Apsiltinimo storis ventiliuojamame fasade: rekomenduojamas šilumos laidumas, šiluminė varža ir normatyvai

Šiluminė apsauga ir energinis efektyvumas tampa vis svarbesni: tinkamai atliktas šiltinimo darbas mažina energijos suvartojimą, o šiluminė varža ir sandarumas kartu užtikrina šilumos nuostolių mažinimą. Artėjant ACE reikalavimams, būtina žinoti, kaip pasirinkti storį, kokios medžiagos ir kokie normatyvai reglamentuoja fasado šiltinimą, bei kaip šie pasirinkimai įtakoja galutinę kainą ir patogumą gyventi.

Šiltinimo storio pasirinkimas pagal normatyvus

Norminiuose dokumentuose yra nurodoma, koks reikalingas šiluminės energijos kiekis pastatų šildymui, atsižvelgiant į vietovės klimato sąlygas ir gyventojų poreikius. Tačiau neturi būti didesnis nei reikiamas, turi atitikti higienos normų pastatams bei pastato patalpų paskirties reikalavimus. Įstatymuose yra nustatyti reikalavimai sienų šiluminei varžai, nes didelė dalis šildymui naudojamos energijos prarandama per pastato atitvaras. Remiantis šiais reikalavimais parenkamas šiltinimo sluoksnio storis. Nuo 2016 metų sienų šiluminė varža turi būti 0,12 m2K/W, bei stogo 0,10 m2K/W, o jau nuo 2018 metų sienų 0,11 m2K/W, bei stogo 0,09 m2K/W, kad tenkintų Europos Sąjungos keliamus reikalavimus naujų pastatų ir jų dalių statybai.

Tikslinantys santykiai tarp šilumos laidumo koeficiento (λ) ir šiltinimo sluoksnio storio dažnai lemia, kiek storas sluoksnis realiai reikalingas. Kuo mažesnis λ, tuo efektyvesnė izoliacija, ir reikės mažesnio storio sluoksnio. Pavyzdžiai: A+ energinės klasės pastatams sienas šiltinti galima naudojant uždarų porų poliuretanu (λ = 0,021 W/m·K) apie 23,1 cm storio sluoksnį, o mineralinę vatą (λ = 0,039 W/m·K) - apie 42,9 cm storio sienas.

Kurie faktoriai labiausiai lemia pasirinkimą?

Sandarumą ar šiluminę varžą būtina planuoti kartu. Namas turi būti sandarus, kad šiluma „nepabėgtų“ iš namų. Pasiekti kuo geresnį sandarumą reikia idealiai sujungti bei priklijuoti vėjo ir garo plėves, užsandarinti langus ir durų siūles bei apsaugoti vamzdžių ir kabelių įvadus. Tuo tarpu šiluminė varža priklauso nuo šiltinimo medžiagos λ ir storio. Taigi, optimalus sprendimas jungia aukštą sandarumą su efektyviu šiltinimo sluoksniu.

Jeigu statytojui pigiau apšiltinti stogą negu sienas, gali būti didinamas stogo storis, o sienos storis mažinamas, tačiau tai neturi viršyti pastato savitų šilumos nuostolių. Šilumos tilteliai dažnai išryškėja karkaso ir tvirtinimo elementuose bei langų/ durų jungtyse, todėl svarbu naudoti gerai sandarias medžiagas ir redukuoti šilumos tiltelio plotą. FF-PIR plokštės pasižymi mažesniu λ, todėl reikės mažiau storio sluoksnio, tuo pačiu užtikrinant didesnį sandarumo lygį.

Kokios pagrindinės namo vietos turi būti apšiltintos?

Pradėti rekomenduojama nuo perdangos apšiltinimo, nes beveik pusė šilumos energijos iškeliauja per perdangą. Jei palėpė nešildoma, svarbiausia - perdanga virš kambario; jeigu palėpė šildoma - svarbu stogo apšiltinimas. Toliau - patikrinti oro tarpą name ir jį izoliuoti. Tuomet vėliau galima apšiltinti pamatus ir grindis, kad būtų sumažinti šilumos nuostoliai. Jei sienos, langai ir durys sandarūs ir pakankamai apšiltinti, galima sutaupyti iki 30 procentų šildymo išlaidų.

Kaip pasirinkti optimalų stogo šiluminį varžą? STR 2.05.01:1999 reglamentuoja reikalavimus stogų, perdangų, sienų, langų ir durų šiluminei technikai. Pateikiamos leistinosios ir norminės vertės, o jų siekiama projektuojant atitvarių konstrukcijų šilumos nuostolius. Stogo šiluminė varža priklauso nuo stogo tipo: perdangą virš palėpės nuo 0,15-0,18 W/m2K (varža 5,5-6,5 m2K/W) rekomenduojama plokštųjų stogų atveju; šlaitinio stogo - 0,18-0,23 W/m2K (4,5-5,5 m2K/W).

Renkantis šiltinimo medžiagą

Šilumos laidumo koeficientas λ yra pagrindinis rodiklis - kuo mažesnis, tuo geresnė izoliacija. Pavyzdžiai: FF-EPS (λD = 0,030 W/m·K) leidžia pasiekti didesnį šilumos varžos lygį su mažesniu storu; FF-PIR (λD = 0,022 W/m·K) leidžia naudoti iki dvigubai plonesnį sluoksnį. Taip pat verta atkreipti dėmesį į stogo konstrukciją ir sandarumo reikalavimus, kurie gali būti pagrindiniai šilumos nuostolių šaltiniai.

Kitas svarbus aspektas - fasado šiltinimo sistema. Galimi įvairūs sprendimai: dekoratyvinis tinkas, lakštinės cl add-ons (medinės, plastikinės dailylentės, keramikinės, metalinės plokštės) ir apdailinės plytos. Rinktis reikia atsižvelgiant į estetiką, tinkamą tvirtinimą ir šilumos tiltelių valdymą: karkasas ir tvirtinimo detalės turi būti atsparūs šilumai ir drėgmei, o oro tarpus turėtų užpildyti ir užsandarinimas, kad išvengti šilumos tiltelių.

Sandara, šilumos laidumas ir ventiliuotos fasado sistemos

Ventiliuojamų fasadų atveju karkasas gali tapti dideliu šilumos tiltelio šaltiniu, todėl svarbu naudoti šilumai mažiau laidžias medžiagas ir užtikrinti tvirtinimų sandarumą. FF-PIR plokštės yra sandarios ir atsparios drėgmei, todėl gali būti naudojamos be papildomų priešvėjinių plėvelių. Tačiau reikia atidžiai užpildyti visus tarpus ir siūles, užtikrinti visos sistemos sandarumą.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis fasado šiltinimą?

Prieš įrengiant fasadą būtina įvertinti pagrindo būklę: sienos turi būti švarios, sausos ir tinkamai sutvirtintos. Plyšiai, siūlės ir įvairūs defektai turi būti užtaisyti, o primeriniai sluoksniai turi būti tinkamai paruošti. Dažniausiai naudojami sprendimai: cementiniai arba poliuretaniniai klijai plokštėms priklijuoti, priklausomai nuo situacijos. Cementiniai klijai užtikrina nuolatinį kontaktą per visą plokštės plotą; poliuretano klijai leidžia greitesnį darbų atlikimą, tačiau reikalauja kruopščiai sandaros užtikrinimo užplatus plokščių tarpus.

Plokščių klijavimo tvarka: pradėti nuo apačios, formuojant eilę su lygiomis horizontaliomis linijomis; toliau klijuoti eilėmis, laikantis perrišimo principo, užtikrinant netalpinę horizontalių siūlių. Reikia atkreipti dėmesį į oro tarpus ir tarpus už plokščių užpildymo. Visi nelygumai ar plyšiai turi būti užpildyti, o tarpai užpildyti papildomais atraižomis ar putomis.

Garantijos ir teisės normos

Kiekviena šiltinimo įmonė privalo suteikti garantiją remiantis Lietuvos teisės aktais. Civilinis kodekas, Statybos įstatymai ir susijusios nuostatos nustato garantinius terminus ir atsakomybę už defektus.

Ką rinktis - langai, ventiliacija ir sandarumas

Langai yra viena iš pagrindinių vietų, kuriose gali praslinkti šiluma. Uw vertė (langų viso lango šilumos laidumas) ir Ug (stiklo paketų šiluminė izoliacija) turi būti pasirenkami atsižvelgiant į bendrą pastato energinį naudingumą. Efektyvus fasadas derinamas su tinkama langų pasirinkimo strategija, kurioje svarbu ne tik šilumos laidumas, bet ir oro bei drėgmės kontrolė.

Ilgalaikė perspektyva ir ekologija

Nors šiltinimas gali atrodyti kaip didelė išlaidų dalis, ilgalaikėje perspektyvoje jis sumažina energijos sąnaudas ir išlaikymo kaštus. Be to, naudojant pažangias medžiagas (FF-EPS, FF-PIR), galima pasiekti aukštesnę energinę klasę su optimalia bangomis storu, sumažinti CO2 emisijas ir užtikrinti ilgaamžę fasado apsaugą.

Pastato atitvaros šilumos varža ir U vertės skaičiuojama remiantis STR 2.01.02:2016, LST EN ISO 6946:2008 ir kitomis standards. Tačiau praktikoje svarbiausia išlikti prie tinkamai sujungtų ir sandarių konstrukcijų, o ne tik didelio storio šiltinimo sluoksniams.

tags: #apsiltinimo #storis #ventiliuojamame #fasade