių vėžio atvejų, 3,2 proc. iš jų - dėl praeityje buvusio asbesto poveikio. Dauguma plaučių vėžiu sergančių vyrų dirbo statybose ir tik vienas procentas iš jų nerūkė.
Didesnį pavojų sveikatai kelia ne patys asbesto gaminiai, o neteisingas žmonių elgesys su jais. Jei nėra galimybių imtis visų apsaugos priemonių, geriau iš viso neliesti tų šiferių. Nes žala aplinkai ir žmonių sveikatai, išleidus šį džiną iš butelio, gali būti kur kas didesnė.