Aukštos kokybės, specialiai fasado apšiltinimui sukurtos ir patikrintos šilumos termoizoliacinės plokštės iš putų polistirolo ar mineralinės vatos sudaro fasado apšiltinimo sistemos branduolį. Šilumos termoizoliacinės plokštės priklausomai nuo pagrindo paviršiaus ir pastato sandaros prie fasado paviršiaus priklijuojamos, papildomai sutvirtinant smeigėmis. Armuojantis sluoksnis sudarytas iš glaisto masės, į kurią įterptas aukštos kokybės armavimo tinklelis. Abiejų medžiagų šilumos laidumo koeficentų vertės yra labai panašios. Todėl energijos bus sutaupyta tiek pat, jeigu termoizoliacinių plokščių storis bus vienodas.
Polistirenas ir mineralinė vata fasadų šiltinimui
Polistirenas nėra drėgmę sugerianti medžiaga ir veikiant drėgmei nepraranda šiluminės izoliacijos savybių. Laikina vandens garo kondensacija, galinti pasireikšti visame polistireno storyje, neturės didesnės įtakos. Nors polistirenas yra sintetinė medžiaga, gaunama perdirbant naftą, jos sudėtyje nėra sveikatai kenksmingų substancijų. Be to, ši medžiaga turi neleisti plisti ugniai, t.y. ji turi būti savaime užgęstanti ir pasižymėti gamintojo deklaruojamu išmatavimų stabilumu (praėjus tam tikram natūralaus džiuvimo laikui).
Mineralinė vata yra atspari aukštos temperatūros poveikiui. Vata gaminama iš natūralaus vatos pluošto, todėl pradeda lydytis tik paveikus >1000°C dvi valandas. Mineralinės vatos sudėtyje esančių rišamųjų medžiagų ir hidrofobinių priedų terminio atsparumo savybės nėra labai geros, tačiau mineralinė vata yra laikoma nedegia medžiaga. Be to, mineralinė vata pasižymi dideliu atsparumu daugumos cheminių substancijų poveikiui. Vandens garo laidumo koeficientas yra labai aukštas ir sudaro maždaug 480×10-6 g/(mhPa). Tai leidžia netrukdomai prasiskverbti vandens garui. Anksčiau paminėtieji hidrofobiniai priedai riboja vandens ir ore esančio vandens garo kapiliarinės sugerties savybę. Fasadinėms mineralinėms vatos plokštėms būdingas didelis svoris, mažas standumo laipsnis ir palyginti nedidelis atsparumas (stiprumas).
Termoizoliacinė medžiaga putplastis dažniausiai naudojama gyvenamiesiems daugiabučiams ir individualiems namams renovuoti ir šiltinti. Tai susiję su ekonominiu aspektu. Fasadinė vata yra brangesnė už polistireną. Polistirenas yra beveik dešimt kart lengvesnis už mineralinę vatą, be to, polistireną yra daug patogiau transportuoti ir sandėliuoti. Pigesni yra ir mechaniniai laikikliai, kurie gali būti gaminami iš plastmasės (mineralinės vatos atveju laikiklių šerdis turi būti metaline). Polistireno plokštės daug lengviau apdoroti, jas lengva pjaustyti ir šlifuoti. Dėl šių visų veiksnių darbo sąnaudos naudojant mineralinę vatą yra 20-30% didesnės.
Pasirinkus polistireną nereikia baimintis, kad pastato sienų konstrukcija teks pavojingai didelė apkrovą. Šiltinimo sistemos, kurios pagrindą sudaro polistirolas, 1 m2 sveria ne daugiau kaip 11-15 kg. Tuo tarpu šiltinimo sistemos, kurios pagrindą sudaro mineralinę vata, 1 m2 sveria virš 30 kg. Todėl naudojant vatą sluoksninėms sienoms šiltinti, būtina atsižvelgti į tai, kad tvirtinama prie konstrukcinio sluoksnio turi būti atitinkamo ilgio mechaniniai laikikliai.
Mineralinė vata, akmens vata ir stiklo vata yra plačiai aprašomos skirtingose konteksto dalyse: jos tinka įvairiems fasadų ir konstrukcijų sprendimams, turi specifines šilumos ir garso izoliacijos bei atsparumo ugniai savybes. Akmens vata puikiai izoliuoja šilumą ir sustiprina garso izoliaciją, yra atspari vandeniui, teikia atsparumą ugniai, o stiklo vata pasižymi gera garso izoliacija ir lengvu montavimu.
Tinkų tinko pasirinkimas ant šiltinimo sistemų
Dekoratyviniai tinkai pagal jungiamosios medžiagos tipą gali būti mineraliniai, silikatiniai, akriliniai, silikoniniai arba polimeriniai. Prieš nusprendžiant, kokią tinko rūšį pasirinkti, svarbu įvertinti daugelį aplinkybių. Mineralinis tinkas pats pigiausias plonasluoksnio tinko variantas dėl cemento kaip rišamosios medžiagos. Tačiau mineralinis tinkas yra vienas patvariausių - laikui bėgant šis tinkas tvirtėja. Sausi mineralinio tinko mišiniai gaminami iš cemento, užpildo ir įvairaus tipo mažinančių apsorbciją priedų. Jie atsparūs biologinei korozijai, apaugimui grybeliais bei pelėsiais. Nepaisant to, dėl šio tinko šarminių savybių spalvinė gama yra gana siaura. Iki geros kokybės, mineralinį tinką galima baltinta arba dažyti bet kokia fasado spalva. Tam labiausiai tinka silikatiniai dažai: jais galima dažyti tinką jau po dviejų dienų nuo užtepimo, jie mažina tinko laidumą garams, įsigėrę į tinko struktūrą silikatiniai dažai papildomai jį sustiprina.
Akrilinis tinkas gaminamas jau paruoštas naudoti. Jis užtikrina tinko laidumą garams, tačiau jis mažesnis negu mineralinio tinko. Šios rūšies tinkas elastiškas, todėl atsparus įvairiems temperatūros pokyčiams, mažai įgeria vandens, todėl ilgiau nei mineralinis išlieka švarus. Biocidų priedai akriliniam tinkui suteikia atsparumą mikroorganizmams. Tai brangiausia tinko rūšis, jungianti savyje visų minėtų medžiagų privalumus: plati spalvų gama, elastingumas, didelis laidumas garams, nepaprastas hidrofobiškumas.
Tinkamos šilumos izoliacijos sprendimą lemia daugybė veiksnių: klimatą, pastato tipą, norimą šilumos izoliacijos lygį ir biudžetą. Šiltinimas atlieka svarbų vaidmenį energijos taupymui ir komfortui namuose, o tinkamai išsirinktos medžiagos gali sumažinti šildymo išlaidas ir pagerinti oro kokybę. PUR putos, ekovata, mineralinė vata ir medžio pluoštas - tai tik keli iš galimų variantų, kurių savybės priklauso nuo dėmesio skiriamų parametrų.
Rinkos tendencijos ir praktiniai patarimai
Ekologiškos šiltinimo medžiagos tampa vis populiaresnės: ekovatą gamina iš perdirbto popieriaus ir celiuliozės pluošto, ji puikiai tinka pūtiniams sprendimams, turi geras garso izoliacines savybes, tačiau yra jautri drėgmei ir brangesnė nei mineralinė vata. Ekovata yra sunkiai deganti medžiaga, priskiriama B1 degumo klasei. Pasirinkimai priklauso nuo klimato sąlygų, pastato tipo, norimo izoliacijos lygio ir biudžeto. XPS (ekstruzinis polistirenas) yra tvirtesnė, labiau atspari vandeniui ir mechaniniams pažeidimams medžiaga nei EPS, tačiau brangesnė. EPS (putplastis) - lengvas, įperkamas ir plačiai naudojamas sprendimas, dažnai naudojamas daugiabučių renovacijose.
Montavimo technologija taip pat svarbi: EPS plokštės dažnai klijuojamos prie fasado ir sutvirtinamos smeigėmis, o plokščių storis priklauso nuo norimo energijos taupymo efekto. Mineralinės vatos plokštės laikomos sunkesniam svoriui sakant, turi būti tvirtinamos mechaniniais laikikliais. Ekovatos montavimas dažniausiai atliekamas pūtimo būdu į sienų ertmes, suteikiant galimybę užpildyti sunkiai pasiekiamas vietas.
Viena iš dažnai užduodamų klausimų - kokia medžiaga yra geriausia? Kiekviena medžiaga turi savitų privalumų ir trūkumų, todėl svarbu įvertinti pastato tipą, dydį, kambarių pobūdį, regiono klimatus, biudžetą ir norimą komfortą. Svarbiausia - mažinti šilumos nuostolius, rinktis pralaidžią garui, atsparią drėgmei, o kartu ir užtikrinti priešgaisrinės saugos reikalavimus. Labiausiai taikytina formulė - mažas šilumos laidumo koeficientas, didelis patvarumas, atsparumas drėgmei ir UV spinduliams, bei atitikimas tvarioms statyboms.
Garsai, triukšmas ir ilgaamžiškumas
Gyvenamosiose patalpose ypatingai svarbu užtikrinti žemą triukšmo lygį. Šiltinimo medžiagos gali padėti mažinti triukšmą tiek iš lauko, tiek vidinių patalpų. Hidroizoliacija svarbi norint apsaugoti pastatą nuo drėgmės, todėl reikia pasirinkti tinkamas hidroizoliacines sistemas. Patalpų kondensatas gali kilti, kai šiltas oras susiduria su šaltu paviršiumi, todėl tinkamai apšiltinus pastatą šiluma išlieka viduje, o drėgmė iš patalpų išduodama tolygiai.
Grupinis pirkimas siūlo sprendimą tiems, kurie nori įsigyti šiltinimo medžiagas už geresnę kainą. Vartotojai gali apsilankyti grupinispirkimas.lt ir rasti visas reikiamas statybines medžiagas vienoje vietoje. Tai gali padėti pasirinkti optimalų variantą pagal kainą ir technines savybes.
Praktiniai patarimai darbe
ŠILUMOS IZOLIACIJOS PARAMETRŲ REKOMENDACIJOS: kai kurie pagrindiniai kriterijai apima šilumos laidumo koeficientą (λ), drėgmės atsparumą, gaisro atsparumą, tvarumą ir ekologinį poveikį. Mažesnis λ koeficientas rodo geresnę izoliaciją. Sandarumas yra svarbus veiksnys; gerai sandari konstrukcija užtikrina išlaikytą šilumą. Fasadų tipas taip pat daro įtaką pasirinkimui - klinkerio, medžio ar akmens fasadams tinka skirtingos šiltinimo sistemos.
Renkantis šiltinimo medžiagą būtina įvertinti tiek trumpalaikes, tiek ilgalaikes sąnaudas. Mineralinė vata ir akmens vata dažnai laikomi patvariais sprendimais, o polistirenas - ekonomiškai palankus, lengvas ir lengvai montuojamas. PUR putos pasižymi itin mažu šilumos laidumo koeficientu, todėl gali padėti sukurti plonus, tačiau efektyvius sluoksnius. Ekovata užtikrina gerą garso izoliaciją ir ekologinį profilių, tačiau yra brangesnė ir jautresnė drėgmei.
tags: #apsiltinimo #medziagos #atsparios #dregmei