Asbestas yra gamtoje aptinkamų mineralų pluoštinė forma. Yra keletas asbesto rūšių, bet dažniausiai naudojamos jo rūšys yra chrizotilas, krokidolitas ir amozitas, kurie skiriasi savo spalva ir fizine išvaizda, bet jų savybės ir poveikis yra labai panašūs. Asbesto pluoštai gali būti suskaidyti į plonus, tvirtus plaušus, kurie gali patekti į aplinkos orą ir kelti pavojų sveikatai. Jis buvo plačiai naudojamas daugelyje pramonės šakų, nes pluoštai yra puikūs izoliatoriai, atsparūs karščiui, ugniai, cheminėms medžiagoms bei nelaidūs elektrai, ir dažnai naudojamas cementui bei kitoms medžiagoms sutvirtinti.
Tačiau tai yra ypač pavojinga medžiaga. Reglamentuose ji priskiriama prie 1A kategorijos kancerogenų. Pavojų kelia ne pats asbestas, o jo nematomi ir bekvapiai plaušeliai, kuriuos žmogus gali įkvėpti. Asbesto plaušeliai yra lengvai įkvepiami, tačiau dėl jų struktūros jie gali likti organizme daugelį metų. Asbestas pavojingas tik skaldomas, kai plaušeliai pasklinda ore, todėl aplinkoje esantys šiferio lakštai ar kita asbesto įranga tampa rizika tik juos ardant ar tvarkant.
Kur yra asbestas Lietuvoje ir kaip jis paveikia sveikatą?
Visas Lietuvoje panaudotas asbestas, daugiausia chrizotilo atmainos, buvo įvežtas iš Rusijos ir Kazachstano. Nuo 1961 m. pramonėje buvo sunaudota daugiau kaip 700 tūkst. tonų asbesto žaliavos, o 1998 m. šalis sunaudojo apie 4 tūkst. tonų. Tyrimai rodo, jog plaučių vėžys, asbestozė ir mezotelioma yra susiję su įkvėptomis asbesto skaidulomis. Ypač pavojingos yra krokidolitas ir amozitas, kurie laikomi pavojingiausiomis rūšimis; jų pluoštai sukelia didžiausią riziką įkvėpimo atveju. Nuo XX aštuntojo dešimtmečio krokidolitas pradėtas stumti iš rinkos, tačiau daugelis senųjų statinių dar turi šias medžiagas.
Asbesto plaušeliai yra labai maži, neturi kvapo ar skonio, netirpūs vandenyje, rūgštyse ar organiniuose tirpikliuose. Patekę į plaučius, jie gali sukelti plaučių audinio randėjimą, vėžį ir kitus sunkiai gydomus susirgimus. Asbestas laikomas pirmos grupės kancerogenine medžiaga, todėl naudoti jį uždrausta daugelyje šalių, įskaitant Europos Sąjungą. Daug svarbių teisinių aktų reglamentuoja darbo saugą su asbestu, o didžiausioji rizika kyla ne tik įrenginiams, bet ir žmonėms, kurie dirba su asbestiniais šiferiais, vamzdynais ar šilumos tinklais.
Ką daryti, jei radote asbestą savo aplinkoje?
Jei asbesto produktų (šiferio, šiluminės izoliacijos ir kt.) yra jūsų namuose ar ūkyje, nepatariama jų šalinti patiems. Geriau šį darbą patikėti specialistams, turintiems patirtį ir apsaugos priemones. Asbesto šalinimo tikslas - apsaugoti aplinką nuo pavojingų plaušelių, kurios gali pasklisti į orą. Prieš pradėdami darbus būtina užtikrinti tinkamą vėdinimą ir naudoti apsaugos priemones; teritorija turi būti aptverta, o apdorojimo metu būtina laikytis saugaus darbo su asbestu reikalavimų.
Keičiant seną šiferio stogo dangą
Keičiant asbestocementinę (šiferinę) stogo dangą, būtina laikytis visų saugaus darbo su asbestu reikalavimų. Darbus reikia vykdyti taip, kad plaušeliai nepasklistų į aplinką. Reikalinga polietileno plėvelė nuo aplinkos atskirti stogo dangos vietą, drėkinti nuimamus paviršius, atsargiai nuimti lakštus ir juos supakuoti į polietileninę plėvelę. Smulkias atliekas siurbti su specialiais filtrais, jų negalima šluoti ar užkloti duobių. Asbesto atliekos galutinai nukenksminamos užkasant jas į žemę.
Svarbu naudoti tinkamą asbesto šalinimą: apsaugines priemones (akinius, respiratorių su filtravimu, vienkartinį kombinezoną), drėkinti paviršius, sudaryti zoną, kurioje dirba tik įgijęs licenciją rangovas. Atliekos turi būti supakuotos ir išvežtos į tam skirtus sąvartynus, o smulkias atliekas paviršiaus gyvatėmis šluoti draudžiama.
Teisiniai ir reglamentavimo aspektai
Naudoti asbestą uždrausta visose ES šalyse nuo Direktyvos 1999/77/EB, o gaminti bei perdirbti asbesto produktus draudžiama pagal Direktyvą 2003/18/EB. Darbdaviai privalo užtikrinti, kad nė vienas darbuotojas nebūtų veikiamas ore esančios asbesto koncentracijos viršijant 0,1 skaidulos cm3 ilgesniam laikui (8 valandų laikotarpis). Lietuvoje įvežto ir naudoto asbesto dalinai turi būti šalinama, o naujos asbesto formos laikomos pavojingomis ir identifikuojamos kaip taršos šaltiniai. Lietuvos Nacionalinis visuomenės sveikatos centras primena, jog asbestas yra 1 grupės kancerogenas, todėl senų statybinių medžiagų šalinimas turi būti atliekamas laikantis teisės aktų ir saugaus darbo principų.
Ką rodo praktika Lietuvoje
95 proc. į Lietuvą įvežto asbesto buvo sunaudota asbestcemenčio šiferio ir vamzdžių gamybai; likusi dalis - katilinių ir vamzdynų šilumos izoliacijai ir kitoms reikmėms. Dabar auganti naujo tipo amozito forma naudojama laivų mechanizmų izoliacijai. Visos asbesto atmainos yra vienodai pavojingos, o senų šiferio uždarymas ir jų perdirbimas turėtų būti atliekami tik specializuotomis įmonėmis su visomis papildomomis apsaugos priemonėmis. Didžiausia rizika kyla žmogui, kuris dirba su asbestu. Tačiau net namų gyventojams pakanka vieną kartą neteisingai atlikti remonto darbus - plaušeliai gali likti aplinkoje.
Kaip elgtis su asbestu namuose?
Jeigu asbesto yra namuose, geriausia nebandyti jo šalinti patiems. Reikia kreiptis į licencijuotą rangovą, kuris įvertins techninę būklę ir numatys tolesnį veiksmų planą. Pirmiausia būtina apsaugoti aplinką ir užtikrinti, kad asbesto plaušeliai nepasklistų ore. Jei įtariama užteršimo zona, būtina patikrinti ore esamą asbestą ir laikytis nacionalinių procedūrų. Asbesto šalinimas turi būti atliktas taip, kad plaušeliai nepasklistų į aplinką, o teritorija būtų aptverta ir apsaugota nuo pašalinių asmenų.
Kaip užtikrinti saugų šalinimą?
Darbus atlikti taip, kad asbesto plaušeliai nepasklistų į aplinką ir nekeltų pavojaus žmogaus sveikatai. Šalinimo vieta turi būti atskirta ir drėkinama, lakštai turi būti atsargiai nuimti ir supakuoti į švarias talpas. Nenaudoti šiferio smulkių atliekų šluoti ar dengti kelio duobėms; jos turi būti išsiurbtos su specialiais filtrais. Po darbų plaušelius įkasti į žemę arba pristatyti į specialiai skirtas atliekų aikšteles ir regioninius sąvartynus. Atliekų priėmimo kainos Lietuvoje skiriasi tarp fizinių ir juridinių asmenų. Svarbu laikytis tiek nacionalinių, tiek ES teisės aktų ir konsultuotis su atsakingomis institucijomis dėl saugaus tvarkymo.
