Kaip ir kasmet žvyrkeliai žiemos pabaigoje bei ankstyvą pavasarį kelininkams bei gyventojams tampa labai aktualūs. Šiemet jų būklė yra prasta, tačiau nepaisant permainingos žiemos nuo sausio valstybinės reikšmės žvyro dangos keliuose nuolat dirbo AB „Kelių priežiūra“. Bendrovės greideriai per šių metų tris mėnesius profiliuodami žvyrkelius jau nuvažiavo 5 tūkst. kilometrų. Lietuvoje valstybinės reikšmės kelius su žvyro danga prižiūri „Kelių priežiūra“. Tai daroma pagal turimą pavedimo sutartį su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD).
Kelininkų teigimu, šią žiemą nėra dėkinga keliams dėl nedidelio įšalo ir nuolatinių atšilimo ciklų. Pirmiausia, įšalusios dangos sluoksnis iš esmės daugelyje vietų ganėtinai plonas, tad sunkus transportas jį laužo, formuojasi didelės ir gilios duobės, provėžos. „Kelių priežiūra“, suderinusi su LAKD, polaidžio laikotarpiui apriboja krovininių automobilių eismą kai kuriuose keliuose, kurių danga silpnesnė, labiau nudėvėta ir kyla pavojus, kad gali būti sulaužyta.
Antra, žvyro danga didelėje dalyje kelių labai nudėvėta, suplonėjusi, daug kur nebelikę viršutinio profiliuojamo sluoksnio. Trečia, kol įšalas pilnai nepasitraukė (ypač miškingose vietovėse arba ten, kur sunkesni molingi gruntai) neturima galimybių žvyrkelių tvarkingai sugreideriuoti, nes mechanizmai negali atlikti darbus pilnu dangos storiu, taip pašalindami esamus nelygumus ir atnaujindami dangą iki vienalytės konsistencijos. Ketvirtas svarbus žvyrkelių priežiūros aspektas, pralūžusių vietų taisymas užtrunka dėl tokių defektų gausos bei jau minėto lėšų stygiaus.
Žvyrkeliai reikalauja nuolatinės priežiūros, todėl atsiradę defektai šalinami, atsižvelgiant į orų sąlygas - kaip jau minėta, žvyrkelių negalima tinkamai suprofiliuoti esant įšalusiai, per daug sausai kelio dangai arba ilgą laiką gausiai lyjant, kai danga permirkusi. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, visos valstybinės reikšmės žvyro dangos turi būti ir yra profiliuojamos, jeigu matuojant po 3 m ilgio liniuote skersine ir išilgine kryptimi yra atsiradusių pasikartojančių iškilimų ar įdubų (bangų), kurių aukštis ar gylis neturi būti didesnis kaip 4 cm. Vykdant kelio apžiūrą, aptikus ribines reikšmes viršijantį defektą - organizuojamas profiliavimo darbas. Atsiradusios didesnės pažaidos turi būti pašalinamos esant tinkamoms oro sąlygoms ne vėliau kaip per 3 dienas. Bendros patrulinės apžiūros žvyrkeliuose vykdomos ne rečiau kaip kas 21 dieną. Visą informaciją apie kelių būklę ir eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose galima sužinoti www.eismoinfo.lt.
Žvyras kelio statybose yra viena iš svarbiausių ir dažniausiai naudojamų medžiagų. Tai natūrali mineralinė medžiaga, sudaryta iš smulkių akmenėlių ir įvairių mineralų. Atsparumas ir ilgaamžiškumas: žvyras pasižymi dideliu atsparumu mechaninėms apkrovoms ir oro sąlygoms, todėl yra ilgalaikis sprendimas kelių statybai. Ekonomiškumas: žvyras yra santykinai pigi medžiaga, palyginti su kitomis kelio statybos medžiagomis, tokiomis kaip asfaltas ar betonas. Pagrindo sluoksnis: viena iš pagrindinių žvyro panaudojimo sričių yra kelio pagrindo sluoksnio formavimas. Laikinieji keliai: žvyras yra puikus pasirinkimas laikinų kelių ir statybinių aikštelių įrengimui. Dengiamasis sluoksnis: kai kuriais atvejais žvyras naudojamas ir kaip galutinis kelio dangos sluoksnis, ypač kaimo ir mažesnės reikšmės keliuose. Dalelių dydis: tinkamas dalelių dydžio pasiskirstymas yra būtinas, kad būtų užtikrintas reikiamas žvyro tankis ir stabilumas. Žvyras yra nepakeičiama medžiaga kelių statybose dėl savo atsparumo, ekonomiškumo ir gerų drenažo savybių. Tinkamai parinktas ir kokybiškai įrengtas žvyro sluoksnis gali užtikrinti ilgaamžę ir patikimą kelio dangą, tinkamą įvairioms eismo sąlygoms.
Žvyras kaip pagrindas ir danga - įvairovė pritaikymo galimybėms
Eismo įvykių statistika rodo, kad vairuotojai dažnai neatsižvelgia į visas aplinkybes ir nepasirenka saugaus greičio, todėl nuvažiuojama nuo kelio, atsitrenkiama į šalikelėje esančius medžius. Vairavimo instruktoriaus Tado Puidoko paklausėme, į ką reikia atkreipti dėmesį važiuojant žvyro danga ir kokios taisyklės reikia laikytis, kad kelionė būtų saugi. Brangink gyvybę. Važiuodamas žvyrkeliu įvertink visas aplinkybes.
Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija. Kasmet valstybinės reikšmės kelių valdytoja „Via Lietuva“ ir bendrovė „Kelių priežiūra“ fiksuoja apie 100 pranešimų dėl užterštos kelio dangos. Iš pirmo žvilgsnio nekaltas purvo ar žvyro sluoksnis ant asfalto iš tiesų gali tapti tiesiogine eismo įvykių priežastimi. Ant kelio dangos patekęs purvas, žemės ar žvyras tiesiogiai mažina padangų sukibimą su danga. Didžiausia kelio dangos tarša fiksuojama pavasarį ir rudenį, kai intensyviai dirbami laukai, vyksta žemės ūkio darbai ir aktyviai judama tarp karjerų bei statybviečių.
Vienas ryškiausių pavyzdžių - Trakų rajone esantis A16 kelio ruožas ties 20,84 km, kur danga nuolat užteršiama transportui išvažiuojant iš vietinės reikšmės kelio, vedančio į žvyro karjerą. „Nuo žemės ūkio ar sunkiasvorės technikos ant kelio dangos iškritę nešvarumai mažina transporto priemonių valdomumą ir stabdymo efektyvumą, o tai gali baigtis skaudžiomis pasekmėmis. Kelio dangos tarša - tai ne tik rizika gyvybei ir sveikatai, bet ir papildomi kaštai kelių priežiūrai. Administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 9 punktas numato, kad kelio dangos užteršimas gali užtraukti baudą nuo 300 iki 560 eurų. Šis straipsnis taikomas ir kitais atvejais, kai keliamas pavojus eismui ar gadinami kelio statiniai ir įrenginiai. Tos pačios atsakomybės laikytis turi ir ūkininkai: iš laukų išvykstanti technika turi būti tokia, kad nekeltų papildomos rizikos kitiems eismo dalyviams. Jei dėl veiklos būtina atlikti kelio valymo darbus, Lietuvos Respublikos kelių įstatymas numato, kad bet kokie darbai keliuose ar jų juostose gali būti vykdomi tik gavus kelio savininko sutikimą. Nors pagrindinė atsakomybė už kelio dangos taršą tenka technikos savininkams ir veiklos vykdytojams, svarbų vaidmenį turi ir paprasti vairuotojai. Kelio dangos tarša - tai problema, kuri nesibaigia ties vieno ūkio, karjero ar atskiro vairuotojo atsakomybe. Tai bendra visų eismo dalyvių ir infrastruktūros naudotojų atsakomybė.
Ką jūs manote apie kelio dangos taršą Lietuvoje? Ar patys esate susidūrę su pavojingai purvinu kelio ruožu?
Žvyro karjerų valdytojai privalo užtikrinti, kad iš teritorijos išvykstanti technika nekeltų pavojaus eismui. Tos pačios atsakomybės laikytis turi ir ūkininkai: iš laukų išvykstanti technika turi būti tokia, kad nekeltų papildomos rizikos kitiems eismo dalyviams. Jei dėl veiklos būtina atlikti kelio valymo darbus, Lietuvos Respublikos kelių įstatymas numato, kad bet kokie darbai keliuose ar jų juostose gali būti vykdomi tik gavus kelio savininko sutikimą.
Žvyras, skalda - pigi, paprasta ir estetiškai patraukli medžiaga sodo takeliui ar atskirai jo zonai padengti. Tokia danga yra palyginus nebrangi bei lengvai įrengiama. Kita vertus, dėl akmenėlių smulkumo, jie gali išsinešioti po sodo erdvę. Pirmiausia, reikia pasirinkti jums tinkamą skaldos dydį. Smulkūs akmenukai labiau tinka zonose, kuriose yra mažiau vaikštoma. Sodo takeliams patariama rinktis vidutinio dydžio akmenėlius, nes šie mažiau išsinešioja po sodą už itin smulkius ir yra patogesni vaikščiojimui už stambius. Dangos paskirtis taip pat įtakoja jos įrengimo darbus. Jeigu žvyras yra naudojamas takeliams bei sėdėjimo, poilsio zonoms, rekomenduojama tą vietą nukasti apie 10 cm ir patiesti plokščią suspaustą pagrindo sluoksnį arba geotekstilę, tada ant pagrindo viršaus užberti 7-10 cm žvyro, tai padės žvyrui nenugrimzti. Jei žvyras yra naudojamas dekoratyvinei zonai, specialistai rekomenduoja šiek tiek nukasti paviršių ir patiesti membraną, kuri trukdo žolių augimui. Tikriausiai pats svarbiausias žvyro dangos įrengimo aspektas - patikimo apvado parinkimas. Apvadas padeda išlaikyti žvyrą jam skirtoje vietoje. Žvyro, skaldos sulaikymui skirtas apvadas turėtų būti iškilęs 2-3 cm virš dirvožemio. Galima naudoti medienos apvadus, plytas arba didesnius grindinio akmenis. Žvyras, skalda - jauki, gyvai atrodanti ir su gamta deranti, nebrangi sodo takelio ar atskiros zonos danga. Ši danga ypatinga ir tuo, kad ją lengva formuoti, ji prisitaiko prie įvairiausių takelių formų bei sudėtingo aplinkos reljefo. Ji taip pat puikiai dera su kitomis takelių dangomis ir drauge gali sukurti išskirtinį dizainą. Žvyras, skalda yra smulki medžiaga, tad vaikštant juo akmenukai gali išsinešioti iš jiems skirtos vietos, juos taip pat gali išplauti stipresnė liūtis, kad to išvengti, būtina įrengti apvadus. Kitas minusas tas, kad šia danga basomis vaikščioti yra itin nemalonu.