Apvaliosios medienos prekybos aprašas

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui kiekvienam pirkėjui nustatyti maksimalius galimus pirkti valstybiniuose miškuose pagamintos medienos kiekius. Ši politika atsirado atsakant į rinkos deficito riziką Baltijos regione ir Europoje dėl sankcionuotos medienos importo iš Rusijos ir Baltarusijos.

Nutarimas keičia dalį prekybos apvaliąja mediena taisyklių ir orientuojasi į laikinas pusmetines sutartis, siekiant užtikrinti geresnį konkurencingumą ir stabilumą rinkoje. Ekspertų nuomone, dėl sąlygų gali dalyvauti daugiau užsienio pirkėjų ir taikyti intervencines ar spekuliacines kainas, todėl keliama nuostata kovoti su įtempta paklausa.

Kas keičiasi ir kodėl

Nutarimo tikslas - išvengti pavasario aukcionų pakilios kainos ir galimos žalos dėl medienos trūkumo, kuris galėtų paskatinti žaliavos išvarymą iš Lietuvos. Lietuvoje kasmet pateikiama rinkai apie 7 mln. ktm medienos, iš jos apie pusė pagaminama valstybiniuose miškuose. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, visos medienos aukcionuose gali dalyvauti visi pirkėjai be apribojimų, tačiau ruošiamasi keisti pusmetinių aukcionų tvarką.

Įsigijantys iki 1 000 ktm medienos gali tai daryti be apribojimų; apie 70 proc. aukciono dalyvių galės įsigyti medieną kaip anksčiau, smulkiesiems pirkėjams prekyba nesikeis. Likę pirkėjai - apie 30 proc. - bus veikiami remiantis nauja tvarka, kurią planuojama laikui bėgant tobulinti. Taikant atvirų aukcionų (realio laikų varžymosi) principus ilgametėms ir pusmetinėms sutartims, siekiama efektyviau konkuruoti dėl medienos.

Apvaliosios medienos pasiūla ir paklausa

Lietuvoje 2008 metais planuotas parduoti iš valstybinių miškų medienos kiekis siekė apie 11 mln. ktm; 7 mln. ktm sudarė gamybą. Dalis medienos parduodama pagal ilgalaikes, pusmetines ir trumpalaikes sutartis - tai ir daro įtaka apyvartai rinkoje. Tačiau šiuo metu dirbama siekiant, kad pusmetiniai aukcionai būtų skaidresni - skelbiant duomenis internete iki lapkričio 30 d.

Apvaliosios medienos kainų dinamika 1998-2007 metais rodo 54% kilimą per dešimtmetį; kartu naftos produktai pabrango tris kartus, o statybiniai produktai dvigubėjo. Eksporto struktūra Lietuvoje taip pat įsivaizdina pokyčius: eksportuojamos medienos kiekiai sudaro apie 20% bendro parduodamo kiekio, iš jų didžioji dalis - smulkioji mediena; Latvijoje ir Estijoje apvaliosios medienos eksporto kiekiai didesni 2-3 kartus.

Teisinis ir institucinės pagrindai

Apvaliosios medienos apskaitos ir prekybos taisyklių reglamentavimas įgalina valstybinius miškus saugoti, o nuostatos dėl ženklinimo ir klasifikavimo palaiko skaidrumą prekyboje. Reglamentuoja Apvaliosios medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisyklės, patvirtintos Aplinkos ministro 2001 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 358; prekybos apvaliąja mediena taisyklių tatilą - 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-327; bei apskaitos tvarkos aprašas - 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-672. Taip pat paminėta, kad LNMMA neprataria nei vienoje asociacijos įmonėje nematuoja apvaliosios medienos.

Laikini pokyčiai ir ateities perspektyvos

Šiuo metu siūloma laikina perskirti medienos įsigijimo tvarką pusmetinėms sutartims, o vėliau - į teisinius atvirų aukcionų principus, leisiančius realiu laiku konkuruoti dėl medienos. Tai gali įtakoti maždaug 1,1 mln. ktm arba iki 20% Lietuvos pagaminamos medienos per metus. Pirmoj eilėj planuojama užtikrinti, kad pirkėjai, įsigijantys iki 1 000 ktm, galėtų įsigyti be apribojimų, o kiti pirkėjai - per naujas taisykles, kurios leistų efektyviau konkuruoti.

Taip pat svarbu pažymėti, kad 2008 metais skelbiamos skaidrumo priemonės, įeina duomenų apie lapkričio mėnesio skelbimą, informuojant apie aukcionų rezultatus ir pardavimų dalį. Generalinis miškų urėdas konstatuoja, kad šios priemonės yra būtinos siekiant švelninti rinkos disbalansą ir užtikrinti tvarų medienos tiekimą.

Infografika: Lietuvos valstybinės miškų urėdijos prekybos apvaliąja mediena schema

Be to, politiniai sprendimai yra susiję su atsinaujinančios energijos kontekstu - Direktyva 2001/77/EB skatina didinti energijos šaltinių iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių dalį, o tai turi įtakos miškų išteklių panaudojimui ir energetiniam pavartojimui. Lietuvos Seimas ir Vyriausybė ne kartą svarstė, kaip derinti žaliavų išteklių naudotojai su energetikos tikslais, užtikrinant, kad vietinė mediena būtų naudojama efektyviai ir tvariai.

Apvaliosios medienos prekybos dinamiką structūruoja ir vartojimo segmentai: mažmeninė prekyba - pirkėjams fiziniams asmenims, o didmeninė - įmonėms ir kitiems verslams. Pagrindinės sutartys - ilgalaikės, metinės, trumpalaikės ir vienkartinės; skaičiuojama, kad pusė medienos yra parduodama pagal ilgalaikes sutartis, o dalis - per aukcionus. Lietuvos miškų ūkyje nuosekliai vystomas procesas, siekiant stabilumo ir skaidrumo, kartu atsižvelgiant į rinkos dinamiką ir užsienio pirkėjų įtaką.

tags: #apvaliosios #medienos #prekybos #aprasas