Aprupėjusių fasadų raudonų plytų tinkavimas ir tinkavimo medžiagos pasirinkimas

Raudonos, t. y. keraminės plytos yra normalus pagrindas tinkavimui. Jei tinkuojama patalpos viduje, rekomenduojame naudoti gipsinį tinką Knauf MP75. Jei kalbama apie fasado tinkavimą, tai kalkių ir cemento tinką Knauf KZ Maschinenputz (jis beje tinka ir viduje). Fasado cokolio dalies tinkavimui siūlytume naudoti cementinį tinką Knauf Sockelputz. Prieš tinkavimą cementinėmis medžiagomis rekomenduotume naudoti gruntinį cementinį sluoksnį Knauf Vorspritzer.

Fasadinių tinkų sluoksnio storį stipriai įtakoja fasado lygumas, tačiau reikalaujama, kad minimalus tinko sluoksnio storis būtų 15 mm. Dengiant didesnius sluoksnius nei 20 mm reikėtų tinkuoti keliais sluoksniais. Julius N., Apdailos darbai

Natūralu, kad tinkavimo sistemoms naudojami įvairūs produktai. Pagal galiojančius standartus prieš pradedant tinkavimo darbus reikia patikrinti paviršiaus tinkamumą. Architektūrinio paveldo pastatuose sienų medžiagos dažnai būna natūralūs akmenys, keraminės plytos ar mišrus mūras, molis, medis ir t.t. Jei pastatai naujesnės staybos, jiems dažniausiai netaikomi paminklosaugos reikalavimai, o jų mūras būna gelžbetonis, silikatinės plytos, akytasis betonas ar mediena.

Betonas prieš dengiant tinkus turi būti pakankamai išdžiūvęs ir susitraukęs. Paviršius turi būti reikiamo tvirtumo ir be teršalų, kaip pvz. klojinių tepalo. Prieš pradedant tinkavimo darbus yra svarbu drėkinant patikrinti betono įgeriamumą, tvirtumą brėžiant ir švarumą valant. Taip pat rekomenduojama pamatuoti temperatūrą bei likutinį dėgnumą. Ypatingai mūro konstrukcijoms yra svarbu tiksliai žinoti apie panaudotas plytas, nes jų įvairovė yra beveik neribota. Esminės sąlygos yra, kad prieš pradedant tinkavimo darbus mūro siūlės būtų užpildytos, mūras neužterštas ir sausas. Ištrupėjimai turi būti užtaisyti tam skirtu skiediniu, druskų išnašos mechaniškai pašalintos. Reikėtų vengti skirtingų tinko sluoksnio storių. Lauke sukietėjusį tinką rekomenduojama padengti armavimo mišiniu su tinkleliu.

Mišrus mūras yra problematiškas pagrindas, turintis skirtingas savybes - nesudaro vienalyčio paviršiaus, todėl gali atsirasti lokalių apkrovų. Jei tinkuojamame paviršiuje yra kelios konstrukcinės medžiagos (pvz. Akytasis betonas yra ypač gerai šilumą sulaikanti mineralinė medžiaga sienoms, turinti labai didelį kiekį oro porų, kurios susidaro cheminės reakcijos metu išsiskiriant dujoms. Dažnai taip pat vadinamas dujų silikatu. Tinkavimui turi būti sumūrytas užpildytomis siūlėmis, neužterštas ir sausas. Ištrupėjimai turi būti užtaisyti tam skirtu skiediniu, druskų išnašos mechaniškai pašalintos. Reikėtų vengti skirtingų tinko sluoksnio storių.

Jei konstrukcijos pagrindą sudaro medienos medžiagos, tokios kaip medžio plaušo vata, reikia pasirūpinti, kad plokštės būtų tinkamai pritvirtintos prie pagrindo. Šlapios arba drėgnos plokštės turi būti visiškai sausos. Tinkavimo darbus galima pradėti tik po to, kai atraminė konstrukcija, pagaminta iš tvirto mūro ar betono, yra pakankamai išdžiūvusi, kad būtų išvengta vėlesnių pastato pažeidimų. Palaidos dalys turi būti pašalintos. Platesnę informaciją apie galimus fasado pažeidimus ir jų tvarkymo sprendimus rasite skaitydami čia.

Тinkuoti fasadai - tai dažniausiai pasirenkamas fasado variantas. Viena iš to priežasčių yra formų ir spalvų įvairovė. Įprastiniai tinko skiediniai fasadams gaminami kaip kalkių ir cemento tinkas. Be to, yra termoizoliacinis tinkas, kuris gaminamas iš termoizoliacinio apatinio tinko sluoksnio ir vandeniui nelaidaus mineralinio apdailos tinko. Jie naudojami tvirtoms vidutinio storio sienoms ir apjungia gerą izoliaciją su atitinkamomis pastato statybinėmis fizikinėmis savybėmis.

Anksčiau tinkas buvo apsauga nuo oro sąlygų poveikio, tinku taip pat buvo galima padengti ir optiškai suvienodinti įvairias medžiagas; vėliau tinkas buvo ir yra pasirenkamas daugiausia dėl jo universalumo ir pritaikomumo bei daugybės galimų naudojimo būdų. Tinkai gali būti ne tik natūralios spalvos, bet jie gali būti nudažomi bet kokia spalva - su baigiamuoju sluoksniu arba su pigmentais, kurie nudažo tinką. Tinkavimo skiediniu galima išgauti ir plastikinį ir dekoratyvinį fasado paviršiaus dizainą.

Tinkuoto fasado senėjimas gali vykti sudėtingu būdu. Oro pokyčiai itin veikia sienos konstrukciją. Atsiranda įtrūkimai, vandens pažaida ir fasado sluoksnių atsiskyrimas ir net nukritimas. Itin pažeidžiami yra tamsesni plotai, medžiagų pokyčiai, tinko šablonai, pvz., atbrailų juostos bei dažai, turintys skirtingas elastingumo savybes ir izoliacinį poveikį. Tinkuoti fasadai gerai išsilaiko ilgą laiką tinkamai tinkuojant ir naudojant konstrukcines priemones, pvz., stogo užlaidas, hidraulinių smūgių atbrailas, akmens cokolius ir, svarbiausia, nuolatinį atnaujinimą. Gipso (lipdytiniai) elementai suteikia fasadams ypatingą išvaizdą. Tai prabangi ir tradicinė amato meistrystė. Kartu su spalvos suteikimu, fasado dažai turi atlikti ir apsauginę pastato funkciją.

Tinkavimo rekomendacijos ir technologinės procedūros

1. Paviršiaus paruošimas
   Prieš pradedant tinkavimo darbus, svarbiausia tinkamai paruošti pagrindą. Tam, kad gipsinis tinkas ir pagrindas gerai sukibtų, būtina parinkti tinkamą gruntą. Tai daroma atsižvelgiant į pagrindo tipą, pvz., jei bus tinkuojamas tankus betoninis paviršius, jį reikėtų padengti Betokontakt (sukibimą formuojančiu) gruntu, jei bus dirbama su įgeriančiu pagrindu, pvz., blokelių mūru, turėtų būti naudojamas Stuc-Primer (įgeriamumą reguliuojantis ir tinką nuo perdegimo saugantis) gruntas.
2. Džiovinimas ir vėdinimas
   Kad rezultatas tikrai būtų toks, kokio tikimės, būtina vengti situacijų, kai sienų konstrukcijos yra labai šlapios. Prieš pradedant tinkuoti reikėtų įsitikinti, kad gruntas gerai išdžiūvęs. Tinkavimo metu neleisti formuotis skersvėjui, o baigus darbus pasirūpinti tinkamu patalpų vėdinimu. Tolesnius darbus patalpoje rekomenduojama planuoti taip, kad nepageidautina statybinė drėgmė nestabdytų tinko džiūvimo. Tipiškas netinkamo darbų planavimo pavyzdys - grindų betonavimas ką tik ištinkuotose patalpose. Grindys gali būti betonuojamos tik tinkui visiškai išdžiūvus.
3. Įtrūkimo prevencija
   Dar vienas svarbus aspektas - numatyti ir padaryti viską, kad būtų išvengta įtrūkimų. Jei atskiri konstrukciniai pastato elementai standžiai nesujungti, būtina suformuoti skiriamąsias įpjovas, atskiriančias tinko sluoksnį nuo kitos besiribojančios plokštumos. Lubų ir sienos zonoje daroma skiriamoji įpjova atskiria lubų plokštumą nuo sienos. Ją galima formuoti tinkui skirtu pjūklu įpjaunant vertikaliai arba horizontaliai (kai tinkuojamos sienos). Vis dėlto geriausias būdas išvengti įtrūkimų - ant greta esančio konstrukcinio elemento priklijuoti lipniąją sandūros juostą Trenn-Fix ir tik tada tinkuoti.
4. Tinkuojamų plokštumų lygumas ir leistini nuokrypiai
   Tinkuotos plokštumos lygumas priklauso nuo pagrindo konstrukcijos tikslumo ir tinko sluoksnio storio. Plonesniais tinko sluoksniais galima išlyginti tik nedidelius nelygumus. Iš esmės, kai dengiami labai ploni tinko sluoksniai, jiems leistinas nuokrypis negali būti nurodomas, nes jis stipriai priklauso nuo pagrindo lygumo. Reikia sutarti dėl vertinimo kriterijų: ar pagal įmonės leistinus nuokrypius jų pasitvirtintuose įstatymuose, ar pagal sutartyje apsibrėžtus reikalavimus. Dažniausiai Lietuvoje nurodoma, kad galima iki 2 mm nuokrypio per 2 m ruože, kai naudoti 2 metrų liniuotę. EN 13914-2:2016 taip pat skiria plokštumos klasės ir leistinus nuokrypius.
5. Leistini kampiniai nuokrypiai
   Rekomenduojamos kampuotumo ribos pateiktos lentele, kai būtinas labai tikslus gretimų pagrindo ir tinko apdailos paviršių kampuotumas. Kampainis turi būti laikomas viename horizontale. Tinkuoto paviršiaus lygumo tikrinimas - naudokite 2 m liniuotę ir vadovaukitės nurodymais.

Dažnai fasadų ir vidaus tinkavimo atvejais derinamos skirtingos medžiagos ir skiediniai. Anksčiau tinkas buvo apsauga nuo oro sąlygų poveikio, dabar tinkas dažnai pasirenkamas dėl universalumo, dekoratyvumo ir ilgaamžiškumo. Tinklų pasirinkimas priklauso nuo to, ar tinkuojama vidaus ar fasado paviršius, koks yra konstrukcinis pagrindas, ir kokios yra klimato sąlygos.

Siekiant užtikrinti ilgalaikį tinkavimo rezultatą, būtina atidžiai laikytis taisyklių dėl paviršiaus paruošimo, džiovinimo, įtrūkimų prevencijos ir tinko sluoksnių storio. Tinkavimo procesą palydėti nuolatinėmis kontrole ir atnaujinimais, įskaitant stogo užlaidas, hidraulinių smūgių atbrailas, akmens cokolius ir kt. svarbiausios technologinės priežiūros priemonės užtikrina fasado stabilumą ir estetiką.

tags: #aprupejusiu #fasado #raudonu #plytu #tinkavimas #medziagos