Gipskartonio plokštės yra populiari statybinė medžiaga, kurią lengva montuoti ir kuri leidžia greitai sukurti lygius paviršius. Tačiau kyla klausimas, ar visada būtina glaistyti visą gipso kartono plokštės paviršių, ar pakanka užglaistyti tik siūles ir varžtų galvutes. Atsakymas priklauso nuo numatomos apdailos ir norimo rezultato.
Pagrindiniai principai ir rekomendacijos
Rekomenduojama naudoti specialų gipso kartono siūlių glaistą, kuris yra skirtas būtent siūlių ir medvaržčių galvučių užglaistymui. Lietuvoje populiarūs produktai yra, pavyzdžiui, "Knauf Uniflott" arba "Rigips Super".
Dėl viso paviršiaus glaistymo: rekomenduojama glaistyti ne tik siūles ir medvaržčių galvutes, bet ir visą paviršių, jeigu siekiate idealiai lygios sienos. Toks metodas užtikrina geresnį galutinį rezultatą, ypač jei planuojate dažyti sienas. Jei siena bus tapetuojama, užtenka užglaistyti tik siūles ir medvaržčių galvutes, tačiau reikėtų pasirūpinti, kad jų paviršius būtų lygus su likusia sienos dalimi.
Gipskartonio plokščių montavimas ir siūlių glaistymas visuomet turi būti atliekamas po to, kai patalpoje jau baigti statybos darbai, galintys sukelti temperatūros ir drėgmės svyravimų. Tokius darbus kaip grindų betonavimas, išlyginamųjų sluoksnių liejimas ar pan., kurių metu į patalpą išskiriama daug drėgmės, reikia atlikti prieš gipskartonio plokščių montavimo ir jų glaistymo darbus. Tai padeda išvengti plokščių deformacijos ir jos sukeliamų įskilimų ar trūkių.
Standarte DIN 18181 nustatyta, kad atliekant glaistymo darbus patalpų ir pagrindo temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 10 °С.
Prieš pradedant glaistymo darbus, būtina įsitikinti, ar ten, kur būtina, lubų konstrukcijose yra įrengtos deformacinės siūlės, ar gipskartonio konstrukcijos su kitomis konstrukcijomis sujungtos dviem būdais: slydimo ar šešėline siūle.
Siūles glaistant gipsiniais siūlių glaistais būtina vadovautis šiomis rekomendacijomis:
- Nenaudoti medžiagų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs.
- Nenaudoti sudrėkusios medžiagos.
- Nemaišyti skirtingų medžiagų.
- Nenaudoti medžiagos, jei ji jau pradėjo kietėti.
- Medžiagą išmaišyti taip, kad neliktų gumulėlių.
Jei šių rekomendacijų nesilaikoma, suprastėja glaisto tvirtumas ir susidaro palankios sąlygos trūkiams susiformuoti.
Planuojant, kaip paruošti gipskartonio paviršių, labai svarbu pasirinkti siūlių glaistą, suderintą su gipskartonio plokštės briaunos tipu. Taip pat reikia laikytis gamintojo nurodymų, atsižvelgti, ar siūlių juostą numatyta naudoti su konkrečiais glaistais arba konkretaus tipo briaunomis.
Pavyzdžiui, gipsinius glaistus Uniflott, Uniflott Imprägniert, esant konkrečioms sąlygoms, galima naudoti HRAK ir HRK briaunoms be siūlių juostos. Gipsinius glaistus Fugenfüller Leicht ir Q-Filler būtina naudoti kartu su siūlių armavimo juosta. Paruoštą naudoti lengvąjį glaistą Fill & Finish Light būtina naudoti tik kartu su standartine arba Kurt popierine siūlių armavimo juosta.
Gipsinis gipskartonio ir gipso plaušo plokščių siūlių glaistas Uniflott yra aukščiausios kokybės, ypač tvirtas, gaminamas iš specialaus gipso ir pagerintas polimerais. Tinka naudoti rankiniu būdu. Naudojant Uniflott glaistą ir siūlių armavimo juostą Kurt, suformuojamos tvirčiausios siūlės su visais plokščių briaunų tipais.
Gipskartonio plokštės turi būti stipriai pritvirtintos prie stabilaus karkaso, sausos, švarios ir nedulkėtos. Glaistu galima užtaisyti pažeistas gipskartonio plokščių vietas.
Gipsinio glaisto paruošimas
Visų pirma į švarų kibirą reikia įpilti vandens (vandens kiekį žr. medžiagos naudojimo instrukcijoje). Po to į vandenį tolygiai berti glaistą, pvz., Uniflott. Geriausia berti rankomis. Glaisto milteliai pamažu skęsta iki kibiro dugno ir visiškai prisigeria vandens. Miltelius reikia berti tol, kol jie pasieks vandens paviršių. Suberto Knauf gipsinio glaisto papildomai mirkyti nereikia. Subertas glaistas iš karto maišomas mentele arba maišytuvu, kol susiformuoja vientisa glaisto masė be gumulėlių. Vanduo turi būti kambario temperatūros, nes labai šaltas vanduo sutrumpina kietėjimo laiką, o per šiltas - pailgina.
Išmaišymo metodas turi didelę įtaką glaisto kietumui ir tempiamajam stipriui. Jei maišoma maišytuvu, reikia stebėti, kad būtų maišoma ne per ilgai ir ne per dideliu sukimosi greičiu, nes glaistas tampa skystesnis, greičiau kietėja ir dėl patekusio oro pasiekia dar mažesnį stiprį.
Sunaudojimo trukmė: gipsinius Knauf glaistus iki kietėjimo pradžios reikia sunaudoti per 45-75 minutes.
Užterštas kibiras arba nešvarus įrankis akivaizdžiai sutrumpina gipsinio glaisto kietėjimo trukmę. Jei glaistas maišomas kibire ir iš jo naudojamas, prieš iš naujo maišant glaistą, kibirą reikėtų išplauti. Anksčiau maišytas ir iš dalies sukietėjęs glaistas kaip kristalizacijos branduolys gali pagreitinti šviežiai maišomo glaisto kietėjimo procesą.
Glaistymo technologijos pagal siūlių tipus
HRAK ir HRK siūlių glaistymas: Sienų ir lubų HRAK ir HRK briaunos siūlės glaistomos Uniflott arba Uniflott Imprägniert gipsiniu glaistu. Luboms naudojamų gipskartonio plokščių siūles rekomenduojama armuoti.
Siūlės glaistomos ne mažiau kaip dviem etapais. Pirmu etapu pakankamą kiekį paruošto glaisto reikia glaistikliu arba lyginimo mentele skersai įspausti į siūles, kad ant abiejų plokštės briaunų siūlių glaistas gerai sukibtų. Glaistas tepamas ant šiek tiek didesnio ploto nei siūlių armavimo juosta ir glaistikliu nubraukiamas. Jeigu reikia, į glaistą įplukdykite Kurt siūlių armavimo juostą. Siūlių armavimo juosta, pvz., Kurt, įspaudžiama į glaistą gipskartonio plokščių siūlės vietoje ir po to glaistikliu spaudžiant įplukdoma į siūlę, atliekant judesius iš viršaus žemyn (sienų apkala, pertvaros). Glaistoma taip, kad armavimo juosta liktų nepadengta glaistu. Per šį etapą užglaistomos ir savisriegių tvirtinimo vietos. Tada reikia palaukti, kol siūlė išdžius. Antru etapu dengiamas antras glaisto sluoksnis ir su stačiakampe mentele arba plačia glaistykle formuojama lygi siūlės ir plokštės jungtis. Savisriegių galvutes taip pat reikia užglaistyti.
AK siūlių glaistymas: Sienų ir lubų AK briaunos siūlės glaistomos Uniflott arba Uniflott Imprägniert gipsiniu glaistu, taip pat gali būti glaistomos Fill & Finish Light lengvuoju glaistu. AK tipų briaunoms, kad ir kokia būtų glaisto medžiaga, visada reikalinga siūlių armavimo juosta.
Siūlės glaistomos ne mažiau kaip dviem etapais. Pirmu etapu pakankamą kiekį paruošto glaisto reikia glaistikliu arba lyginimo mentele skersai įspausti į siūles, kad ant abiejų plokštės briaunų siūlių glaistas gerai sukibtų. Glaistas tepamas ant šiek tiek didesnio ploto nei siūlių armavimo juosta ir glaistikliu nubraukiamas. Siūlių armavimo juosta, pvz., Kurt, įspaudžiama į glaistą gipskartonio plokščių siūlės vietoje ir po to glaistikliu spaudžiant įplukdoma į siūlę, atliekant judesius iš viršaus žemyn (sienų apkala, pertvaros). Glaistoma taip, kad armavimo juosta liktų nepadengta glaistu. Per šį etapą užglaistomos ir savisriegių tvirtinimo vietos. Tada reikia palaukti, kol siūlė išdžius. Antru etapu dengiamas antras glaisto sluoksnis ir su stačiakampe mentele arba plačia glaistykle formuojama lygi siūlės ir plokštės jungtis. Savisriegių galvutes taip pat reikia užglaistyti.
SFK siūlių glaistymas: Sienų ir lubų SFK briaunos siūlės glaistomos Uniflott arba Uniflott Imprägniert gipsiniu glaistu. Atviras gipsinis pagrindas gruntuojamas giluminiu gruntu Tiefengrund. SFK tipo briaunoms, kad ir kokia būtų glaisto medžiaga, visada reikalinga siūlių armavimo juosta.
Jei nėra gamykloje paruoštų SFK briaunų, pjūvio briauną reikia suformuoti specialiu obliumi. Rekomenduojame naudoti oblių Kantenhobel, skirtą nupjautų plokščių briaunoms nusklembti. Prieš pripildant SFK briaunos siūles gipsinio glaisto, atvirą gipsinį pagrindą reikia gruntuoti giluminiu gruntu Tiefengrund, kad būtų surištos dulkės ir reguliuojamas įgeriamumas.
Siūles glaistyti rekomenduojama ne mažiau kaip dviem etapais. Pirmu etapu pakankamą kiekį paruošto glaisto reikia glaistikliu arba lyginimo mentele skersai įspausti į siūles, kad ant abiejų plokštės briaunų siūlių glaistas gerai sukibtų. Tada dengiamas tolygus, 10 cm pločio ir ne mažiau kaip 1 mm storio glaisto sluoksnis. Iš karto po to į glaistą įplukdoma Kurt siūlių armavimo juosta, lygiai įspaudžiama ir pašalinamas perteklinis glaistas. Glaistoma taip, kad siūlių armavimo juosta liktų nepadengta glaistu. Šiam darbui patogiausia naudoti mentelę su lenkta geležte. Per šį etapą užglaistomos ir savisriegių tvirtinimo vietos. Tada reikia palaukti, kol siūlė išdžius. Antru etapu dengiamas antras glaisto sluoksnis ir su stačiakampe mentele arba plačia glaistykle formuojama lygi siūlės plokštės jungtis. Savisriegių galvutes taip pat reikia užglaistyti.
Mišrių siūlių glaistymas: Siūlės, susidarančios tarp dviejų skirtingų tipų briaunų, vadinamos mišriosiomis siūlėmis. Tokios siūlės susiformuoja sudėjus ištisines plokščių briaunas su pjautomis plokščių briaunomis, pvz., HRAK su SFK arba SK. Mišrių tipų briaunoms, kad ir kokia būtų glaisto medžiaga, visada reikalinga siūlių armavimo juosta.
SFK pjautą plokščių briauną reikia suformuoti specialiu obliumi. Rekomenduojame naudoti oblių Kantenhobel, skirtą nupjautų plokščių briaunoms nusklembti. Prieš pripildant mišrias siūles gipsinio glaisto, atvirą SFK briaunos siūlės gipsinį pagrindą reikia gruntuoti giluminiu gruntu Tiefengrund, kad būtų surištos dulkės ir reguliuojamas įgeriamumas.
Siūlės glaistomos ne mažiau kaip dviem etapais. Pirmu etapu pakankamą kiekį paruošto glaisto reikia glaistikliu arba lyginimo mentele skersai įspausti į siūles, kad ant abiejų plokštės briaunų siūlių glaistas gerai sukibtų. Glaistą reikia nubraukti taip, kad siūlės HRK, HRAK arba AK briaunos pusė būtų visiškai pripildyta glaisto, o SK arba SFK briaunos pusėje susidarytų tolygi 5 cm pločio ir ne mažiau kaip 1 mm storio glaisto juosta. Iš karto po to reikia įplukdyti Kurt siūlių armavimo juostą (atitinkamai vieną pusę į glaisto juostą SFK briaunų pusėje ir kitą pusę į glaistą HRAK, HRK arba AK briaunų pusėje), glaistikliu arba mentele įspausti armavimo juostą ir nubraukti perteklinį glaistą. Glaistoma taip, kad siūlių armavimo juosta liktų nepadengta glaistu. Šiam darbui patogiausia naudoti mentelę su lenkta geležte. Tada reikia palaukti, kol siūlė išdžius. Antru etapu dengiamas antras glaisto sluoksnis ir su stačiakampe mentele arba plačia glaistykle formuojama lygi siūlės plokštės jungtis. Savisriegių galvutes taip pat reikia užglaistyti.
Kada verta glaistyti visą paviršių?
Kaip minėta, jeigu siekiate idealiai lygios sienos, ypač jei planuojate dažyti, rekomenduojama glaistyti visą gipso kartono plokštės paviršių. Toks metodas padeda paslėpti nedidelius nelygumus, kurie gali atsirasti gamybos metu, ir suvienodinti paviršiaus tekstūrą, kad glaistas ir dažai pasidengtų tolygiai.
Pakartotinis glaistymas sisteminiais glaistais: siūlių glaistu, kai reikia, ir baigiamuoju sluoksniu, kol bus pasiektas tolygus perėjimas nuo siūlės paviršiaus į gipso kartono plokštės paviršių. Negalima palikti atsiradusių įdubimų ir įbrėžimų, kuriuos paliko naudojami įrankiai.
Jei glaistomiems paviršiams keliami aukštesni estetiniai reikalavimai, būtina atlikti papildomus veiksmus, kurių neapima bazinis ir standartinis glaistymo lygiai. Viso (siūlių ir plokštės) paviršiaus glaistymas sisteminiais glaistais, kuriuo siekiama išlyginti paviršių, užpildyti poras ir suvienodinti skirtingų paviršių tekstūrą bei įgeriamumą.
Norint pasiekti aukščiausius estetinius bei lygumo reikalavimus - reikia padengti plonu gipso tinko ar glaisto sluoksniu visą paviršių. Šis lygis numato rankinį arba mechaninį tinko ar specialaus išlyginamojo glaisto viso paviršiaus padengimą ištisiniu plonu sluoksniu (sluoksnio storis iki 3 mm). Išlyginus glaistą, dažnai dar reikia nušlifuoti, nupoliruoti. Taip paruoštą paviršių galima dengti lygiomis arba faktūrinėmis blizgiomis sienų dangomis, pvz.: viniliniais ar tapetais su metalo pluoštu; dažyti blizgiais dažais, taip pat padengti dekoratyviniais glaistais, kuriais išgaunama marmuro imitacija.
Gipso kartono visą paviršių prieš dažymą reikėtų glaistyti. Tai daroma dėl kelių priežasčių: gipskartonio plokščių glaistytos siūlės ir neglaistyta likusi plokštuma skiriasi savo paviršiaus faktūra - popierius plokštumoje ir glaistas siūlėse; pati plokštuma yra nelygi, t.y. neglaistyta gipskartonio plokštė turi nedidelius nelygumus (tai leidžia gamybos normos), kuriuos išlyginti galima tik glaistant visą paviršių.
Daugelyje šalių yra priimta 4Q (keturių paruošimo lygių) glaistymo sistema. Pirmo lygio (1Q) paruošimui glaistyti plokštumos nereikia, tai vadinasi techninė apdaila, kuri naudojama patalpose, kuriose nekeliami jokie reikalavimai apdailai, pvz. sandėlio patalpos arba bus klijuojamos plytelės. Aukščiausio lygio paruošimas (4Q) naudojamas tais atvejais, kai paviršius bus dailinamas ypatingos kokybės reikalaujančiomis dangomis, pvz. dažoma dažyvėmis, klijuojami metalizuoti ar blizgūs sienų apmušalai ir pan. Tokiu atveju plokštuma glaistoma aukštos kokybės smulkiagrūdžiu glaistu, sluoksnio storis - apie 3 mm.
Lietuvoje dažniausiai naudojama glaistymo sistema - Q3 (įprastinis dažymas, smulkios frakcijos dekoratyviniai tinkai, struktūriniai sienų apmušalai). Šiuo atveju siūlės glaistomos plačiau, o visa plokštuma - maždaug 2 mm sluoksniu.
Ypač svarbu kokybiškai glaistyti, kai projektuojamas natūralus apšvietimas, sklindantis palei lubų ar sienų plokštumą ir įrengiant dirbtinį apšvietimą orientuotą palei sienų ar lubų plokštumas. Tokie apšvietimai išryškina mažiausius plokštumos nelygumus.
Jūsų meistrų pasiūlytas būdas sprendžia skirtingų paviršiaus faktūrų problemą, bet paviršiaus lygumo - ne.
Julius N., Apdailos darbai Lietuvoje gipso kartono plokštes statybininkai glaisto tik dėl vienos priežasties. Sumontavus gipso kartono plokštes yra būtina užglaistyti sujungimo vietas, tvirtinimo detales. Tačiau po to kuo tu nori gruntuok ir dažyk - vis tiek po dažymo matosi užglaistytos vietos.
Lietuvos statybų rinkoje įprasta ant sienų arba lubų uždėtą gipso kartoną papildomai glaistyti taip bandant suteikti jam dar daugiau lygumo. Visgi, nuvykus į vakarų Europą pamatysite, kad statybose tokia praktika neegzistuoja ir vietiniai statybininkai nesupranta, kam daryti du kartus tą patį darbą, kai pilnai užtenka tik vieno. Visgi, dažnai minima, kad lietuviai yra nagingi žmonės. Kur kas darbštesni nei vakarų europiečiai, tad galbūt papildomas glaistymas reikalingas? Glaistas yra naudojamas tam, kad paviršius būtų sulyginamas ir tuo pačiu jis taptų kur kas standesnis. Naudojant tam tikras sienų lyginimo medžiagas toks papildomas glaistymas yra būtinas, kadangi be jo ant viršaus dažomi dažai paprasčiausiai nepasidengs lygiai. Tačiau gipso plokštės yra tokios medžiagos, kurios sukurtos būtent galutiniam rezultatui, tad nereikia jų pilnai nuo pat viršaus iki apačios glaistyti. Šiuo atveju teisūs būtų vakaruose dirbantys specialistai, kurie dažnai neglaisto vien todėl, kad šiek tiek tingi. Jeigu visas gipso kartonas neturėtų būti glaistymas, tai nereiškia, kad jo nereikia visiškai. Kad ir kaip profesionalai būtų dirbama, kad ir kaip viena plokštė greta kitos būtų kalama, visgi, neįmanoma sujungti jų taip, kad neliktų jokio tarpo. Tuomet ir naudojamas glaistas, kuris yra skirtas panaikinti tarpus esančius tarp plokščių. Tam tikra prasme glaistas tampa papildoma saugos detale, kuri užtikrina ir papildomą tvirtumą. Gipso plokštės yra labai tvirtos ir kokybiškos, tad jau iš savęs jos yra labai puikus produktas galintis greitai ir paprastai atlikti tam tikrus remonto darbus.
Gipso kartono paruošimas dažymui prasideda nuo apžiūros. Prieš bet kokius darbus, atidžiai pažiūrėkite: ar gipso kartono plokštės tvirtai laikosi? Ar nėra įtrūkimų, išlindusių sraigtų, atsiklijavusių kampų? Jei kažkas kelia įtarimą, ištaisykite dabar. Naudokite elastingą glaistą gipso siūlėms. Jis prisitaiko prie smulkaus medžiagos judėjimo ir neleidžia atsirasti įtrūkimams. Į siūles visada įklijuokite armavimo juostą. Ji sustiprina vietą, kur susijungia plokštės, ir apsaugo nuo skilinėjimo. Galima naudoti popierinę arba stiklo audinio juostą. Varžtai turi būti įsispaudę šiek tiek giliau į paviršių, bet nesuplėšę kartono. Užtepkite glaisto ir jį išlyginkite taip, kad neliktų įdubimų. Kai išdžius, pašlifuokite, kad neliktų nelygumų. Po siūlių ir varžtų užglaistymo, pereikite prie viso paviršiaus. Rekomenduojama mažiausiai 2 glaisto sluoksniai. Pirmas užpildo smulkias skylutes ir nelygumus, antras - išlygina paviršių. Tarp sluoksnių būtinas šlifavimas. Naudokite smulkų švitrinį popierių (pvz., 180-220 grit) ir dirbkite švelniai, kad nepažeistumėte plokštės. Geriausia naudoti prožektorių iš šono. Kai paviršius išlygintas, laikas gruntui. Rinkitės giluminį, skirtą porėtam paviršiui. Jis sutvirtina paviršių, sumažina dažų įsigėrimą ir padeda dažams tolygiai pasiskirstyti. Tepkite voleliu arba teptuku, svarbu padengti visą sieną. Dabar jau galite dažyti. Naudokite kokybiškus, sienoms skirtus dažus. Pavyzdžiui, matiniai dažai labiau atleidžia smulkius trūkumus, blizgūs - viską paryškina. Pirmas sluoksnis dengiamas vertikaliai, antras - horizontaliai.
Viena dažniausių klaidų - manyti, kad paviršius jau lygus ir galima dažyti. Bet jei prieš tai nepanaudojote grunto, dažai tiesiog įsigers į kartoną kaip į sausą kempinę. Atsiranda dėmių, nelygumų, o rezultatas - tikrai ne tas, kurio tikėjotės. Gruntas ne tik pagerina sukibimą, bet ir sumažina dažų sunaudojimą.
Labai klaidinga manyti, kad vienu produktu galima sutvarkyti visą paviršių - nuo siūlių iki baigiamojo sluoksnio. Siūlėms reikia specialaus, elastingo glaisto, kuris atlaiko mikrojudesius.
Užtepus tik vieną glaisto sluoksnį, nenušlifavus arba neleidus paviršiui gerai išdžiūti, vėliau tenka viską perdaryti.
Jei siena ar lubos, ant kurių klijuojate plokštes, nelygios ar nestabilios, nei glaistas, nei dažai ilgai nelaikys. Plokštė gali įlinkti, atšokti arba tiesiog judėti, o tai reiškia, kad viskas, ką uždėsite ant viršaus, taip pat ilgai nebus gražu.
Be armavimo juostos siūlės gali pradėti trūkinėti net ir tada, kai naudojate gerą glaistą. Juosta sustiprina sujungimus, suvienodina paviršių ir padeda išvengti įtrūkimų ateityje.
Šlifavimas - tai plona riba tarp „pusėtino“ ir „gero“ rezultato. Neskiriant tam laiko, paviršiuje lieka nelygumų, smulkių perėjimų. Kruopščiai paruoštas paviršius yra jūsų raktas į gražią, ilgai išliekančią apdailą.
Gipso kartono (GKP) gamyklinių siūlių glaistymas tinkliuku ar stiklo audinio juosta. Kaip pasidaryti
Gipskartonio plokščių tipai ir jų paruošimas
Ne visos gipso kartono plokštės yra vienodos. Skiriasi ne tik spalva, bet ir savybės. Netinkamai pasirinkta plokštė gali sukelti rūpesčių vėliau: pradėti pelyti, trūkinėti, neatlaikyti plytelių ar dažų.
- Standartinė (balta/pilka). Tinka sausoms gyvenamosioms patalpoms: svetainėms, miegamiesiems, koridoriams.
- Drėgmei atspari, impregnuota (žalia). Skirta vonioms, virtuvėms, skalbykloms ar kitoms patalpoms, kur kaupiasi drėgmė.
- Ugniai atspari / priešgaisrinė (raudona / rožinė). Naudojama patalpose, kur keliami didesni priešgaisriniai reikalavimai - katilinėse, šachtose, aplink židinius.
- Sustiprinta / garsą izoliuojanti (mėlyna). Storesnės ir tankesnės plokštės, dažnai su specialia šerdimi.
Storis. Dažniausiai naudojamas storis yra 12,5 mm. Jis tinka tiek sienoms, tiek luboms. Plonesnės (pvz., 9,5 mm) plokštės dažniau naudojamos lenktiems paviršiams ar sudėtingesnėms formoms.
Kraštų forma. Plokščių kraštai būna tiesūs arba įgilinti. Įgilinti kraštai (pavyzdžiui, „AK“ - apvalinti kraštai) palengvina siūlių glaistymą, ypač jei planuojate dažymą.
Paviršiaus paruošimas. Skirtingi gipso kartono tipai nevienodai reaguoja į gruntą, glaistą ar dažus. Pvz., drėgmei atsparus kartonas dažnai turi tankesnį paviršių.
Su kuo klijuoti gipso kartoną yra dar vienas dažnas klausimas. Gipso plokštes galima klijuoti arba montuoti ant karkaso. Gipso kartono klijavimui tinka specialūs gipso klijai (pvz., Knauf Perlfix). Jie užtikrina stiprų sukibimą su betoninėmis ar mūrinėmis sienomis. Tai reiškia, kad klijai dedami taškais maždaug kas 30 cm. Patys taškai turėtų būti apie 10 cm skersmens ir 2 cm aukščio. Jei klijuojate ant netolygios sienos, geriau rinkitės karkasą.
Taip, tai žingsnis, kurio praleisti nevalia. Glaistyti reikia visada, net jei siena atrodo lygi. Glaistymas išlygina siūles, sraigtų vietas, smulkius nelygumus. Tada visas paviršius dengiamas plonu sluoksniu glaisto. Patariame glaistyti bent du kartus. Tikrai taip. Gruntas gipso kartonui užtikrina, kad dažai gerai sukibs su paviršiumi. Naudokite giluminį gruntą, tinkantį porėtoms medžiagoms. Jis sustiprins paviršių ir sumažins dažų sąnaudas.
