Grindų betonavimas ir jų įrengimo nuoseklumas: nuo pagrindo iki šildomų ar sausų grindų

Grindų betonvimas yra paprasčiausiais būdas įrengti lygias ir patikimas grindis. Net ir smulkiausios detalės lemia, ar grindys bus lygios, ar betonas suskeldės, kaip jis tarnaus ilgą laiką. Dažniausiai pasitaiko grindų betonavimas ant grunto, grindų betonavimas ant senų grindų arba perdangos ir pramoninių grindų betonavimas. Betono padavimas į objektą žarnomis gana dideliu atstumu. Straipsnyje bus parodoma kaip betonuojamos privataus namo grindys ant grunto įrengiant šildomas grindis. Taip pat parodysime kaip betonuojamos pramoninės grindys kurioms taikomi didžiausi reikalavimai.

Biudžetas ir pagrindai: kaip paruošti grindų pagrindą

Naujuose namuose dažniausiai betonuojama ant grunto. Įrengiant pamatus augalinis gruntas pašalinamas, pamatai dažniausiai įrengiami ant sutankinto žvyro pagrindo. Prieš prededant statybos darbus į erdvę tarp pamatų supilamas žvyro sluoksnis. Žvyras tankinamas vibrovolais, gali būti kiek drėkinamas, vėl lyginama. Betonavimo darbai atliekami prieš lubų ir sienų apdailą, tai leis paprasčiau atlikti vidaus darbus ir betonas pradžius iki grindų įrengimo darbų. Žvyro storis priklauso nuo motininio grunto sąvybių. Sutankintas žvyras išlyginamas liniuotėmis lotais. Ant žvyro gali būti klojama geotekstilė kai aplink pastatą yra gerai veikiantis drenažas. Jei drenažo nėra, verta pakloti hidroizoliacinę plėvelę - dažniausiai 200 mikronų juoda polietileno plėvelė. Ji apsaugo nuo gruntinio vandens ir neleidžia grunto dalelėms patekti į šiltinimo sluoksnį.

Pagrindų paruošimas ir hidroizoliacija

Patalpų inžinerinių tinklų pravedimą gerokai palengvina jų pravedimas po grindimis. Kanalizacija, vandentiekis, elektros instaliacija pravedama po sutankintu žvyro sluoksniu ir išdėstoma pagal numatytas projekte vietas. Šildymo vamzdeliai klojami ant specialios izoliacinės plėvelės paklotos ant šiltinimo sluoksnio. Ant šiltinimo klojamas armavimo tinklas, prie kurio tvirtinami šildymo vamzdeliai. Vietoj tinklo taip pat gali būti naudojamos formuotos polistireninio putplasčio plokštės iš neoporo.

Šildymo sistemos įrengimas: vamzdeliai, plėvelės ir perteklių sulaikymas

Vamzdeliai klojami spiralės arba gyvatėlės forma, laikantis tolygaus žingsnio - dažniausiai kas 10-20 cm, priklausomai nuo šiluminio poreikio. Visi kontūrai atvedami į grindinio šildymo kolektorių. Kolektorius jungia tiekimo (karšto) ir grįžtamojo (šalto) vandens kontūrus. Prieš betonavimą reikėtų sistemą užpildyti vandeniu ir atlikti slėgio bandymą - paprastai 1,5 karto didesniu slėgiu nei bus naudojamas eksploatacijoje. Ant išvedžiotų vamzdžių liejamas betono arba smėlbetonio sluoksnis, kurio storis virš vamzdžių turėtų būti ne mažesnis nei 3,5 cm.

Šildomos grindys sausuoju ar šlapiuoju būdu: ką rinktis

Šildomos grindys - tai ekonomiškai efektyviausias, estetiškas ir populiariausias šildymo būdas. Sausos šildomos grindys TEMPA išsiskiria mažu svoriu (18 kg/m2) bei greitu įrengimu ir galimybe išvengti ilgo džiūvimo laikotarpio. Tik 18 mm plokščių storis leidžia išsaugoti patalpų aukštį ir pasiekti maksimalų šildymo efektyvumą. Tuo tarpu betonuojant šildomas grindis, dažnai pasirenkama šlapi grafai: į įprastą šilumos laidų paklotą papildomai dedamas šilumą laidus sluoksnis; polistireninio putplasčio sluoksnis gana dažnai būna per kelias dešimtis centimetrų storio, priklausomai nuo energinės klasės poreikių. Didesnės drėgmės atsparumo užtikrinimui gali būti naudojami mineraliniai paviršiaus apdorojimai ar skysti kietikliai.

Grindų šildymo konstrukcija: izoliai, plėvelės ir armatūra

Grindų šiluminis sluoksnis dažnai įrengiama ant 200 mikronų storio polietileno plėvelės. Ant jos dedamas 200 mikronų plėvelė, armatūra ir šildymo vamzdeliai. Armatūros tinklas laikomas 1-2 cm nuo šildymo sluoksnio paviršiaus. Fibro pluoštas naudojamas ten, kur betonuojamas plonas grindų sluoksnis, o tinklelis kartais netelpa į planuojamą storį. Fibro pluoštas tolygiai pasiskirsto visas betono tūryje, padeda kontroliuoti mikroįtrūkimus ir stabilizuoja konstrukciją.

Smėlio-cementinis mišinys: proporcijos ir transportavimas

Privatiems grindų betonavimo darbams dažniausiai naudojamas vietoje objekte maišomas smėbetonio mišinys: tipinė proporcija - 1 t smėlio, 200 kg cemento ir apie 120 l vandens. Smėlis į objektą atvežamas biri pavidalu; rekomenduojama naudoti plaunamą sijotą smėlį. Maišymo įrenginyje smėlis, cementas ir vanduo kombinuojami ir suslėgtu oru tiekiami į patalpas. Šiame etape svarbu laikytis tikslumo: tiksli aukščių nustatymo eiga ir perimetro juostelių formavimas užtikrina vieningą plokštes formavimą.

Aukščių matavimas, lyginimas ir pirmasis išlyginimas

Grindų betonavimas smėlbetoniu pradedamas nuo tikslaus aukščių nustatymo visose patalpose. Aukščiui pažymėti naudojami vandens gulsčiukai, dažnai lazeriniai nivelyrai. Prieš pilant betoną prie sienų, kolonų ir kitų kietų elementų klijuojama ar pritvirtinama atskyrimo juosta, kuri leidžia betonui plėstis ir trauktis be įtampos sankaupų. Betonui išliejus, išlietas paviršius lyginamas su liniuotėmis ir užtrunkamas iki norimo plokštumos lygio.

Pramoninės grindys: kokybės užtikrinimas ir dideli plotai

Pramoninės grindys reikalauja griežtesnių standartų. Grinduva, UAB betonuoja grindis teniso kortams, suderintas darbas, įranga ir komanda leidžia išbetonuoti apie 1500 m2 grindų per parą. Dirbama su Somero S-940 lazerine lyginimo mašina. Dideli pramoninių grindų betono plotai išlyginami lazerinėmis lyginimo mašinomis, o paviršius užtrinama specialiomis užtrynimo mašinomis. Mineraliniai paviršiaus kietikliai siekia 3-5 kg/m², o paviršiaus storis - 1-2 mm. Sauso kietiklio dangos gali būti 10-25 mm storio, priklausomai nuo reikalavimų.

Priežiūra, džiūvimo laikotarpiai ir kokybės kontrolė

Kiekvienam centimetrui betono storio reikia apie vienos savaitės džiūvimo laikotarpio; standartinis 6 cm storio sluoksnis džiūsta maždaug per 6-7 savaites. Po betonavimo būtina palaikyti optimalias sąlygas ir užtikrinti drėgnumą bei apsaugą nuo tiesioginės saulės bei skersvėjų. Po betonavimo reikalingas apie 4 savaičių natūralus džiūvimo laikotarpis. Plokštunesnės plokštės leidžia anksčiau pradėti klijuoti grindų dangas: vinilą, laminatą ar parketą, tačiau šildomoms grindims dažnai reikia atsižvelgti į šilumos plėtimąsi.

Podėlių paruošimas ir grindų danga: ką įvertinti

Ant išbetonuotų grindų galima montuoti beveik visas populiariausias grindų dangas, tačiau kiekviena jų turi savo reikalavimus pagrindo paruošimui, ypač jei įrengtas grindinis šildymas. Vinilas ypač jautrus pagrindo nelygumams - jį reikia klijuoti ant visiškai lygios, šlifuotos, išlygintos paviršiaus. Laminatas dažnai montuojamas su šildymu leisti ploktėms pritaikytas šildomoms grindims. Parketui rekomenduojama naudoti daugiasluoksnes plokštes su paklota šilumine izoliacija, o esant vamzdiniam šildymui - rinktis šarmines ir mažesnio reagavimo masyvo parinktis.

Ergonomika, kaina ir planavimas

Grindų betonavimo kaina priklauso nuo daugelio veiksnių: atvežtinio smėlio ir smėlio-cemento mišinio kiekio, ar reikės geotekstilės, hidroizoliacijos plėvelės ir armatūrinio tinklo. Taip pat kainuoja įranga, transportas, užsakyti žvyro lygintojai ir šilumos plokščių klojimas. Pramoninės grindys dažnai liejamos su gamyklos paruoštu betonu klasės C25/30 su S3 ar S4 takumu. Kainų kontrolei svarbu įvertinti visus pertraukimų, įrankių ir įrangos nuomos išlaidas, bei galimus papildomus darbus, tokius kaip hidroizoliacijos arardymo darbus ar papildomą džiūvimo laikotarpį.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos ir jų išvengimas

  • Netinkamas pagrindo sutankinimas arba per didelis vandens kiekis mišinyje sukelia sėdimą bei įtrūkimus.
  • Neteisingas deformacinių siūlių įrengimas - būtinos tolesniam plėstimuisi.
  • Netinkamas džiūvimo režimas - per anksti apkrova arba per greitas džiūvimas gali sukelti įtrūkimus.
  • Neteisingas šilumos izoliacijos sluoksnio montavimas, plėvelės užleidimas ant sienų ir netinkamas armatūros išdėstymas.

Santraukos gairės planuojant darbus

  1. Apskaičiuokite grindų plotą ir reikalingo betono kiekį; pasirenkite tinkamą betono klasę.
  2. Paruoškite pagrindą: sutankinkite gruntą, išlyginkite šlaitą, įrengkite drenažą ar hidroizoliaciją, iškloję plėvelę.
  3. Sumontuokite šilumos sistemą: vamzdeliai ar plėvelės, armatūrinis tinklas ar polipropilinė fibra.
  4. Ant pagrindo įrėžkite izoliaciją, armatūrą ir atlikite pirmąjį betoną įrankiais.
  5. Pilant betoną laikykitės pažymėtų aukščių; po pylimo atlikite tankinimą ir paviršiaus užtrynimą.
  6. Uždenkite paviršių drėgnu audeklu ar plėvele bent 7 dienoms; pradėkite eksploatuoti tik po visiško išdžiuvimo.
Infografika: grindų betonavimo eiga nuo pagrindo iki dangos

Grindinis šildymas, plėvelė, tinklas | grindų betonavimas | Statau nama

Pramoninės grindys dažniausiai liejamos naudojant gamykloje paruoštą prekinį betoną, kurio klasė dažniausiai C25/30, o takumas - S3 arba S4, priklausomai nuo betonavimo metodo. Betoninės grindys pramoniniuose objektuose dažniausiai liejamos naudojant lazerines lyginimo mašinas, o paviršiai užtrinama specialiomis glaistyklėmis. Tokia sistema leidžia tiksliai nustatyti aukštį ir sukurti patvarų grindų paviršių ilgalaikei eksploatacijai.

Mineraliniai paviršiaus kietikliai ir skysčiai kietikliai daro paviršių tankesnį, atsparų dėvėjimui ir mažiau dulkantį, o sausieji pabarstai užtikrina gerą paviršiaus tankį. Tačiau reiktų būti atsargiam: kai nelygios spalvos paviršiai gali sukelti „katės kailio“ efektą dėl pigmento įsigėrimo. Kietinimai skirti ne tik atsparumui dilimui, bet ir cheminių medžiagų bei drėgmės poveikiui, ypač pramoninėse vietose.

Jei norite tinkamai įrengti šildomas grindis, svarbu žinoti, kad šiluminės savybės ir izoliacija turi įtakos bendram energijos efektyvumui. Tikslią šilumos varžą, plokščių storį ir armatūrą rekomenduoja projektuotojas ar statybos specialistai, atsižvelgdami į pastato paskirtį bei klimą.

tags: #ar #rudeni #betonuoti #grindys