Lietuvoje naudoti asbestą ar jo turinčius gaminius yra uždrausta nuo 2005 metų, tačiau jo vis dar galima rasti senesnės statybos namų stogų dangose. Asbestas yra pavojingas tik kai plaušeliai patenka į aplinkos orą, pavyzdžiui, griaunant, ardant ar kitaip apdorojant paviršius su asbesto dangomis.
Kas yra asbestas ir kodėl jis pavojingas
Asbestas - tai gamtinis pluoštinis mineralas, kurio plaušeliai lengvai įkvepiami ir ilgainiui sukelia sunkias ligas: asbestozę, plaučių vėžį, mezoteliomą bei gėrybinius pleuros pakitimus. Dėl šių priežasčių įvairiose Europos Sąjungos šalyse bei Lietuvoje įvestos griežtos taisyklės dėl asbesto gaminių gamybos, naudojimo ir šalinimo. Asbesto plaušeliai gali likti organizme daugelį metų, o jų poveikis gali pasireikšti praėjus 20-40 metų po poveikio pradžios.
Asbesto atmainos ir jų naudojimas
Asbestas skirstomas į kelias atmainas: chrizotilą, amozitą, krokidolitą, aktinolitą ir kt. Visos atmainos yra pavojingos žmogaus sveikatai. Dėl gerų techninių savybių ir nebrangaus gavybos asbestas buvo plačiai naudojamas statybinėse medžiagose, energetikoje, transporte, dažų ir klijų gamyboje. Iki šiol asbestą galima aptikti senesnės statybos namų stogų dangose (šiferinės dangos), vamzdynų šilumos izoliacijoje, ugniai atspariose sienose ir duryse bei kitose konstrukcijose.
Kliūtys ir rizikos šaltiniai renovacijos metu
Kol statiniai ar gaminiai su asbestu yra neliečiami, didesnio pavojaus jie nekelia. Tačiau per griautą ar ardymo darbus veryti plaušeliai gali pasklisti į aplinką. Dėl to renkantis renovacijos darbus būtina laikytis saugos reikalavimų, naudoti apsaugos priemones ir atlikti tyrimus, ar darbus atliekančios įmonės turi tinkamas licencijas.
Istorija ir teisės Lietuvoje
1976 metais asbestas buvo įrašytas į Tarptautinio vėžio tyrimo centro kancerogeninių medžiagų sąrašą. Todėl Europos šalyse buvo uždrausta gaminti, prekiauti ir naudoti visų rūšių asbestą bei asbestą turinčius gaminius. Lietuvoje asbestas uždraustas nuo 2005 metų. 2008 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Asbesto šalinimo programą, kurios tikslas - saugiai pašalinti pavojų keliančias asbesto medžiagas iš aplinkos per 2008-2013 metus. Programos vykdymo koordinatorius - Aplinkos ministerija, o priemones įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerija, Higienos institutas, Valstybinė darbo inspekcija ir savivaldybės.
Kaip Lietuvoje tvarkomi asbesto gaminiai
Su asbesto turinčiais produktais gali dirbti tik specialiai apmokyti asmenys ir turintys licencijas. Darbdaviai ir darbuotojai mokomi Energetikų mokymo centre ir UAB Kita kompetencija pagal patvirtintas saugaus darbo su asbestu programas. Lietuvoje didžiausią asbesto šalinimo patirtį turi įmonės Termoizola, Bionovus ir Toksika. Visų rūšių veikla su asbesto turinčiomis atliekomis yra griežtai reglamentuojama ir licencijuojama.
Jei namuose ar ūkyje yra asbesto turinčių produktų (šiferio, šiluminės izoliacijos ir pan.), patariama jų šalinti tik laikantis saugos reikalavimų ir be skubos, tokius darbus palikti profesionalams. Svarbu, kad darbai būtų atliekami taip, kad plaušeliai nepasklistų į aplinką: naudoti apsauginę įrangą, drėkinti paviršius, šiferio lakštus nuimti atsargiai ir supakuoti į specialią plėvelę, o nevartoti senų medžiagų vietoje. Galutinis asbesto šalinimas dažnai įmanomas tik užkasant į žemę ar kitaip sutvarkant amžinus užtvarus, kad plaušeliai nepatektų į aplinką.
Asbesto poveikis sveikatai
Asbesto plaušeliai gali patekti į kvėpavimo takus, sukeldami asbestoze, mezoteliomą, plaučių vėžį ir kitus rimtus susirgimus. Ilgalaikis poveikis laikomas sunkiu ir užsitęsusiu, o simptomai gali pasireikšti po kelių dešimtmečių. Trumpalaikis poveikis dažnai nepastebimas, tačiau ekstremalios situacijos, pavyzdžiui, dėl gaisro ar potvynio, gali paskatinti dulkėtumą ir pavojų sveikatai.
Mokslo metų pradžios nuostatos renovuojamose mokyklose
Žaliakalnio gimnazijos remontas atskleidė, kad kai kuriose šio tipo statiniuose yra asbesto ir cemento mišinio izoliacijoje, taip pat vamzdžiai yra ilgametėje eksploatacijoje. Dėl šio inertinio mišinio planuojama galimybė palikti vamzdžius vietoje ir užbetonuoti, tačiau kyla klausimų dėl galimo dulkėjimo ir vaikų saugumo. Tokios diskusijos rodo, kad, renovuojant mokyklas, būtina laikytis griežtų saugumo priemonių, naudoti licencijuotas įmones ir užtikrinti, kad plaušeliai nepatektų į aplinką.
Kaip elgtis, jei įtariate asbesto
Jei įtariate, kad medžiagoje ar gaminyje yra asbesto, būtina kreiptis į laboratoriją dėl plaušelių identifikavimo (kokybinio) tyrimo. Net jei asbesto dulkės nematomos, patiriamas pavojus vis dar egzistuoja ir turi būti tinkamai įvertintas.
Asbesto šalinimo pagrindinis tikslas - apsaugoti aplinką ir visuomenę nuo pavojingų plaušelių. Keisdami stogo dangą ar kitus asbesto komponentus, laikykitės saugaus darbo su asbestu reikalavimų: atskirkite vietą, naudokite drėkinimą, kaukes ir specialias atliekų pakuotes. Galutinis šalinimas dažnai įtraukus į žemę, o smulkios atliekos turi būti surenkamos nesaulintos ir įrengtomis sąvartynų vietomis.
Asbesto keliami pavojai renovacijos, restauravimo ir griovimo metu
Trumpa statistika ir istorinių faktų santrauka
- Asbesto plaušeliai yra labai maži ir nematomi; ilgainiui gali sukelti sunkius plaučių ligų rizikas.
- Daugelio šalių įstatymai uždraudė asbesto naudojimą; Lietuvoje - nuo 2005 metų.
- Asbesto randama senesnės statybos šiferio dangose, vamzdynuose, šilumos izoliacijoje ir kt.
- Profesinė rizika yra didesnė renovacijos metu; simboliuose ir statybose dirbančių asmenų atsakomybė už saugą yra prioritetas.
Rinktinė rekomendacija
Jeigu turite seną šiferinę stogo dangą ar kitus asbesto turinčius gaminius, nepatartina šalinti patiems. Pasirūpinkite licencijuotomis įmonėmis, atitinkamomis apsaugos priemonėmis ir tyrimais laboratorijoje.