Šiame straipsnyje apžvelgiama vidaus šiltinimo įtaka gyvenamųjų ir bendrųjų pastatų mikroklimatui, nagrinėjama šiluminė varža, rasos taško susidarymas, ventiliacijos svarba ir išorės fasadų apsauga keraminėmis apdailos plokštėmis. Lietuvoje šis būdas vis dar populiarus dėl snieginių ir šalčių sąlygų, kai dideli šilumos nuostoliai skatina optimizuoti pastatų konstrukcijas, siekiant sumažinti išlaidas šildymui.
Kodėl dažnai renkamasi šiltinti iš vidaus ir kokie yra rizikos veiksniai
Lietuvoje šis patalpų apšiltinimo būdas yra neretai naudojamas. Šalti kambariai ir didžiulės sąskaitos, didelė santykinė drėgmė, pelyti linkę išorinių sienų kampai - pagrindinės priežastys, kodėl sovietmečiu statytų daugiabučių namų gyventojai, nesulaukdami renovacijos, savarankiškai imasi veiksmų, kad pagerinti gyvenimo sąlygas ir sumažinti šildymo sąskaitas. Apšiltinimą iš vidaus renkasi ir kolektyvinių sodų gyventojai, norėdami pritaikyti senus vasarnamius nuolatiniam gyvenimui.
Tačiau didžiausia bėda - gyvenantiems stambiaplokščiuose senos statybos namuose. Daugiabučių namų, statytų iki 1993 m, šiluminė varža turėjo būti 1, tačiau Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) specialistams atlikus Vilniaus miesto daugiabučių namų būklės analizę, nustatyta, kad dažnai sienos varža nesiekia planuoto rodiklio ir kai kur net gali būti tik 0,8. Šiltinant išorines sienas patalpoje, jų laikantysis sluoksnis lieka išore. Dėl to išorės laikančiajame sluoksnyje vyksta didesni neigiami reiškiniai nei sluoksnyje, esančiame pastato viduje ir apšiltintame iš išorės.
Todėl pastatai turi būti apšildyti iš išorės, o apšiltinimas iš vidaus gali būti rekomenduotas tik išimtinais atvejais, kai nėra galimybės išorės sienas apšiltinti iš išorės, kai būtina mažinti šilumos nuostolius ar pastatuose netenkama higienos normų reikalavimų. Jei individualių namų savininkai gali lengviau įvertinti pastato būklę, daugiabučių gyventojai turi labai atsakingai priimti sprendimą apsišildyti savo butą iš vidaus. Vienas pagerina savo gyvenimo sąlygas, bet gali pakenkti kitiems.
Techniniai sprendimai: kada ir kaip galima taikyti iš vidaus šiltinimą
Žinant bent apytikrę senų sienų šiluminę varžą, nesudėtinga nustatyti, kokio storio termoizoliacijos reikia konkrečiai sienai. Vilniaus Technikos Universiteto (Vilnius Technologijos Universitetas) tyrimų modeliavimas parodė, kad norint pritaikyti šiltinimo iš vidaus būdą, išorinių sienų šiluminė varža turi būti apie 1,2 m2K/W. Eksperimentiškai nustatyta, kad šiltinamosios medžiagos storis šiltinant iš vidaus, jeigu nėra vandens garų izoliacijos, gali būti apie 4 cm. Didinant šiltinimo storį būtina užtikrinti vandens garų izoliaciją.
Reikalinga peržiūrėti ir atstatyti projektinius pastato ventiliacinius kanalus bei vonioje ir virtuvėje įrengti papildomą ištraukiamą ventiliaciją, periodiškai vėdinti kambarius. Darbų eiga įrodo, kad apšiltinimo iš vidaus darbai reikalauja ne tik kruopštumo, bet ir žinių. Nesilaikant technologijos, gali kilti didesnių problemų su kambario mikroklimatu nei buvo anksčiau.
Medžiagos ir įranga: ką reikia žinoti planuojant vidaus šiltinimą
Polistireninio putplasčio plokštės dažnai klijuojamos ant šiltinamo paviršiaus. Klijų sluoksnis turi būti vientisas, o plokščių horizontalių eilės negali būti išsidėsčiusios vienoje vertikalėje. Sienoje langų ir durų angose būtina kruopščiai apšiltinti angokraščių ir sąramų apačias. Taip pat svarbu užtikrinti, kad plokščių prispaudimas būtų nuoseklus, be tarpmžių, kad micetams negalėtų išsivystyti.
Išorinis fasadas dažnai sukelia papildomų iššūkių. Tačiau vėdinamų fasadų technologija laikoma higieniškiausia Europoje. Tokios sistemos reikalauja ne tik patikimo užtvarų konstrukcijos, bet ir tinkamų apdailos plokščių. Keraminės akmens masės plytelės yra populiarios kunnenčia fasadų apdailai dėl jų atsparumo šalčiui, mažo vandens įgeriamumo, atsparumo UV, nereikalingos priežiūros ir didelio ilgaamžiškumo.
Keraminės plokštės ir jų pritaikymo galimybės
Fasadų apdailai dažnai naudojamos keraminės plokštės, kurios gali būti derinamos su akmens vatos plokštėmis arba kitomis sistemomis. Pavyzdžiui, keraminės plokštės gali būti naudojamos kaip bazė vėdinamą fasadą sudarančioms konstrukcijoms. Keraminė sistema gali būti montuojama ant metalinio karkaso ar medinių elementų karkaso, priklausomai nuo pastato tipo. Lietuvoje populiaria vertikalių profilių sistema, kai fasadinė plokštė tvirtinama prie karkaso.
Išskirtiniais atvejais gali būti naudojamos kitų gamintojų plokštės: Alphaton keraminės plokštės iki 1500 mm ilgio, Longoton plokštės iki 3000 mm ilgio - abi sistemos gali būti tvirtinamos tiek vertikaliai, tiek horizontaliai. Yra ir mozaikinė keraminė mozaika ant nerūdijančio plieno tinklo, suteikianti įspūdį plaukiojančios plokštės išvaizdai. Bagetės - keraminiai elementai fasadui su estetiniais ir apsauginiais tikslais.
Moeding keraminė sistema siūlo visą karkasą, tvirtinimo elementus ir plokščių sprendimus keraminio fasado įrengimui. Alphaton ir Longoton plokštės gali būti su įvairiomis paviršiaus tekstūromis ir spalvomis, todėl galima derinti su projektu. PET veltinis ir ekologiškos dekoratyvinės detalės plokštės suteikia papildomų sprendimų moderniam interjerui ar fasadui.
Kokie sprendimai rekomenduojami Lietuvos kontekste
Lietuvoje didžiausi šilumos nuostoliai patiriami per sienas, todėl racionalus sprendimas yra užtikrinti tinkamą atitvarinių konstrukcijų šiluminę varžą jau projektuojant arba papildomai apšiltinti esamus pastatus. Įmonės, tokios kaip Termosnaigė ir Ko, siūlo termoizoliacines apdailos plokštes, kurios gali būti pritaikytos įvairiems pastatų tipams, įskaitant privačius namus, daugiabučius, biurus ir viešąsias erdves. Šios plokštės sudarytos iš kelių komponentų: fasado keraminės plytelės „Klinker“, jungiamosios siūlės iš bazaltinės uolienos, termoizoliacinis sluoksnis iš putų poliuretano, plokštės „Spano“ bei OSB3 arba drėgmei atspari fanera. Plokštės iš lauko pusės nepraleidžia vandens, yra atsparios šalčiui ir išsiskiria ilgaamžiškumu bei nesudėtinga montavimo technologija.
Montuojant šias plokštes, būtina turėti karkasą iš antiseptikais apdorotos medienos arba metalo, kuris fiksuojamas nailoniniais kaiščiais su sraigtu. Jei pastatas yra medinis, kartais plokščių montavimas gali būti atliekamas be karkaso. Plokštės gali būti naudojamos su įvairiomis spalvomis ir paviršių tekstūromis, o jų montavimas gali būti atliekamas ištisus metus, net esant -30 °C. Svarbu užtikrinti sandarumą ženklais ir sandarikliais tarp plokščių.
Termoizoliacinės plokštės taip pat padeda išlyginti sienas ir nesikeičia pirminė pastato išvaizda net po papildomo sutvirtinimo. Dėl gebėjimo derinti su medžiu ar metalu, galima kurti įvairius dizaino sprendimus. Moeding, Alphaton ir Longoton sistemų komponentai užtikrina platus spalvų, paviršių ir formų pasirinkimą, o keraminių plytelių tinklo elementai suteikia papildomą mozaikinių dekoracijų galimybę.
Varpai iš Vakarų Europos: ką rodo patirtys
Vakarų Europa laiko vėdinamų fasadų technologiją higieniškiausia, o keraminės plokštės dažnai laikomos patikimais, atspariais atmosferos poveikiams ir apsaugotais nuo vandens įgeriamumo. Kokybiškos keraminės plokštės užtikrina atsparumą UV spinduliams, degumą ir ilgaamžiškumą.
Apibendrinimas: ką reikėtų žinoti namų savininkams
Kiekvienam užsakovui svarbu gauti aukštos kokybės servisą statybų planavime ir eigoje, kartu laikantis technologijų ir žinių. Svarbu suprasti, kad vienas nedidelis šiltinimo sprendimas gali paveikti visą mikroklimatą kambaryje. Tinkama išorinių sienų šiluminė varža, tinkamai suprojektuota ventiliacija ir kokybiška apdaila užtikrina energijos efektyvumą ir sveiką mikroklimatą.
„Bahnam Ceramigres“ – „Argeton“ terakotos ventiliuojama fasado sistema
tags: #apsiltinamu #sienu #apdailai #keraminiai #dirbinai #placiai