Ši savybė ypač svarbi dažant senus pastatus, tačiau ir naujuose pastatuose į ją verta atsižvelgti. Iš sienų sklindanti drėgmė yra vienas iš didžiausių dažų priešų, kuris sukelia daug rūpesčių. Įsivaizduokite, kad nudažėte sieną garams nepralaidžiais, kitaip tariant, „nekvėpuojančiais“ dažais. Sienoje esanti drėgmė kažkaip turi išeiti ir pradeda skverbtis laukan. Čia ji susiduria su dažų plėvele, nepralaidžia garams. Dažant vidaus patalpas, ši savybė labiausiai asocijuojasi su dažų atsparumu plovimui. Tačiau fasadui ši savybė reiškia kur kas daugiau.
Tarkime, dažai neatsparūs drėgmei. Tuomet kiekvieną kartą, kai lyja, vanduo įsigeria į pagrindą. Atšilus orui jis vėl garuoja laukan. Taip drėgmei cirkuliuojant pirmyn ir atgal dažų sluoksnis susidėvi ir paviršių tenka perdažyti. Tačiau ne tai baisiausia. Daug blogiau, jei drėgmei įsigėrus ir nespėjus išgaruoti spusteli šaltukas. Tuomet šaldamas vanduo plečiasi ir pagrindas pradeda skilinėti, šis procesas kartojasi ir viskas vyksta dar greičiau. Ir tai dar ne viskas. Paprastai miesto fasadai apdulka. Įsigeriant vandeniui dulkės patenka į dažų poras, kur jos ir lieka. Dėl šios dažų savybės fasadas ilgai išlieka švarus. Tokią savybę dažai turi, jei jie atsparūs drėgmei.
Ne visos dažų rūšys yra vienodai atsparios ultravioletinių spindulių poveikiui. Tokių dažų ryškesnės spalvos išblunka, pabąla ir praranda estetinį vaizdą. Ši dažų savybė sąlygojama visų prieš tai aprašytų savybių. Kuo ilgaamžiškesni dažai, tuo mažiau rūpesčių ir išlaidų juos renovuojant. Dažų rūšis priklauso nuo to, kokia rišlioji medžiaga panaudota dažuose. Taip pat yra keletas akrilinių dažų porūšių. Labiausiai paplitę yra lateksiniai ir siloksaniniai dažai. Akrilinių dažų rišlioji medžiaga yra akrilo dervos. Šie dažai yra labiausiai paplitusi dažų rūšis vidaus sienoms ir fasadams dažyti. Taip yra todėl, kad akrilo dervos yra palyginti nebrangi ir plačiai paplitusi žaliava. Tokie dažai yra tikrai geri, padeda pasiekti gana gerą rezultatą, tačiau su tam tikromis išlygomis. Pirmiausia pagrindas turi būti sausas, iš jo neturi išsiskirti drėgmė.
Taip pat yra galimybė, kad ryškios spalvos ilgainiui praras ryškumą. Lateksiniai dažai pasižymi ypač atspariu drėgmei, purvui ir valymui paviršiumi, tačiau labai prastai praleidžia garus. Siloksaniniai dažai naudojami fasadams. Silikatinių dažų rišlioji medžiaga yra kalio silikatas. Šie dažai skiriasi iš kitų pirmiausia savo sukibimu su pagrindu. Visi dažai sudaro sausą plėvelę, o silikatiniai dažai sureaguoja su pagrindu ir sudaro su juo vientisą masę. Iš to nauda tokia, kad net ir išsiskiriant iš sienų nemažam kiekiui drėgmės, šie dažai neatsilupa. Dėl tokio gero garų pralaidumo drėgmė labai greitai palieka pagrindą.
Tačiau nors silikatiniai dažai ir itin atsparūs tokiai drėgmei, jie ne taip atsparūs nešvarumams. Silikatiniai dažai dažniausiai naudojami senamiesčiuose, kurių sienų hidroizoliacija dažniausiai prasta, tad jos dažnai drėksta. Taip pat senamiesčiuose daug naudojama kalkinio tinko, kurio akriliniais dažais padengti negalima. Vienas iš pagrindinių silikatinių dažų trūkumų - nelengva juos naudoti, t.y. Šių dažų rišlioji medžiaga yra silikono dervos.
Pirmiausia silikono dervų dažai itin gerai kvėpuoja, todėl juos galima naudoti visiems problemiškiems pagrindams, kaip ir silikatinius dažus. Tokie dažai labai atsparūs drėgmei. Ant jų sunkiai kaupiasi dulkės, kurios su lietumi nusiplauna. Naudojami viduje jie beveik nesitepa, yra labai lengvai plaunami. Šie ryškūs dažai kur kas ilgiau išlaiko nepakitusį atspalvį. Daug sunkumų kyla dažant drėgnus paviršius. Kai bloga hidroizoliacija, drėgmė kyla sienomis. Šiuo atveju būtina sutvarkyti hidroizoliaciją, kadangi išeinanti drėgmė ir druskos suardys bet kokius dažus. Jei to padaryti nėra galimybių, reikėtų rinktis garams pralaidžius dažus. Jei tinkas dar šviežias. Tuomet dažyti visai nepatartina, kadangi dar vyksta visi tinko kietėjimo procesai. Garuojant drėgmei į paviršių gali “išlįsti” šarmų, tad dažų paviršius taps dėmėtas. Ištinkavus reikia palaukti mažiausiai 3-4 savaites ir tik tada dažyti.
Yra tik vienos rūšies dažų, kuriais galima dengti ir šviežią bei drėgną tinką, - pleolitinių dažų. Bene daugiausia problemų kelia kalkėmis dažyti paviršiai. Tokį paviršių pakanka sausai nuvalyti, kad nubyrėtų nebesilaikanti kreida, ir gruntuoti giluminiu gruntu. Renkantis gruntą svarbu, kad jis turėtų pakankamai daug polimerų ir kad jie būtų smulkūs. Taip pat ne mažiau problemų kelia paviršiai, dažyti aliejiniais dažais. Tokius paviršius būtina gruntuoti specialiu sukibimą gerinančiu gruntu.
Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad renkamasi vis daugiau ryškių atspalvių. Dažant viduje tai, žinoma, maža problema. Tačiau pasirinkus ryškią fasado spalvą, kyla nemažai keblumų. Pirmiausia, jau minėta anksčiau, ryškiūs atspalviai ne visada atsparūs UV spinduliams ir pastatas gali prarasti gerą vaizdą. Tačiau kur kas pavojingiau yra tai, kad ryškūs atspalviai itin absorbuoja saulės šilumą. Toks fasadas dieną įkaista tiek, kad net ir pliką ranką pridėjus jaučiamas karštis. Naktį vėl atvėsta. Taip susidaro labai didelės šilumos apkrovos. Tad visiškai nenuostabu, kad nudažius ryškiu atspalviu paprastą mineralinį tinką, šis pradės skilinėti ir trupėti. Tad jei nusprendėte dažyti fasadą tamsiu atspalviu, patartina bent jau pasirinkti elastingas medžiagas po dažais. Tačiau visoje ES yra priimta, kad fasadams nerekomenduojama naudoti dažų, kurių šviesumo laipsnis mažesnis nei 40. Šiuo skaičiumi žymimas kiekvienas atspalvis, jį nurodys kiekvienas dažų pardavėjas.
Dažų pasirinkimas pagal fasado pagrindą
Renkantis dažus pagal pagrindą, svarbu įvertinti medžiagą: medieną, mūrą, betoną, mineralinį tinką, PVC ar kitus paviršius. Mediena - gyva ir kaprizinga medžiaga, todėl reikia tinkamos paruošimo. Pavyzdžiui, prieš dažant medinį fasadą paviršiai turi būti kruopščiai nuvalyti, nušlifuoti ir apdoroti antiseptikais, o esant reikalui - užglaistyti. Akryliniai dažai mediniam fasadui netinka, nes akrilo sluoksnis „užsandarina“ paviršių ir neleidžia medienai kvėpuoti. Užtat akrilatiniai dažai (akrilo giminaičiai), taip pat silikono ir latekso priedai, įmaišyti į akrilą, leidžia kontroliuoti medžiagos savybes - gauti kvėpuojantį ir elastingą dažų sluoksnį.
Alkidiniai dažai organinių tirpiklių pagrindu turi prastą garų pralaidumą ir neleidžia medienai kvėpuoti, turi aštrų kvapą, tačiau greitai džiūsta. Rimtesnis trūkumas yra alkido nestabilumas. Svarbu atsiminti, kad OSB plokštės nėra apdailos medžiaga. OSB išsipučia nuo drėgmės. O pagrindinis reikalavimas, keliamas OSB dažams - didesnis tirštumas, leidžiantis specifinę plokščių tekstūrą paversti nematoma. Pranašumą tokiu atveju turi silikoniniai dažai.
Bet kaip dėl karkaso, betono ar mūro sienų? Betoninio fasado dažymui taip pat tinka akriliniai dažai silikono pagrindu. Silikonas turi didelį elastingumą ir gerai susitvarko lauke. Tokie dažai sudaro tamprią plėvelę, užpildo paviršiaus nelygumus, duobutes ir nedidelius įtrūkimus, tačiau turi mažą sukibimą. Dažant betoninį fasadą, dažai tepami ant iš anksto užgruntuoto paviršiaus.
Mūrinį fasadą geriausia nudažyti alkidiniais arba akriliniais dažais, skirtais lauko darbams. Prieš dažant būtina nuvalyti mūro sieną nuo druskų ir pelėsio sluoksnio. Alkidiniai dažai gerai kontaktuoja su mūro siūlėmis. Gruntavimui rinkitės dažus pagal aplinkybes: lygiam negrublėtam mūrui pirmenybę teikite sukibimą gerinantiems mišiniams; pažeistam, grublėtam mūrui naudokite giluminius gruntus su antiseptiniais priedais. Išblukusias vinilines ir metalines dailylentes galima dažyti specialiais fountainais dažais.
Vinilinėms dailylentėms geriausiai tinka akriliniai dažai, nes jie yra lengvi ir tvirtai prilimpa prie vinilo. Vinilui taip pat tinka uretano-akrilo dažai, lateksiniai dažai, automobilinis emalis. Tiesa, šis būdas labiau tinka ūkiniams ir komerciniams pastatams nei privačiam namui.
Specialūs patarimai fasadams
- Mineralinių fasadų dažymas - svarbus baigiamasis statybos ir renovacijos etapas. Fasado dažai turi ilgam apsaugoti išorinių sienų paviršių nuo ekstremalių lauko sąlygų. Pasirinkite dažus su geru garų pralaidumu ir atsparumu drėgmei.
- Silikoniniai fasado dažai turi savąjį „savaime išsivalančio“ paviršiaus efektą - purvas nusiplauna lengvai. Jie tinka naujiems ir anksčiau dažytiems betoniniams, tinkuotiems bei mineralinio pluošto paviršiams.
- Silikatinių dažų savybė - labai geras laidumas vandens garams, todėl sienos kvėpuoja ir drėgmė nesikaupia po danga. Jie skirti tiek naujiems, tiek senesniems fasadams, bet reikalauja šlapio ant šlapio technologijos platinimo technikos.
- Ryškių spalvų pasirinkimas gali sukelti pavojų dėl UV poveikio ir perteklinės saulės šilumos įsisavinimo. Jei nusprendėte rinktis tamsias arba ryškias spalvas, rinkitės elastingas medžiagas po dažais.
- Jei fasadas šiltintas putų polistiroliu, mineralinis tinkas dažnai sukelia didesnį drėgmės išgaravimą. Tokiu atveju svarbu naudoti specialius pagrindus ir elastingus dažus, kurių tarpusavyje suderinti rišikliai.
Praktiniai patarimai darbus planuojant
- Prieš dažant patikrinkite sienų džiuvimą ir paviršiaus švarumą. Jei siena drėgna, leiskite jai išdžiūti arba atlikite hidroizoliacijos darbus.
- Renkantis gruntą, svarbu, kad jis atitiktų pagrindą: lygus mūras - sukibimą gerinantis, pažeistas - giluminis su antiseptiniais priedais, betonas - kontaktinis gruntas.
- Dėmėms ir druskų kristalizacijai pašalinti naudokite mechaninį arba cheminį valymo metodą, o po džiūvimo - dengti fasadų dažais.
- Laikas dažyti. Pavasaris ir vasara dažymo sezonui, kai oro temperatūra tarp +5 °C ir +25 °C, drėgmė neviršija 80 proc. Venkite darbų esant aukštai saulės spinduliams ar dideliam vėjui.
- Naudokite tinkamus įrankius: vidutinio-ilgo plauko volelį arba teptuką, plokščią šepetį detalėms. Purkštuvą naudokite tik prisitaikius prie nuosekliai skiediklio konsistencijos.
- Pradėkite nuo viršaus - nuo stogo kraigo. Darbus planuokite taip, kad antras sluoksnis įsigertų po pirmojo nudžiūvimo laiką. Nuosekliai dengkite sluoksnius, vengdami tvirto storio sluoksnio.
Populiarūs fasado dažai ir rekomendacijos Lietuvoje
Mineraliniams fasadams dažyti dažnai renkama „Vivacolor“; ypač patikimos dervos „Hansa Facade“ ir „Hansa Silicate“. Dažai „Hansa Facade“ su silikoniniu priedu atstumia vandenį, sukuria atsparų paviršių ir gerą garų laidumą; tinkami naujiems ir anksčiau dažytiems betoniniams, tinkuotiems bei mineralinio pluošto paviršiams. Dažai „Hansa Silicate“ pasižymi labai gera vandens garų pralaidumu ir saugo fasadą nuo atmosferos poveikio; jie tinka naujiems ir anksčiau dažytiems mineraliniams pagrindams bei tinkuotiems paviršiams.
Konsultuojant rinktis dažus, dažnai siūloma:- Ceresit, Pinotex, Nordsjö, Rilak - įvairiems fasadams ir mediniams paviršiams.- Mediniams fasadams rekomenduojama antiseptika ir kokybiški gruntai, kad užtikrintų sukibimą ir apsaugą nuo drėgmės.
Dažų ir gruntų derinimas turi būti nuoseklus: lateksinius su lateksiniais, akrilinius - su akriliniais, alkidinius - su alkidiniais. Apsaugos ir ilgaamžiškumo požiūriu svarbiausia - naudoti tinkamas medžiagas pagal paviršiaus tipą, rūpintis paviršiaus paruošimu ir laikytis gamintojo nurodymų.
Trumpas praktinis sąrašas pradedantiesiems:- įsitikinkite, kad paviršius sausas;- pasirinkite gruntą pagal pagrindą;- paruoškite darbus laiku, be šlapios ar drėgnos aplinkos;- naudokite elastingus dažus, kur reikia pratęsti paviršiaus tarpusavio elastingumą;- išvalykite paviršių ir pasiruoškite dekoracijoms bei spalvoms;
