Raktažodžiai klinkerio fasado klijavimui: kaip gruntuoti, klijuoti, glaistyti ir laikytis gamintojo nurodymų

Prieš pradedant klinkerio plytelių fasadinį klijavimą būtina atsižvelgti į išorinių langų ir durų sąramų matmenis bei iš anksto suplanuoti tarpus tarp plytelių. Darbo eiga apima paviršiaus paruošimą, grunto naudojimą, tinkamų klijų pasirinkimą, tarpsnių formavimą ir siūlių glaistiką. Šiame tekste surinkti pagrindiniai patarimai, kaip teisingai atlikti klinkerio fasado darbus, įskaitant apie šiltinimo sistemas ir kampinių srijų apsaugą.

Pagrindai: paruošimas, gruntas ir paviršiaus kokybė

Pasiruošimas. Prieš klijuojant plyteles, reikia apskaičiuoti matomus langų ir durų sąramų matmenis. Tik retais atvejais sąramų matmenys atitinka standartinius plytelių matmenis. Todėl reikia atitinkamai pritaikyti tarpus tarp plytelių. Apskaičiuoti bendrieji matmenys taip pat pritaikomi išoriniams kampams.

Glaistymas. Glaistyti siūles galima tik visiškai išdžiuvus klijams, o tarpai tarp klinkerio plytelių užpildomi elastingu cementiniu glaistu po to, kai klijai išdžiūsta pagal gamintojo nurodymus. Rinkoje yra kelių rūšių glaistas; pasirenkant atsižvelgiama į plastiko ir pigmentų priemaišas, todėl rekomenduojama pasikonsultuoti su gamintoju.

Kokias plyteles rinktis cokoliui ir fasadui? Geriausia rinktis plyteles, kurių paviršiaus poros yra uždaros, kad į jų vidų nepatektų vanduo ar drėgmė. Tai apsaugo plyteles nuo purvo ir žalingo vandens poveikio. Fasado ir cokoliui tinka klinkerio, akmens masės, keraminės plytelės, akmens dirbiniai, skaldytos plytelės, plytų imitacijos plytelės ir pan. Jei plytelės klijuojamos ant termoizoliacinės sistemos, jų formatas neturi būti didesnis nei 61 cm ir storis iki 2,0 cm; taip pat svarbu, kad vandens įgeriamumas būtų mažas (keraminėms plytelėms iki 6 %, natūraliam akmeniui iki 7,4 % masės).

Paviršiaus paruošimas: koks turi būti pagrindas

Paviršius, ant kurio bus klijuojamos plytelės, turi būti:

• tvirtas ir stabilus, be aktyvių plyšių; esant abejonėms, atliekamas sukibimo testas;
• lygus: nelygumai iki 20 mm išlyginti klijavimo ir armavimo mišiniu, didesni nelygumai taisomi termoizoliacijos sluoksniu ir įsmeigiant ilgesnius tvirtinimo smeigius;
• švarus: paviršius nuvalomas nuo purvo, dulkių, riebalų, senų dažų likučių; samanų ir grybelių šalinimui naudojamos specialios cheminės priemonės;
• nugruntuotas: įgeriantį paviršių gruntuojamas giluminiu gruntu, silpnai ar stipriai įgeriantis - Spezialhaftgrund;
• sausas: paviršius turi būti visiškai išdžiuvęs ir pašalintos priežastys, sukeliančios drėgmę.

Kokie klijai ir kaip juos naudoti

Plyteles klijavimas turi būti atliekamas pagal iš anksto paruoštą išdėstymo planą, į kurį įeina aplinkinių kampų, langų ir angokraščių išdėstymas. Plytelių klijai rekomenduojami K4 klase, o jei šviesaus natūralaus akmens plytelės gali persišviesti - K5 baltais klijais.

Klijų sluoksniai: paviršiaus klijai tepami lygiu sluoksniu, o nugarėlė - dantyta glaistykle (dantukai iki 10 mm). Plytelės keliamos ir priklojamos taip, kad klijai įspraustų ore esantys tarpai ir užtikrintų 100% sąlyčio su pagrindu. Prieš prispaudžiant plytelę būtina įsitikinti, kad ant klijų paviršiaus nesusiformavo plėvelė. Kampinės apdailos plytelės klojamos pirmiausia, o likučiai nuvalomi šlapia kempine. Plyteles reikia saugoti tris paras nuo tiesioginių saulės spindulių, perkaitimo ir lietaus. Sumontuotos dalys turi būti iš nerūdijančio plieno.

Dviejų etapų klijavimo metodas ir laikinas užtikrinimas

Dvibuo klijavimo metodas. Siekiant maksimalaus sukibimo ir vengiant oro tarpų, taikomas dvigubo klijavimo metodas: klijai tepami ant sienos dantyta mentele; taip pat tepami ant plytelės nugarėlės ploname sluoksnyje. Plyteles klijuojame kampais ir laikomės linijų su plėvelėmis ar virvėmis, kad būtų išlaikyta horizontali ir vertikali mastelė.

Mišinio paruošimas. Mišinys turi būti ruošiami griežtai laikantis gamintojo nurodymų; klijai turi išlikti lipnūs iki plytelių priklijavimo laikotarpio. Plytelių maišymas turi būti atliekamas iš skirtingų pakelių, norint išvengti spalvos nuokrypių ir užtikrinti homogeniškumą.

Plytelių įrengimo planavimas ir kampinės vietos

Planavimas ir ženklinimas. Prieš klijuojant, darbus planuojama atsižvelgiant į plytelių dydį, temperatūrines siures, kampus ir angokraščius. Palangės ir cokolinės linijos naudojamos kaip orientyrai. Kampinės apdailos plytelės klojamos pirmiausia. Naudojant virves ir gulsčiukus užtikrinama horizontalių ir vertikalių linijų laikymą.

Siūlių plotis ir užpildymas. Siūlės turi būti 8-12 mm, o mažesniems plytelių dydžiams - net mažesnės, bet ne mažiau nei 6% viso ploto. Po to siūlės užpildomos elastiniu cementiniu glaistu; porėtos plytelės prieš glaistant gali būti drėkinamos vandeniu. Siūlių užpildymas atliekamas tik visiškai išdžiūvus klijams.

Kampinės ir deformacinės siūlės

Kampinės ir deformacinės siūlės būtinos siekiant įveikti temperatūrinius išsiplėtimus. Paviršius turi būti išlygintas, o kampai atitinkamai apsaugoti. Dažnai naudojama plytelių suvedimas kampuose su 45 laipsnių pjūviais, kad išgauti vientisą vaizdą. Prieš pradedant apipjautas plyteles sudėkite jas šalia ir įsitikinkite, kad jos tinka.

Rinkinių ir papildomų elementų kokybė

Sumontuotos dalys, turėklai ir profiliai turi būti iš nerūdijančio plieno. Plytelių apdaila ant šiltinimo sistemų gali būti įmanoma, tačiau būtina užtikrinti tinkamą oro tarpą sienose, kad būtų išvengta šilumos nuostolių ir kamino efekto. Svarbu laikytis visų sąlygų šiltinimo sluoksnyje: tinkas turi būti daugiasluoksnis, su 2-3 mm išlyginamuoju sluoksniu ir 8-10 mm atraminio sluoksnio.

Grunto ir paviršiaus kokybės vizualiniai patarimai

Grunto pasirinkimas yra svarbus: Spezialhaftgrund ar giluminis gruntas užtikrina gerą sukibimą su paviršiumi. Paviršiaus paruošimas turi būti atliktas be skiedinio likučių; švarus paviršius leidžia klijams geriau sukimba. Taip pat būtina pasirūpinti, kad sienos angokraščiai ir kampai būtų paruošti taip, kad būtų išvengta problemų dėl temperatūrinių išsiplėtimų.

Glaistyti ir apsaugoti siūles fasado darbams

Siūlių glaisty dažniausiai gali būti naudojami gana universalūs cementiniai glaistai, kurių spalva gali šiek tiek skirtis nuo spalvų paletės. Svarbu užpildyti siūles iki galo, vengiant tarpo likučių, kurie galėtų pritraukti vandens drėgmei. Porėtos ir itin įgeriančios plytelės prieš glaistant gali būti drėkinamos vandeniu, kad pagerėtų glaisto sukibimas.

Taip pat gali būti naudingi patarimai apie dviejų etapų klijavimo metodą ir kampinių priedų parinkimą, kad klinkerio fasadas įgautų ilgalaikio ilgaamžiškumo ir estetikos.

Papildomi patarimai dėl fasado šiltinimo sistemos klijavimo

Prieš pradedant fasado darbus, būtina užpūsti sienose esantį oro tarpo sluoksnį. Tinkamai įrengta šiltinimo sistema su klinkerio plytelių apdaila gali tarnauti daugelį metų, o tai yra svarbu tiek ekonominiu, tiek estetine prasme. Optimali oro temperatura darbams - nuo +10 °C iki +20 °C. Kilus abejonių dėl klimatinių sąlygų, rekomenduojama laukti palankesnių sąlygų.

Reikšmingiausios sąlygos ir reikalavimai

Izoliacijos sluoksnis turi būti mechaniškai tvirtinamas kartu su armavimo tinkleliu. Gruntavimas, išlyginantys sluoksniai ir tvirtinimo smeigės užtikrina, kad plytelės laikysis patikimai. Paviršiaus paruošimas turi atitikti standartinius reikalavimus klinkeriui. Deformacinės siūlės ir kampiniai paviršiai yra būtini norint išvengti problemų dėl temperatūrinių išsiplėtimų.

Gera praktika klinkerio fasado pasirinkimui ir klijavimui

Klinkerio plytelės fasadui ar cokoliui yra ilgaamžė ir estetiška pasirinkimo galimybė, tačiau reikia laikytis gamintojo nurodymų, atlikti tinkamą paviršiaus paruošimą, pasirinkti tinkamus klijus ir glaistus bei užtikrinti tinkamą sąlygų kontrolę. Teisingas klijavimo planavimas ir kruopštus darbas užtikrina ilgaamžiškumą ir estetiką.

Laikykitės visų nurodymų, atlikite bandymus prieš pagrindinius darbus ir užtikrinkite, kad fasado šiltinimo sistema ir klinkerio plytelės būtų tinkamai paruoštos ir apsaugotos.

tags: #ar #reikia #gruntuoti #fasada #pries #klijuojant