Prieš atliekant fasado šiltinimo darbus, yra statomi pastoliai. Pastoliai yra statomi ant tvirto pagrindo. Po pastolių kojomis turi būti padėtos 5cm storio lentos. Pastoliai statomi ir tvirtinami pagal gamintojo nurodytas rekomendacijas. Pastoliai tvirtinami prie sienos. Nuo sienos pastoliai atitraukiami tiek, kad netrukdytų, užbaigus fasado apšiltinimo darbus, įrengti lietvamzdžius ir kitas konstrukcijas. Pagrindas turi būti tvirtas, švarus ir lygus. Nuo jo būtina nuvalyti dulkes, riebalus, statybinio skiedinio likučius, pelėsius ir kitus nešvarumus. Leistinas pagrindo nelygumas - iki 10mm tikrinant 2m gulsčiuku. Didesnius nelygumus būtina išlyginti kalkių cemento skiediniu, arba keičiant polistirolo (akmens vatos) plokščių storius. Paruoštus klijavimui, bet stipriai drėgmę įgeriančius paviršius būtina gruntuoti specialiu gruntu. Gruntavimas sustiprina paviršių, sumažina jo įgeriamumą bei pagerina sukibimą su klijavimo skiediniu. Stipriai įgeriančius paviršius būtina gruntuoti giluminiu gruntu. Neįgeriantys paviršiai gruntuojami specialiu gruntu su kvarciniu smėliu arba gruntiniais dažais. Cokolio profilis naudojamas kaip vientisa ir lygi atrama pradedant klijuoti izoliacines plokštes. Prie pagrindo tvirtinamas kaiščiais, tvirtinimo vietose nelygumai išlyginami tarpinėmis plokštelėmis. Šilumą izoliuojančios plokštės prie pagrindo klijuojamos klijais, atspariais šalčiui ir drėgmei. Klijuojant izoliacinių plokščių lameles iš mineralinės vatos, klijavimo skiedinio sluoksnis dantyta mentele užtepamas ant viso plokštės paviršiaus. Šilumą izoliuojančios plokštės klijuojamos visuomet nuo apačios į viršų, skiriant ypatingą dėmesį kraštų priklijavimui. Jokiu būdu neturi atsirasti tarpo, t.y. cokolio profilis neturi būti išsikišęs dėl per plono klijų sluoksnio. Ties fasado kampais plokštės jungiamos taip, kaip apdailinių plytų mūras. Taip jungiamos ties vidiniais ir ties išoriniais kampais. Taikant šiltinimo polistirolu sistemą, yra naudojamas tam tikrą laiką brandinimo kameroje išlaikytas polistirolas. Tokio polistirolo plokštės būna kietesnės, mažiau deformuojasi jas tvirtinant, iš jų būna pasišalinę toksinai. Klijavimo skiediniui sukietėjus (praėjus ne mažiau 72 valandoms po klijavimo), priklijuotos izoliacinės plokšės papildomai tvirtinamos smeigėmis. Smeigių rūšis ir ilgis parenkamas pagal sienos bei izoliacinės plokštės medžiagą. Į silikatinių plytų mūrą, betoną ir keramzitbetonį įkalamos smeigės su metaline vinimi. Akmens vatos lamelėms tvirtinti naudojamos 140mm pločio smeigių kepurėlės. Būtina patikrinti, ar įkaltos bei prisuktos smeigės laikosi tvirtai. Įkalus smeigių galvutės turi susilyginti su šiltinimo plokščių paviršiumi. Ant priklijuotos vatos dantyta mentele užtepamas armavimo skiedinys, klojamas plastikinis kampainis ir lygia mentelės kraštine įplukdomas į skiedinį. Angokraščiai armuojami pirmajame sluoksnyje klojant kampainį su armavimo tinkleliu. Klojant ant viršaus tinklelis užleidžiamas iki briaunos. Viršutiniai angokraščiai armuojami klojant kampainį su atbraila vandeniui nulašėti. Išilgai kampainiai sujungiami plastiko kampainį glaudžiant vieną prie kito, o tinklelį užleidžiant ne mažiau 100mm vieną ant kito. Išsiplečianti sandarinimo juostelė 10x15mm naudojama po skardinėmis palangėmis. Tinklelis sujungiamas plokštumoje, atskiras vertikalias tinklelio juostas užleidžiant 10cm viena ant kitos (ant tinklelio paženklinta tam tikros spalvos linija). Armavimo sluoksnis klojamas ant cokolio profilio priekinės briaunos latako ir po to, kai skiedinys sukietėja, nupjaunamas mentele. Kampuose tinklelis dedamas iki plastikinio kampainio. Po to, papildomai užtepant arba nuimant perteklių, paviršius užglaistomas tuo pačiu armavimo skiediniu. Taip sukuriamas besiūlis ir lygus paviršius. Visas šis procesas atliekamas vienu etapu. Fasado apdailos sluoksniui naudojamos lauko darbams skirtos dekoratyvinio tinko rūšys. Polistirolu apšiltintą paviršių galima apdailinti plytelėmis. Nerekomenduojama apklijuoti plytelėmis mineraline vata apšiltintą fasadą, kadangi vata pasižymi geru garų pralaidumu, tuo tarpu plytelės praktiškai garų nepraleidžia ir todėl užkerta kelią vandens garams laisvai pasišalinti.
Kuo naudotis šiltinant polistirolu ar akmens vata?
Paskutinį kartą atnaujinta:2026-06-18Šiltinti vidines sienas aktualiausia žmonėms, gyvenantiems senos statybos nerenovuotuose butuose. Kiekvieną žiemą per išorines sienas prarandama šiluma, dėl ko išsipučia sąskaitos už šildymą. Problemą išsprendžia namo renovacija, kurios metu papildomai apšiltinamas jo fasadas. Vis dėlto, šalyje renovacija vis dar nėra visuotinė, todėl dalis gyventojų netgi nežino, kada jų namas bus renovuojamas. Kaip nurodo statybos techninis reglamentas bei pabrėžia daugelis statybos praktikų, toks šiltinimo variantas rekomenduotinas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės pastato apšiltinti iš išorės. Priklausomai nuo šiltinančio sluoksnio storio, tai ypač jausis, jei kambarys nedidelis. Be to, skirtingai nei apšiltinant lauko sienas, dirbant iš vidaus reikia atsižvelgti į elektros lizdus, radiatorius, grindjuostes ir visa kita, kas yra neaktualu lauke. Tačiau svarbiausia priežastis - pasikeitusi sienos „sudėtis“ ir naujos jos savybės. Neatsakingai įrengus apšiltinantį sluoksnį žiemą jis daugiau įšąla, jame susikaupia daugiau drėgmės, siena labiau deformuojasi ir pleišėja. „Šiltinant iš vidaus, svarbu apšiltinti ne tik sienas, bet ir dalį besiribojančių perdangų ar sienų. Jei to neatliksime, neapšiltintuose kampuose paviršiaus temperatūra bus dar mažesnė. Pastatų diagnostiką atliekančios įmonės pabrėžia, jog šiltinti pastatą iš lauko pusės yra kur kas naudingiau. Apšiltinus pastatą iš vidaus, rasos taškas dažniausiai atsiranda ne atitvaroje, o patalpose. Šiltinimas iš vidaus galimas tik atlikus skaičiavimą dėl rasos taško susidarymo. Didžioji dalis butų, savarankiškai atlikusių apšiltinimą iš vidaus, jau po metų susiduria su pelėsio problema ir nėra jokio skirtumo ar šiltinate vata ar polistirolu. Šaltinis: ekspertų nuomonės apie iš vidaus šiltinimo efektą.
Polistirolas vs vata: pagrindiniai pliusai ir trūkumai
- Polistirolas (EPS/XPS): lengvas, paprastas tvirtinimas, pigesnis, plačiau tinka dekoratyviniams tinkams ir klinkeriui; atsparus vandeniui, yra mažiau kvėpuojantis, todėl gali kilti kondensacijos rizika, reikia tinkamai garų izoliacijos užtikrinti;
- Akmens (mineralinė) vata: kvėpuojanti, gerai veda garus, atspari ugniai, geras triukšmo izoliatorius, tačiau brangesnė ir sunkesnė, reikalauja daugiau kaiščių bei tvirtinimo detalių;
Palyginus šias medžiagas, dažnai iškyla klausimas dėl to, kuri iš jų suteikia geriausią ekonominę, techninę ir sveikatos naudą konkrečiai fasadui. Daugėsni ekspertai rekomenduoja sprendimą įvertinti pagal projekto specifiką, norimą garso izoliaciją, drėgmės sąlygas bei kainų balansą. Kaip pastebėta, sprendimas gali būti tarpinis variantas-the Open sistema, kuri derina polistirolo pigumą su aukštu garų laidumu.
Praktiniai patarimai planuojant šiltinimą
- Įsitikinkite, kad pagrindas tvirtas, švarus ir lygus; pašalinkite dulkes, riebalus ir pelėsius. Randus išlyginkite iki 10 mm per 2 m naudojant tinkamą skiedinį.
- Gruntavimas: naudokite giluminį gruntą įgeriančioms paviršiams, arba specialų gruntą su kvarciniu smėliu neįgeriantiems paviršiams.
- Šiltinimo plokštes klijuokite nuo apačios į viršų; užtikrinkite, kad kraštai priklijavęsi glaudžiai ir be tarpų; pirmą eilę tvirtinkite smeigėmis, kampainiai bei tinklelis įleidžiami į klijus.
- Kraštų kampai ir kampiniai elementai turi būti užtvirtinti tinklais; langų kampus užklijuokite kampuočiais ir plėtojimu, kad nesusidarytų tarpai.
- Po skiedinio sukietėjimo (ne mažiau 72 val.), papildomai tvirtinkite smeigėmis ir sunaudokite armavimo tinklelį visam plotui.
- Prieš profesionalų darbą, įsitikinkite dėl vandens garų difuzijos kelio ir ventiliacijos sprendimų, kad išvengtumėte pelėsių rizikos.
- Jei šlifuojate, naudokite tik kokybiškas armavimo medžiagas ir laikykitės gamintojo nurodymų dėl laiko tarpo.