Apie plėtriojo polistireno putplastį EPS ir jo sąsajas su statybomis, jo sudėtį, gamybos procesą, aplinkos poveikį bei saugą kalbama čia išsamiai. Taip pat trumpai apžvelgiama PUVA gydymo procedūra, jos principai ir galimos komplikacijos, o pabaigoje pateikiama aktuali informacija apie tuopų pūkus miestuose ir jų įtaką alergijoms.
Polistireninis putplastis EPS: sudėtis, gamyba ir pagrindinės savybės
Polistireninis putplastis sudaro 98 % oro ir 2 % polistireno. Oras įskliaustas į uždaras 0,2-0,5 mm skersmens akeles, kurių sienelių storis siekia 0,001 mm. Oras yra blogas šilumos laidininkas, todėl jis laiduoja puikias EPS termoizoliacijos savybes. Bazinė plėtriojo polistireno medžiaga yra stirolas. Polimerizacijos metu stirolo molekulės jungiasi viena su kita į grandines. Polimerizacijoje dalyvaujant pentanui, gaunama plėtriojo polistireno medžiaga. Ir stirolas, ir pentanas yra angliavandeniliai. Stirolas yra neprisotintasis aromatinis angliavandenilis. Jo pasitaiko akmens anglies dervoje ir nedideliais kiekiais kai kuriuose maisto produktuose - vaisiuose, daržovėse, riešutuose, gėrimuose, mėsoje. Šiandien stirolas taip pat išgaunamas iš naftos. Stirolas plačiai naudojamas gumos, plastiko, stiklo pluošto, vamzdžių, automobilių detalių, maisto talpų ir t.t.
Gaminant polistireninį putplastį vėlgi išskiriami nedideli stirolo kiekiai, todėl gatavoje izoliacinėje medžiagoje jų būna dar mažiau. Taigi EPS kaip izoliacinė medžiaga yra puikus tuo, kad praktiškai neskleidžia jokių stirolo garų. Dideli stirolo kiekiai, patekę į žmogaus organizmą, gali sukelti depresiją, koncentracijos problemas, raumenų silpnumą, nuovargį, pykinimą, akių, nosies ir gerklės dirginimą. Tikėtiniausias būdas stirolui patekti į organizmą yra kvėpavimas nevėdinimo uždarose patalpose, kur oras užterštas garais iš statybinių medžiagų, tabako dūmų bei vartojimo gaminių. Pentanas, EPS plėtiklis, yra bekvapė, labai lakus skystis, kurio virimo temperatūra apie 30 laipsnių C. Atmosferoje pentanas greitai suyra į anglies dioksidą ir vandenį, o jo pusėjimo trukmė svyruoja nuo 10-15 valandų iki 2-3 dienų. Be to, pentano dalis atmosferoje yra nykstamai maža - apie 2 ppb, palyginti su CO2 34 600 ppb ir metanu 1 700 ppb. Pentanas nedaro žalos ozono sluoksniui ir, vandenyje bei dirvoje, greitai suyra augalų, bakterijų ir mikroorganizmų veikimu.
EPS putplasčio savybės: mechaninis stipris yra svarbus dėl apkrovų, ypač gniuždomojo įtempio, o terminis plėtimosi koeficientas siekia 0,05-0,07 mm/(m·°C). Maždaug 17 °C temperatūros pokytis sukelia apie 0,1 % matmenų pokytį, o vėlyvoji susitrauktis gali būti iki 0,15-0,2 %. Polistireninis putplastis nėra higroskopinis; įmirkis panardinant į vandenį per 28 dienas siekia tik 1,0-3,0 % tūrio. Medžiaga atspari aukštoms temperatūroms trumpuoju laikotarpiu (virš 100 °C), tačiau esant šaltai temperatūrai (Žemiau -180 °C) jos struktūra nekinta iš esmės. Degumo požiūriu EPS su degumą slopinančiais priedais Lietuvoje degina tik esant tiesioginiam ugnies poveikiui; sustabdžius degimą, medžiaga liaujasi degusi.
Ekologiškumas, sauga ir senėjimas
EPS neišskiria tirpių medžiagų į vandenyną ar dirvą, nepūva, nekemša dirvožemio; gamybos energijos sąnaudos palyginti su kitomis termoizoliacijomis yra mažesnės. Deja, kai kurios nuomones keliančios temos vis dar plinta: mažiau įgudęs statybos srities specialistas gali teigti, kad polistirenas yra kenksmingas sveikatai ar skatina pelėsius. Tyrimai rodo, kad polistireninis putplastis nėra toks kenksmingas ir neturi įrodytos galimos alerginės įtakos. Uždarojoje statybos aplinkoje EPS sudaro nedidelį išmetamų suodžių kiekį, o toksišumas daug didesnis susidarantiems dujoms iš kitų organinių medžiagų degimo atvejais, kaip CO, CO2 ar toksinės dujos. Blokuojantis faktas yra ultravioletiniai spinduliai ir senėjimo procesas: ilgai veikiant UV spinduliams putplastis pagelsta ir trapė, tačiau tinkamas dengimas bei laminavimas apsaugo nuo erozijos.
EPS žaliava yra stirolas ir pentanas, jų kilmė įvairi: stirolas randamas natūraliai kai kuriuose vaisiuose, daržovėse, riešutuose ir pan., pentanas taip pat susidaro gyvūnų ir žmonių organizmuose bei natūraliais biocheminiais procesais patekdamas į atmosferą kartu su iškvėpiamu oru. Degimo metu susidarančių dujų toksinis poveikis daugiausia susijęs su anglies monoksidu, tačiau lyginant su kitomis organinėmis medžiagomis, šių dujų kiekiai yra daug mažesni.
Taikymas ir saugos reikalavimai
Lietuvoje statyboje naudojamas EPS su degumą slopinančiais priedais. Degimo metu išsiskiriančios dujos nėra ypatingai toksiškos pagal STR 2.01.04:2004 gaisrinės saugos reikalavimus. Gamybos ir platinimo grandinėje būtina užtikrinti ventiliaciją, ypač gamyklose, kur gali vykti plėtiklio išsiskyrimas. EPS plokščių montavimas dažnai vykdomas be didelių papildomų apsaugos priemonių, tačiau vis dėlto tikslai yra užtikrinti saugią darbą su medžiaga ir jos degumo klasę (B-s1, d0 BROOF (t1) atitiktį).
PUVA: gydymo metodas ir jo taikymas
PUVA (psoraleno ir ultravioletinių A spindulių terapija) yra gydymo būdas odos ligoms, tokioms kaip žvynelinė, raudonoji kerpligė ir sklerodermija. Procedūros eiga skiriasi, jos gali būti vonios PUVA, lokalinės PUVA ar sisteminės PUVA. Pirmiausia 20 min. arba 2 val. priklausomai nuo metodo. Prieš įeinant į kabiną būtina nusirengti iki tam tikro lygio, užsidėti akinius ir stovėti centriniame taške. Procedūra trunka nuo keliolikos sekundžių iki keliolikos minučių, o po jos rekomenduojama vengti saulės spindulių ir naudoti UV apsaugą bei vengti ilgo buvimo lauke. Tokios procedūros metu vartojant psoraleno tabletes, būtina apsaugoti akis ir odą nuo šviesos. Gali pasitaikyti tokios su palyginamosios rizikos komplikacijos kaip odos paraudimas, niežėjimas, pūslelės ar pykinimas.
Perspėjimai ir mitai apie polistireninį putplastį bei tuopų pūkus
Terminas „tuopa pūkau“ apima medžių sėklų pūką, kuris išsisklaido miesto gatvėse - tai pačios tuopos, kurios priklauso gluosninių šeimai. Pūkai nėra žiedai ar žiedadulkės; jie sudaro sėklos su plaukeliais, kurie dažniausiai pasitaiko moteriškuose tuopos augaluose. Miestuose dažnai buvo siekiama sodinti vyriškus medžius, kurie neskleidžia pūkų, tačiau pūkai gali dirginti akis, nosį ar kvėpavimo takus jautriems žmonėms, taip pat kaupiasi prie laiptų, grotelių ir įvėrimuose. Tačiau pūkai nėra pagrindinė alergijos priežastis, o tik vienas iš miesto augalijos aspektų. Tuopos yra stambūs lapuoti medžiai, augantys iki 45 metrų ir su kamieno skersmeniu iki metro, augimas gali būti iki 40-60 metų, po to lėtėja.
Infografika ir vaizdinė medžiaga
Skaitmeniniai įrašai ir praktiniai patarimai
Polistireninis putplastis pasižymi lovos, grindų ir stogo izoliacijos galimybėmis bei puikiu langų ir sienų sandarikliu, todėl dažnai naudojamas statybose. Dėl pigumo ir patikimumo EPS išlieka vienas iš populiariausių izoliacinių sprendimų. Tačiau reikia atsižvelgti į galimą stirolo garų išsiskyrimą jame ir atitinkamai užtikrinti ventiliaciją bei vėdinimą.
| Medžiaga | Tankis, kg/m3 | Šilumos laidumo koeficientas λ, W/(m·K) | Vandens įmirkis |
|---|---|---|---|
| Polistireninis putplastis EPS | 9-40 | 0,029-0,045 | ≤ 5 % |
Klausimai ir atsakymai
- Kodėl EPS laikoma ekologiška? Dėl mažų energijos sąnaudų gamybos, nešalinių išmetimų ir nepertraukiamos ilgaamžiškumo savybės.
- Ar EPS nesukelia pelėsių? Nors kai kurios nuomonės teigia priešingai, eksperti sako, kad EPS nėra pelėsių augimo medžiaga, o tinkama statybos kultūra užtikrina, kad gyvūnai nepatektų į termoizoliacinį sluoksnį.
- Koks yra EPS degumas? Degimo metu išsiskiriančios dujos nėra ypatingai toksiškos, o su degimu susijęs CO yra mažesnis nei deginant kai kurias kitas natūralias medžiagas. Lietuvoje naudojamas EPS su degumo slopinančiais priedais.
- Kokios yra pagrindinės PUVA procedūros rūšys? Vonios PUVA, lokalinė PUVA ir sisteminė PUVA, su skirtingomis trukmėmis (20 min. arba 2 val.) priklausomai nuo metodo.
tags: #ar #puva #medis #putplastyje