Kalbant apie pastatų renovaciją, modernizavimą dažniausiai akcentuojamas tik energinis jų naudingumas ir tai, kokios energinio naudingumo klasės bus pasiektos, visai pamirštant daugelį kitų, aktualių, svarbių dalykų. Į ką dar reiktų atkreipti dėmesį, apie ką pagalvoti, ką įvertinti sprendžiant pastatų šiltinimo klausimus? Šia tema kalbiname „Paroc“ rinkodaros vadovę Baltijos šalims dr. Mačiau pradėjote informacinę kampaniją „Išmintinga investicija“, kurioje atkreipėte dėmesį į daugelį renovacijos aspektų, kuriuos dažnai pamirštame ir menkai aptarinėjame.
Kodėl svarbi šilumos izoliacija ir drėgmės kontrolė
Pasaulio sveikatos organizacija yra suskaičiavusi, kad net 90 % savo laiko mes praleidžiame pastatuose. Pirmiausia reiktų pasakyti, kad šilumos izoliavimo sprendiniai turi būti išties efektyvūs. Reiktų atkreipti dėmesį, kad ne tik šiltinimo medžiagos ir jų savybės nulemia vienokį ar kitokį rezultatą, bet ir visas sprendimas, visa šiltinimo sistema. Pavyzdžiui, jei sienos drėksta, tai jų šilumos izoliacinės savybės prastėja, jau nekalbant apie tokių atitvarų ilgaamžiškumą. Drėgmė yra didžiausias pastato priešas.
Mineralinė vata yra vandens garams laidi medžiaga ir leidžia drėgmei pasišalinti iš atitvarų. Iš mineralinio pluošto pagaminta termoizoliacinė medžiaga vandens garus praleidžia daug geriau nei kitos termoizoliacinės medžiagos. Izoliacinės medžiagos, turbūt, retai tampa gaisro priežastimi. Tačiau kalbant apie saugumą, reikia atkreipti dėmesį į tai, kiek Jūs galite sumažinti gaisro riziką ir gaisro padarinius. Jei mes naudojame nedegias statybines medžiagas, tai mes nepabloginame pastato atsparumo ugniai. Bet jei naudojame degias statybines medžiagas, tai mes prisidedame prie spartesnio gaisro plitimo. Laikas yra lemiamas veiksnys gaisro atveju. Mūsų gyvenamojoje aplinkoje, būstuose kasmet daugėja daiktų pagamintų iš įvairių plastikų, organinių medžiagų. Beveik visos mineralinės vatos rūšys yra klasifikuojamos kaip nedegios medžiagos, tačiau akmens vatai būdinga itin aukšta - apie 1000 °C lydymosi temperatūra, todėl ši vata konstrukcijas nuo ugnies poveikio saugo ilgiau.
Kuo skiriasi akmens vata nuo stiklo vatos
Aš suprantu, kad pasirinkdami šilumos izoliaciją dažniausiai žmonės net nepagalvoja, kaip tai pakeičia jų pastato sienų gaisrinę klasę. Pavyzdžiui, mūro arba blokinių daugiabučių namų sienas, kurios yra nedegios ir atitinka A1 klasę, apšiltinus žemesnės degumo klasės izoliacinėmis medžiagomis yra pabloginama pastato sienų degumo klasė, apie tai net nesusimastant, net neįvertinant.
Mineralinė vata yra skirstoma į akmens vata ir stiklo vata. Pagrindinis skirtumas tarp akmens bei stiklo mineralinės vatos - tankis arba, kitaip tariant, gaminio svoris. Akmens vata gali būti naudojama grindų ir perdangų, mūro, medinių karkasinių, metalinių ir gelžbetoninių sienų šiltinimui, taip pat ir šlaitinių, plokščių stogų, pirčių šiltinimui. Ją galima naudoti ir pertvarų bei perdangų garso izoliavimui. Stiklo vata šiltinamos mūro, medinių karkasinių, metalinių ir gelžbetoninių pastatų sienos, taip pat šlaitinių stogų šiltinimui ar pertvarų ir perdangų garso izoliacijai. Abiejų tipų vata pasižymi puikiomis šilumos izoliacijos savybėmis, yra nedegios, tačiau stiklo vata pasižymi ilgesniu plaušu, lengvumu ir elastingumu.
Medžiagų pasirinkimas ir charakteristikos
Akmens vata gaminama iš natūralių uolienų, bazalto arba dolomito, surišant pluoštą formaldehidų dervomis, ji pasižymi geromis šilumos izoliacijos savybėmis (šilumos laidumo koeficientas nuo 0,034 iki 0,045 W/mK), taip pat gera garso izoliacija. Stiklo vata taip pat pasižymi šilumos izoliacijos savybėmis (šilumos laidumo koeficientas nuo 0,030 iki 0,045 W/mK), gera garso izoliacija. Stiklo vata yra nedegi ir mažiau dulka nei akmens vata, turi ilgesnį plaušą, todėl ji žymiai elastingesnė ir lengvesnė. Mineralinė vata gali būti rulonuose arba plokštėmis; plokštės dažnai naudojamos universaliai izoliacijai, o ruloninė vata skirta specialiai stogo ar karkasinių sienų konstrukcijoms.
Ekologiškos alternatyvos: ekovata - termoizoliacinė medžiaga iš celiuliozės, gaunama iš perdirbtos makulatūros, gali būti dengiama sausu ar šlapiu būdu. Ekovata pasižymi geromis termoizoliacinėmis, garso sulaikymo savybėmis, yra nedegi, biologiškai atspari ir ilgaamžė. Tokias vatas galima įsigyti iš gamintojų, tokių kaip Knauf, su ECOSE® technologija, kurios gamyboje nenaudojami fenoliai ir formaldehidas, o energijos suvartojimas sumažintas iki 70% lyginant su tradiciniais metodais.
Parengiamieji pasirinkimai ir platus asortimentas
Mineralinės vatos pasirinkimas yra platus: Paroc, Paroc Ultra, Rockwool, Knauf, Isover - visus šiuos gaminius galima įsigyti internetu arba fizinėse parduotuvėse. Svarbu atsiminti, kad vatos plokštės plotis dažnai būna 565 mm arba 610 mm, o montuojant minkštą vata reikia užklijuoti apie 3% papildomą plotį, kad neišbyrastų atmintinių įtrūimų. Plokštės gali būti naudojamos kaip universali izoliacija, o ruloninę vata galima naudoti šlaitiniams stogams ir karkasinėms sienoms.
Kokios šilumos nuostolio ir komforto naudos galima tikėtis
Po esamo pastato apšiltinimo pagerėja gyvenimo komfortas ir sumažėja sąskaitos už šildymą. Efektyvumas didžiausiai priklauso nuo to, ar apšiltinamos išorinės sienos ir pastogė, ar keičiami langai bei šildymo sistemos. Daugelis įžvalgų rodo, kad visapusiškas energinis modernizavimas duoda didžiausią naudą, ypač kai nutiems laikotarpiams ir metų laikams. Dažniausiai tai reiškia, kad reikia integruoti naujus langus ir fasado apšiltinimą.
Langų įtaka energiniam balansui
Langų šiluminis laidumas (Ug) standartinių langų atveju neviršija 1,0 W/(m2K), o energiją taupančių trijų stiklų langų atveju paprastai yra ~0,85 W/(m2K). Kriptonu užpildyti keturių stiklų langai gali siekti 0,3 W/(m2K). Saulės spindulių praleidimo koeficientas g standartiniuose paketuose sudaro apie 50%, o užpildytų langų kartais galima tikėtis geresnių rezultatų. Langų apkaustai - svarbi detalė: dominuoja apvadiniai apkaustai; renkantis langus, galima rinktis atveriamuosius-atverčiamuosius langus derinant jų funkcijas.
Šiluminis projektas ir įrangos atnaujinimas
Po šiluminio modernizavimo įranga sušvelnėja - senas anglinis katilas gali būti keičiamas aukštesnės klasės katilu, naudojančiu anglies ar medienos granules (V klasės). Jei šilumos šaltiniai yra kietojo kuro katilai, verta apsvarstyti saulės baterijų ar orinio šilumos siurblio sujungimą su rezervuaru. Taip pat svarbu patikrinti katilinės hidraulinę įrangą - jei vamzdžiai surūdiję, juos reikia keisti ir izoliuoti tinkama vata. Vamzdžiai dažnai gali būti plastikiniai arba daugiasluoksniai su aliuminio sluoksniu. Radiatoriai gali būti didesni nei reikia; patartina įmontuoti termostatinės galvutes. Jei įmanoma, senus radiatorius galima keisti naujais。
Šiltinimo sprendimai mediniams namams ir vasarnamiams
Mediniams namams dažniausiai siūloma šilumos izoliacija iš išorės, nes vidaus šiltinimas gali suardyti grindis ir pritraukti pelėsį ar graužikus. Dažnai pasirenkamas ekonomiškas putų polistirolas arba ekvivalentai. Poliuretanas brangiai, bet labai efektyviai izoliuoja ir sujungia šilumos bei garso izoliaciją, todėl dažnai laikomas geresniu pasirinkimu. Medinis namas gali būti šiltinamas ir akmens vata, tačiau tam būtina naudoti papildomą plėvelę, kad sugertų vandens garus. Egzistuoja ir ekovata, kuriai būdingos šilumos ir garso izoliacijos savybės, bei didelis biologiškai atsparus potencialas.
Svarbu atsižvelgti į namo sėdimumą: dažnai namas sėda apie 4-6% sienos aukščio, todėl šiltinimo darbus patartina daryti išorėje. Vidaus šiltinimas nerekomenduojamas, nes gali kilti pelėsio rizika ar grindų pažeidimai. Kiekvienai namo konstrukcijai gali būti svarbūs saviti dalykai, pavyzdžiui, vatos pasirinkimas: akmens vata labiau atspari, bet brangesnė; stiklo vata lengvesnė, bet su kitokiomis savybėmis. Taip pat gali būti naudinga pasirinkti ekologišką, TIC technologijų paramą siūlantį produkciją, pavyzdžiui ECOSE® technologiją.
Kai kada deriname sprendimus su papildomomis priemonėmis
Šiltinimo darbai gali apimti langų, durų, sienų tvirtinimą, ventiliacijos sistemų korekcijas, taip pat - stogo ir lubų izoliaciją. Putplastis dažnai naudojamas lubų šiltinimui; rinkoje siūlomi plokščių su frezuotu kraštu variantai suteikia geresnį šiluminį rezultatą. Taip pat - stogo šiltinimas, kuris dažniausiai naudingas tada, kai antras aukštas naudojamas kaip gyvenamosios patalpos. Jei stogo palėpė yra neužpildyta, prioritetas dažnai bus lubų perdangos šiltinimas. Darbai kainuoja priklausomai nuo pasirinktos medžiagos ir jų montavimo sudėtingumo; kubatūra gali skirtis iki 20%, praktikoje - apie 10%.
Ar verta rinktis konkretaus gamintojo vatą?
Kokį apšiltinimo medžiagų gamintoją patartumėte rinktis? Pasak ekspertų, brangiausias ir šilčiausias variantas - akmens vata iš Lietuvoje žinomų gamintojų (Isoroc, Paroc, Rockwool), kainos nuo apie 70 iki 90 Eur už kubinį metrą. Pigesnis, tačiau taip pat šiltas variantas - Neoporas (pilkas fasadinis polistirenas) apie 60 Eur už m3. Pigiausias variantas - paprastas fasadinis polistirenas, apie 40-45 Eur už m3. Pasirinkimą įtakoja garso pralaidumas ir kvėpavimo savybės. Vata „kvėpuoja“, polistirenas - ne. Renkantis sistemą, siūloma Kreisel arba Caparol, papildomai Ejot tvirtinimo elementai.
Svarbiausias techninis rodiklis - šiluminė varža (R) arba šilumos laidumas (U). Pagal šiuos rodiklius skaičiuojama energijos taupymo nauda. Nors akmens vatos kompleksinis sprendimas teikia puikias savybes, jo kaina dažnai didesnė už polistirolo variantus. Dėl to dažnai rekomenduojama rinktis šiltinimo sistemą iš akmens vatos tik tuo atveju, jei orų sąlygos ir biudžetas leidžia ir reikalaujama viršyti tam tikrus garso ir drėgmės reikalavimus. Riboti akmens vatos apšiltinto fasado apdailos būdai: rekomenduojamos tik vandens garą praleidžiančio dekoratyvinio tinko rūšys (mineralinis, silikoninis ir silikatinis). Be to, šiltinimo mineraline vata darbai kainuoja daugiau nei darbai su polistirolu dėl didesnių darbo sąnaudų ir kenksmingų dulkių poveikio.
Medinio namo vasarnamiui būtina išanalizuoti, ar toks šiltinimas yra ekonominis ir tinkamas. Jei vasarnamis naudojamas tik sezoninėms veikloms, pakanka paprastų sprendimų, tačiau norint naudoti pastatą ištisus metus, verta pasvarstyti apie išorinį šiltinimą, oro tarpo įrengimą ir papildomus šilumos šaltinius. Be to, svarbu atsižvelgti į sienų sėdimą, todėl šiltinimo darbai turi būti atlikti tinkamai, o naudoti šiltinimo medžiagų tipai turi būti kvėpuojantys, atsparūs drėgmei ir mikroorganizmams.
Inžinerinis auditavimas - svarbi dalis prieš pradedant išsamią renovaciją. Energijos auditas parodo, ar visos pastato atitvaros užtikrina tinkamą šiluminę apsaugą, ir gali nurodyti būtinybę keisti šilumos šaltinį. Energiniam auditui būdinga: apžiūros vietoje ir inventorizacijos pagrindu atliekamas įvertinimas, taip pat pateikiama investicinė sąmata. Pagrindiniai tikslai - nuostolių sumažinimas ir komforto didinimas. Esamų pastatų šiltinimo darbai gali būti įvairūs: nuo langų keitimo iki išorinių atitvarų apšiltinimo ar šildymo sistemos modernizavimo.
Išvados ir praktiniai patarimai
- Pradėkite nuo energinio audito, kad suvoktumėte, kur yra didžiausi praradimai ir ką daryti pirmiausia.
- Apsvarstykite išorinį šiltinimą, sąlygas ir sėdimą, kai planuojate ilgalaikį rezultatą.
- Rinkitės kvėpavimo garams laidžias medžiagas, venkite drėgmės kaupimosi sienose, ir atkreipkite dėmesį į gaisrinę saugą - naudokite nedegias arba aukštesnės klasės akmens vatos produktus.
- Teisingai įvertinkite langų kasą, rankenas ir sandarumą, nes langai gali lemti didžiąją dalį šilumos nuostolių.
tags: #apsiltinimas #akmens #vata