Išorinės sąlygos gali būti blokų sienų tūrio pakitimų priežastis. Apimties pakitimų pagrindinės priežastys yratemperatūros svyravimai ir drėgmės kiekio pakitimai. Dėl to konstrukcijose atsiranda vidinė įtampa. Blokų sienos atsparumas tempimui yra nedidelis, todėl eksploatacijos eigoje gali formuotis plyšiai. Tokie plyšiai nėra pavojingi mūro laikymo galiai, tačiau gadina paviršiaus su apdaila vaizdą.
Deformacijų siūlės dažnai yra būtinos, kad sumažintų trūkimų grėsmę. Mūras su deformacijos siūlėmis yra padalinamas į mažas dalis, ir taip pat yra panaudojamas bauroc blokų sienos armavimas. Kiekvienas pastatas turi savo konfigūraciją, todėl negalima nustatyti konkrečių nurodymų, kaip išdėstyti deformacines siūles. Deformacinės siūlės paprastai yra užpildomos mineraline vata (pvz.: ISOVER TK ar PAROC KKL). Iš išorės ir vidaus deformacines siūles sandarina elastingu užpildu, kuris lauko sąlygomis turi būti atsparus išorinės aplinkos įtakai. Bauroc blokų sienų armavimas sumažina galimybę formuotis plyšiams mūre, taip pat padeda didinti siūlių tarpusavio atstumą. Armavimas atliekamas horizontaliuose siūlėse arba naudojamos armavimo juostos.
Bauroc blokai yra klijuojami plonais klijų siūlėmis, todėl paviršiuje turi būti įpjaunamos reikalingos įpjovos siūlių armavimui. Tam gali būti naudojama elektrinė arba rankinė freza. Mūro armavimo būtinybę ir armavimo vietą nustato projektuotojas, tačiau būtina armuoti ilgas sienas, kurios turi krūvį iš šonų (vėjas); stipriau apkrautų sienų dalis; pirmą blokų eilę ant pamatų; lango angos apatinę siūlę (bent jau 900 mm per angą į abi puses); perdangos atramos paviršius (900 mm).
Armavimui bauroc blokų sienose rekomenduojame naudoti A-III klasės 8 mm diametro armatūrą. Išdėstyti įpjovos formuojamos įspaudžiant į užpildytas įpjovas, prieš įstatant armatūrą jos užpildomos bauroc klijais. Po to armatūra įspaudžiama į užpildytas įpjovas, kad ji pilnai pilktų klijais.
Plytų pranašumas prieš blokelius yra jų universalumas: dėl jų mažesnių išmatavimų jie gali būti išdėliojami įvairiai, pavyzdžiui, ant ilgesnių plytų eilių galima dėti skersai suguldytų plytų eilę. Plytos gali būti naudojamos ir fasadui, ir konstrukcijai, kai iš blokelių sumūrytai sienai reikalinga išorės apdaila. Dažnai blokelio šilumos savybės vertinamos pagal jį patį, nors svarbu įvertinti siūles, per kurias praeina šaltis.
Blokeliai savo savybėmis skiriasi nuo plytų keliais aspektais. Visų pirma, sunaudojama mažiau skiedinio, nes reikia mažiau siūlių - blokelių įlaidos leidžia apsiriboti tik horizontaliomis siūlėmis. Dėl tikslesnio gamybos metodo blokeliai turi itin panašius matmenis bei lengvai skaldomi ar apdirbti. Renkantis medžiagas reikia atsižvelgti į jų atsparumą gniuždymui, nes didesnis atsparumas leidžia sienai atlaikyti didesnes apkrovas.
Privačiam vieno aukšto namui gali nebūti reikalingas didelis stiprumas, tačiau jei namas bus tris aukštai, apkrovos gali būti didesnės, ypač žiemos metu su sniegu. Sienos mūriui galima naudoti įvairias medžiagas, nes vidinės pertvaros neneša apkrovos, todėl jų galima daryti iš silpnesnės medžiagos. Tradicinės keraminės plytos ir modernūs keraminiai blokeliai pasižymi mažomis deformacijomis dėl drėgmės ar temperatūros. Keraminiai blokeliai dažnai tuštymuoti, todėl juos lengviau apdirbti. Silikatinės plytos yra ekonomiškas sprendimas, jos atsparios šalčiui ir gali būti naudojamos tiek laikančiųjų, tiek apdailos sienų statybai; iš tos pačios medžiagos gaminami ir silikatiniai blokeliai. Ieškant šiuolaikinių sprendimų nemažai statytojų renkasi akytojo betono blokelius (dujų silikato blokeliai).
Iš keramzito blokelių statomi mažaaukščiai namai. Blokeliai paprastai kliojami dviem eilėmis, viduje paliekant trečdalio blokelio pločio tarpą. Šie blokeliai lengviau apdirbti, o jų dulkinimas yra sklandesnis. Keramzito blokeliai turi mažesnę šilumos atsparą už kai kurias kitas medžiagas. Gipso blokeliai naudojami ten, kur nereikalingos didelės apkrovos.
Prieš pradedant darbus būtina atsižvelgti į blokelių gamintojo rekomendacijas: kai kurių rūšių blokelius reikia klijuoti specialiais klijais, kitus mūrijant su įprastu skiediniu. Mūrijimo etapai prasideda nuo hidroizoliacijos tarp pamato ir sienos, kur tinka ruberoidas ar bituminė danga su poliesterio pagrindu. Tada pradedamas mūrijimas: kampai sumūryti iki tam tikro aukščio, įtempiami siūlai tarp kampų, ir mūrijamos eilės. Aukščių intervalas tarp pastolių rekomenduojamas 0,6-1,2 m, kad dirbti būtų patogu ir sparta būtų didesnė.
Blokeliai armuojami dažniau nei plytos, nes jų „surišimas“ gali būti silpnesnis. Keramzitinius blokelius armuoti reikia kas tris-keturias eiles. Daugiau informacijos: užpildomi tarpai tarp plytų ir blokelių, įdedamas armavimo tinklas su skirtingais akutės dydžiais priklausomai nuo medžiagos. Daugelis darbų geriausia daryti gerai nelygintų paviršių pagrindu.
Mūro darbus patartina planuoti taip, kad lietus nebūtų įspėtas: lyjant mūryti nereikėtų. Pabaigus darbus, mūrą reikia uždengti plėvele, kad nesikauptų drėgmė. Žiemą mūrijant naudojamas šalčiui atsparus skiedinys su cheminiais priedais, kuris neleidžia užšalti vandeniui; galutinis stiprumas įgaunamas pavasarį, kai oras atšyla ir vanduo išeina iš skiedinio.
Iš esmės mūrinimas blokeliais ir plytomis labai nesiskiria, tačiau blokeliai turi unikalią savybę - jie turi įlaidas, dėl kurių nereikia mūryti vertikalių siūlių. Du mūrininkai ir vienas pagalbinis darbininkas per porą savaičių gali užbaigti sienas 120 kvadratinių metrų ploto namui. Mūrymas blokeliais dažnai yra pigesnis už silikatinėmis plytomis: kubinio metro kaina gali skirtis apie 30-40%, skaičiuojant darbo kainą, nes medžiagų kainos yra panašios. Tačiau blokelių pasirinkimas yra didelis, kai kurie blokeliai gali būti brangesni už plytas.
Apšiltinimas ir hidroizoliacija
Užbaigti mūro darbus būtina apšiltinti. Dažniausiai naudojamos dvi medžiagos: mineralinė vata arba polistireno putplastis. Fasadai gali būti dviejų tipų: ventiliuojami arba tinkuojami. Tinkuojamuose fasaduose nėra oro tarpo, apdaila liečiasi su izoliacija. Klijuojamas polistireninis putplastis arba mineralinė vata, ji armuojama, naudojamas armavimo mišinys, po to dedamas dekoras arba tiesiog dažomas.
Ventiliuojamose sistemose tarp šilumos izoliacijos ir apdailos sluoksnių yra oro tarpas, į kurį patenka oras iš lauko, vėdinant vandens garus ir kondensatą. Jei fasadas tinkuojamas - reikalingas tarpų užpildymas tarp šilumos izoliacijos ir apdailos. Pasirenkant šiltinimą, galima rinktis putplastį ar vata; putplasčio prašoma formalios lengvumo, tačiau vata yra mažiau degi. Tarkime neoporas turi grafito priedą ir geresnę varžą, todėl galima mažesnį sluoksnį įrengti. Mineralinės vatos šiluminė varža panaši, bet gali būti didesnė nei neoporo, todėl kartais reikia storesnio sluoksnio.
Nedidelėse vietose galima naudoti gipso blokelius - jie atsparūs ugniai, gerai garso izoliuoja, lengva pjaustyti. Reikia atsižvelgti į tai, kad kai kurios medžiagos tinka tiek apdailai, tiek konstrukcijai; kitos tik konstrukcijai, bet neapdailai. Apdailos medžiagos turi atsparumą įmirkimui ir geba atiduoti drėgmę po šlapimo. Skylėtų plytų negalima naudoti, o kai kurios senos statybos namų fasadai su skylėmis plytomis gali būti problematiški, todėl reikia tinkamai apdailai ir hidroizoliacijai.
Išoriniai tinkavimo sprendimai
Išorės tinkavimo sprendimas priklauso nuo pastato tipo. Naujoje statyboje tinko sluoksnis turi būti mažesnio standumo nei pagrindas, kad tinko sluoksnis gerai perimtų pagrindo temperatūros deformacijas. Pilnavidurių plytų/blokelių pagrindas (tankio klasė > 1,6). Tinko sluoksnio storis 15-35 mm. Prieš tinkuojant paviršių reikia sudrėkinti ir uždengti paruošiamuoju tinku Vorspritzer, siūlės ir pažeistas vietas užpildyti tinku LUP 222. Ant paruošto pagrindo dengiamas 15 mm storio tinko sluoksnis. Tinkas turi būti armuojamas viso paviršiaus, ypač kampuose, kur papildomas armavimas būtinas. Tinkavimo sprendimai priklauso nuo pagrindo medžiagos: skirtingos medžiagos reikalauja skirtingų tinkų, armavimo mišinių ir tinklelių dydžių.
Visada rekomenduojama armuoti visą tinko sluoksnį, kad būtų išvengta trūkių. Tinką dengti dviem sluoksniais, įplukdant armavimo tinklą į paskutinio tinko sluoksnio išorinį trečdalį. Langų ir durų angų kampuose įterpti papildomą armavimo tinklą. Luninioje ar cokolio zonose reikalingas papildomas klojinių sprendimas: Gigamit, Sockel Gigamit sistemos. Cokolio tinko sluoksnis turi būti tvirtas, atsparus vandeniui ir šalčiui. Angų kampuose armuojamas tinklas į viršutinę skiedinio sluoksnio dalį.
Polistireninio putplasčio liktinių klojinių pagrindas reikalauja baltos klijavimo ir armavimo mišinio SM700 Pro sluoksnių ir tinklo su 5x5 mm ar 4x4 mm akėčių. Ant paruošto paviršiaus dengiamas lengvas kalkių ir cemento tinkas LUP 222, o po išdžiūvimo - viso paviršiaus armuojamasis sluoksnis. Tinka ir gipso blokelių pagrindas ar betoniniai sienų pagrindai, kur likutinė drėgmė mažesnė nei 3%. Aplink langų ir durų angas naudojamas papildomas armavimo tinklas. Tinkavimo technologijos ir medžiagų specifikacijos skirsis priklausomai nuo pagrindo tipo.
Apdailos darbai ir pasiruošimas fasadui
Prieš atliekant fasado šiltinimo darbus, statomi pastoliai. Pastoliai tvirtinami prie tvirto pagrindo, užtikrinant saugų darbą. Pagrindas turi būti švarus ir lygus, nelygumai iki 10 mm tikrinant 2 m lygmete. Didesni nelygumai pašalinami kalkių cemento skiediniu arba keičiant plokščių storius. Prieš klijavimą būtina gruntuoti paviršius. Gruntavimas sumažina įgeriamumą ir pagerina sukibimą su klijavimo skiediniu. Ant kieto pagrindo gliaus plokštės turi būti atsparios šalčiui ir drėgmei.
Klijuojant izoliacines plokštes ant cokolio profilio, būtina užtikrinti, kad plokštės prispaustos ir neturi tarpo tarp jų. Plokščių klijavimui dažnai naudojama dantyta mentele. Jei reikia, plokštės papildomai tvirtinamos smeigėmis po 72 valandų. Įkaltos smeigės turi būti prisuktos taip, kad galvutės būtų lygios su plokštės paviršiumi. Plokščių kampai ir siūlės turi būti uždengti armavimo tinklu ir užtvirtinti smeigėmis, kad užtikrinti besiūlį paviršių.
Polistirolo putų plokščių plokštės dažnai įklijuojamos nuo apačios į viršų. Langų ir durų atveju ypatingas dėmesys skiriamas priešgaisriniams reikalavimams - papildomos plokščių tvirtinimo vietos. Tinkavimo sprendimai ant polistireninio putplasčio liktinių klojinių turi būti tiksliai laikomisi rekomendacijų. Tinkavimo mišinių pasirinkimas priklauso nuo pagrindo tipo; dažnai naudojami baltų klijavimo ir armavimo mišiniai SM700 Pro, kuriuos įplukdoma į paskutinio tinko sluoksnio išorinį trečdalį. Prie langų ir durų kampų įterpiamas papildomas armavimo tinklas. Plokštės užsandarintos ir paviršiai paruošti tinkavimui.